Tai lėtinė neinfekcinė uždegiminė kvėpavimo takų (bronchų) liga. Ja sergant dėl atsiradusių kvėpavimo takų lygiųjų raumenų spazmų ligoniui sunku įkvėpti, o dar sunkiau iškvėpti.
Pasak Kauno medicinos universiteto klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos docentės Dianos Barkauskienės, nepaisant klasikinės alerginės astmos kilmės, didelės įtakos jai išsivystyti turi ir kiti veiksniai - oro užterštumas, gyvenimo būdas bei mitybos įpročiai.
Astma skirstoma į dvi kategorijas: alerginę (kuomet ligos atsiradimą ir eigą nulemia išorinės priežastys) ir nealerginę (kai ligos atsiradimo išorinių priežasčių nustatyti nepavyksta). Gali išvis nepavykti nustatyti astmos kilmės - tuomet diagnozuojama nepatikslinta astma. Tokios astmos eigą kontroliuoti yra žymiai sunkiau.
Dėl panašių simptomų astmos "pusbroliu" vadinamas bronchitas laikomas daugiausia pagyvenusiųjų, o astma - jaunų žmonių liga. Mažiems vaikams atsiradę astmos simptomai brendimo laikotarpyje gali išnykti, galimos ilgametės remisijos (pagerėjimas).
Lietuvoje astma serga apie 4 procentai gyventojų (pasaulyje - apie 100 milijonų žmonių). Per pastaruosius 10 metų sergamumas šia liga mūsų šalyje išaugo keturis kartus (tai, pasak docentės, gali būti susiję ir su pagerėjusia astmos diagnostika).
Kaip minėta, astmai būdingi priepuoliniai (epizodiniai) ar nuolatiniai simptomai: dusulys, sunkumo (veržimo) jutimas krūtinėje, švokštimas (švilpimas), kosulys, skrepliavimas.
Astmos paūmėjimą gali sukelti aplinkos alergenai (namų dulkių erkutės, žiedadulkės, katės, šunys bei kiti namų gyvūnai), virusinė infekcija, fizinis krūvis, oro temperatūros ar drėgmės svyravimai, profesiniai alergenai, aplinkos dirgikliai (kvapai, tabako dūmai, degimo produktai, teršalai), taip pat vaistai (pavyzdžiui, aspirinas) ir net nėštumas.
Dažniausiai dusulio priepuoliai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą. Pavartojus bronchus plečiančių vaistų, ligos simptomai išnyksta ar palengvėja.
Astmą, pasak docentės, reikia skirti nuo kitų ligų, pasireiškiančių dusuliu, kosuliu (lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), širdies nepakankamumas, plaučių arterijos tromboembolija, laringitas, trachėjos ir bronchų svetimkūnis, medikamentų sukeltas kosulys ir kt.). Šiuolaikiniai astmos gydymo metodai yra gana efektyvūs, todėl, paskyrus tinkamą gydymą, astmą galima visiškai kontroliuoti. Pasak docentės D. Barkauskienės, šiais laikais sirgti astma nebaisu - reikia tik mokėti su ja gyventi. Kai kurie ligoniai, kai jiems diagnozuojama bronchų astma, girdi, labai susijaudina, o juk ši liga, anot docentės, yra ne tokia pavojinga kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Mat sergant astma ligonio būklę, kad neblogėtų, įmanoma kontroliuoti, o susirgus LOPL vystosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, nes kol kas nėra vaistų, galinčių šį procesą sustabdyti.
Kita vertus, pasak docentės, reikėtų neužmiršti, jog nekontroliuojama ar netinkamai kontroliuojama astma pacientui gali būti mirtinai pavojinga. Ypač didelė grėsmė kyla tiems ligoniams, kurie neseniai nutraukė sisteminių gliukokortikosteroidų vartojimą, metų laikotarpyje dėl astmos paūmėjimo buvo gydyti stacionare (taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija), kurie nesuvokia, kad serga sunkia liga ar neteisingai ir nepakankamai vartoja gydytojo paskirtus vaistus.
