Palangoje gyvenanti ukrainietė Aleksandra nenori rodyti savo veido. Moteris bijo susidorojimo. Sako, net negalėjo pagalvoti, kad reikės bijoti ne tik rusų karių gimtinėje, bet ir ukrainiečius taip palaikančioje Lietuvoje. O viskas prasidėjo nuo vieno skambučio. Aleksandra, kaip ir daugelis atvykėlių, ieškojo darbo Palangoje.
„Anksti ryte aš „Facebook“ grupėje pamačiau darbą siūlantį skelbimą. Skelbimas nebuvo labai aiškus, nes verčiausi su „google translate“, tad norėjau sužinoti, koks tiksliai tai darbas ir ar priima ukrainiečius. Žmogus kalbėjo labai grubiai, sakė, kad ukrainiečių į darbą nepriima, „mes už Rusiją ir visus ukrainiečius reikia pakišti po peiliu“, – pasakoja Aleksandra.
Moteris telefone turi programėlę, kuri įrašinėja pokalbius. Tad galima išgirsti pokalbį ir ką tiksliai verslininkas ukrainietei pasakė:
„Klausom. – Labas rytas. – Labas rytas. – Sakykite, o darbui ukrainiečius priimat? Perskaičiau „Facebook“ skelbimą. – Ne. Mes už Rusiją, visus ukrainiečius „po peiliu“. – Aišku.“
Vien žodis „mes“ moteriai įvarė siaubą. Ji galvoja, kad verslininkas yra toks ne vienas. Aleksandra sako, kad visi, kam apie šį pokalbį papasakodavo, pasibaisėdavo. Apie tokį verslininko bendravimą su ukrainiete išgirdę palangiškiai ir kurorto svečiai taip pat neslepia emocijų:
„Neigiamai. Net nenoriu to komentuoti. Tai žiauru.“
„Kai žmogus apie kitą žmogų taip šneka, čia nėra normalu. Ar būtum ukrainietis, ar prancūzas, ar uzbekas, ar dar kas nors. Taip negalima.“
„Nepatenkinti žmonės visu gyvenimu, patys nelaimingi turbūt ir kituose tik blogį mato.“
Viena Aleksandros draugė lietuvė pamėgino paskambinti tuo pačiu numeriu ir pasišnekėti lietuviškai.
„Ir kalbėdama paklausė jo, su kuo kalbasi – direktoriumi, savininku ar administratoriumi. Žmogus atsakė – „aš Dievas“, pradėjo juoktis. Žmogus save laiko Dievu“, – pasakoja Aleksandra.
„Facebook“ grupėje „Darbas Palangoje“ įdėta informacija, jog įmonė ieško administratoriaus. Darbas kas ketvirtą parą. Nurodytas ir numeris. Interneto paieškoje suvedus šį numerį vienintelis atitikmuo – Kauno rajone registruota bendrovė „Vėjo Pajėgos“. Veiklos sritis – energetika. Šalia numerio užrašytas ir direktorius – Kęstutis Matusevičius. Paskambinus šiuo numeriu, atsiliepęs asmuo net neišklausęs, dėl ko jam skambinama, susinervino.
Kęstutis: Klausom.
Žurnalistas: Laba diena.
Kęstutis: Laba.
Žurnalistas: Ar su Kęstučiu kalbu?
Kęstutis: Taip.
Žurnalistas: Pokalbis įrašomas, Vitalijus iš TV3 skambina žinių. Sakyk, aš norėjau...
Kęstutis: Žėkit, atšokit, jūs, alio, Vitalijau.
Žurnalistas: Taip. Kur man atšokti?
Na, bent po peiliu nepasiūlė pakišti, priešingai nei ukrainietei. Jos draugai kreipėsi į policiją. Pareigūnai ėmė tirti grasinimą nužudyti bei kurstymą prieš tautinę grupę, tačiau nusikaltimo neįžvelgė.
„Buvo gautas pranešimas apie galimą nederamo pobūdžio elgesį kito asmens atžvilgiu. Buvo pradėta rinkti medžiaga pagal baudžiamojo kodekso 145 ir 170 straipsnius. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas“, – komentuoja Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė.
Ir vis tik, tokių verslininkų Lietuvoje nedaug. O klaipėdietis Jevgenijus nuo pat karo pradžios savo restobare „Gaisrinė“ vienas pirmųjų uostamiestyje pradėjo įdarbinti ukrainiečius.
„Nebijo dirbti, nebijo bandyti naujų darbų, ko nėra dirbę pas save gimtinėje. Tai vienas iš pavyzdžių yra restobaras „Gaisrinė“, yra „Amberton Klaipėda“ viešbutis, kurie yra įdarbinę nemažai ukrainiečių“, – teigia verslininkas Jevgenijus Sokolovas.
O apie Putino mylėtojus verslininkas turi savo nuomonę.
„Tai aš sakyčiau gal tegul jie patys važiuoja ir gyvena ten, kur bando pasiųsti kitus“, – kalab J. Sokolovas.
Na, o pati Aleksandra už Rusiją pasisakančiam verslininkui nori palinkėti tik vieno – bent porai dienų pasijausti nuo karo su dviem mažamečiais vaikais bėgančios moters kailyje.