Prasidėjus sunkiam astmos priepuoliui, kai bronchus plečiančios trumpalaikio poveikio inhaliacijos ar (ir) geriamųjų vaistų poveikis yra nepakankamas, paciento būklė blogėja, būtinas skubus hospitalizavimas. Todėl pacientas ir jo šeimos nariai, padedant gydytojui, turi išmokti įvertinti ligos būklę ir suteikti pagalbą astmos priepuolio metu. Kitaip tariant, reikia išmokti "gydyti save" prižiūrint gydytojui.
Yra žinoma ir netradicinių astmos gydymo priemonių. Tai vaistažolės, chiropraktika, akupunktūra, hipnozė, haloterapija. Tačiau kol kas nėra įrodyta, kad paminėtos gydymo priemonės ir metodai būtų pranašesni lyginant juos su placebu (vaistus imituojančių neveiklių medžiagų teigiamas poveikis ligonio organizmui, kuomet ligonis pasitiki gydytoju ir jo skiriamu gydymu).
Nėščiąją, sergančią astma, būtina gydyti. Blogai kontroliuojama astma yra pavojingiau nei bet kurie vaistai, jei jie teisingai dozuojami. Vaisiui yra pavojingesnis deguonies stygius nei šalutinis vaistų nuo astmos poveikis.
Astma sergantiems ligoniams operacijos metu ar po operacijos padidėja komplikacijų pavojus, todėl operacijai ruošiamas toks ligonis turi būti papildomai ištirtas, gydomas ir ruošiamas.
Kad išvengtumėte astmos paūmėjimo, venkite kontakto su specifiniais alergenais bei paūmėjimą provokuojančiais veiksniais. Kadangi namų dulkių erkučių alergenų kiekis tiesiogiai priklauso nuo gyvenamųjų patalpų drėgmės, astma sergančių pacientų namuose, ypač žiemą, patalpas reikėtų pakankamai šildyti ir vėdinti. Taip pat patariama naudotis specialiais dulkių erkutėms nepralaidžiais lovos čiužinių apvalkalais, kurie mažina šios kilmės alergenų koncentraciją patalpoje. Cheminės erkučių naikinimo priemonės gali būti ne tik neefektyvios, bet ir pakenkti kvėpavimo takams, pasunkinti astmos eigą. Vienas paprasčiausių būdų išnaikinti namų dulkių erkutes - pagalves dešimt minučių palaikyti minusinėje temperatūroje (erkutės šaltyje žūsta).
Jei diagnozuota alergija kačių, šunų ar kitų naminių gyvūnų kilmės alergenams, šių globotinių reikėtų atsisakyti. Pažymėtina, jog nepaisant intensyvaus patalpos valymo, didelės augintinių alergenų koncentracijos išlieka dar labai ilgą laiką.
Įprastiniai dulkių siurbliai patalpoje tik paskleidžia alergenus, todėl reikėtų vartoti specialius alergenų filtrus ar centralizuoto tipo išsiurbimo sistemas.
Dar keletas patarimų siekiantiems išvengti alergenų poveikio astma sergantiems ligoniams: užtiesalus ir patalynę plauti kartą per savaitę karštame vandenyje, džiovinti saulėje ar karštoje džiovykloje; pašalinti kilimus, ypač iš miegamųjų; naudoti neplunksnines pagalves. Nerūkyti, vengti rūkančiųjų. Laikotarpiais, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia, ligoniams, kurie alergiški žiedadulkių dulkėms, daugiau laiko patariama leisti namuose, neatidarinėti langų. Gyvenamosiose patalpose mažinti drėgmę, dažnai valyti drėgnas vietas. Nevengti fizinio krūvio, ligos simptomus prieš tai nuslopinus ilgo ar trumpo veikimo inhaliatoriumi. Astmai paūmėjus, negerti aspirino, nevartoti antibiotikų (antibiotikai skiriami tik tuomet, kai diagnozuojamas ir infekcinis susirgimas - sinusitas, plaučių uždegimas ar kt.).
