• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas šiandien vėl nepritarė Konstitucijos pataisoms dėl tiesioginių merų rinkimų. Nors tokias pataisas aktyviai rėmė nemažai parlamentarų, merų tiesiogiai rinkti kitąmet negalėsime. Politikai nesugebėjo surinkti reikiamų balsų skaičiaus, o po balsavimo pasigirdo ne tik kaltinimų ir kritikos lavina, bet ir kalbos apie dabartinės koalicijos skilimą.

REKLAMA
REKLAMA

Pritrūko balsų

Nors rytiniame posėdyje užsiregistravo 118 deputatų, už pagrindinio šalies įstatymo pataisas balsavo tik 88 parlamentarai, prieš buvo 6 Seimo nariai ir 18 politikų balsuodami susilaikė. Norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už pataisas balsuotų 94 Seimo nariai, todėl Konstitucijos pataisos buvo atmestos.

REKLAMA

Pataisas aktyviai palaikė LSDP, Darbo partijos, Krikščionių partijos, Liberalų ir centro sąjungos frakcijų atstovai. Tarp pasisakiusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų buvo nemažai valdančiosios Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių, po du Liberalų sąjūdžio ir frakcijos "Tvarka ir teisingumas" atstovus.

REKLAMA
REKLAMA

Pasibaigus balsavimui dalis parlamentarų, ypač Liberalų sąjūdžio atstovai pareiškė, kad kai kuriems Seimo nariams pritrūko politinio ryžto, o Konstitucijos pataisoms „koją pakišo“ koalicijos partneriai – konservatoriai-krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, taip pat dalis opozicionierių.

Liberalcentristai gali palikti koaliciją

Liberalcentristų atstovas Ž. Šilgalis pabrėžė, kad „šiandieninis balsavimas – akibrokštas Lietuvos žmonėms, aktyviai remiantiems tiesioginių mero rinkimų idėja“. Parlamentaro įsitikinimų, visuomenė jau buvo pribrendusi tokioms reformoms, tačiau kai kurių kolegų „politinis bailumas“ paveikė balsavimo rezultatus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Labiausiai nuvylė koalicijos partnerių veiksmai. Nors premjeras ir ragino savo frakciją paremti Konstitucijos pataisas, tik dalis konservatorių-krikdemų balsavo „už“. Todėl pirmiausiai kyla klausimas, ar pats A. Kubilius turi paramą, jei netgi jo frakcija, beje nebe pirmą kartą, vieningai nepalaiko savo lyderio pozicijos“ – nuostabos ir pasipiktinimo daugumą parlamente turinčia frakcija neslėpė liberalcentristas.

REKLAMA

Politikas negailėjo priekaištų ir kitiems partneriams – Liberalų sąjūdžio frakcijai. Parlamentaro įsitikinimu, tokie kolegų veiksmai reiškia rinkėjų nuomonės nepaisymą. „Po šio balsavimo manau tikrai svarstysime, ar galime toliau dirbti šioje koalicijoje“ – galimybės pereiti į opoziciją neatmetė Ž. Šilgalis.

Pataisų priešininkai įžvelgia populizmą

Tačiau kritikuojami politikai įsitikinę, kad jų nepritarimas Konstitucijos pataisoms yra pagrįstas. Balsavime apskritai nedalyvavęs Vytenis Povilas Andriukaitis patikino, jog taip pasielgė dėl to, kad „tokia Konstitucijos redakcija yra labai prieštaringa ir populistinė“. Parlamentaras prisipažino, kad nors likę jo frakcijos nariai dalyvavo balsavime, jis pats nebalsavo, nes priimtos pataisos „ne tik priverstų mus peržiūrėti ratifikuotos Europos savivaldos chartijos principus, bet ir neatneštų realios naudos eiliniams rinkėjams“.

REKLAMA

Paklaustas, ką mano apie kai kurių parlamentarų kaltinimus neryžtingumu ir užuominas, jog nepritariantieji Konstitucijos pataisoms nepaiso ir Prezidentės nuomonės, ne vieną kadenciją Seime praleidęs V. P. Andrukaitis patikino, jog taip elgėsi ne iš bailumo, bet vadovaudamasis savo sąžine. „Kas dėl Prezidentės, šis klausimas yra Seimo, o ne Prezidentūros kompetencija, todėl D. Grybauskaitės pareiškimai dėl šio projekto man primena populizmą“ – savo pozicijas gynė politikos veteranas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius taip pat sakė, jog balsavimui nedalyvaudamas nepritarė dėl to, jog „viskas vyko labai chaotiškai, netgi nelabai aišku, kokia tvarka būtų įtvirtina“. Nors politikas prisipažino, jog jo frakcija, kaip ir socdemai, nebuvo visiškai vieninga šiuo klausimu, jis pats mano, jog realios naudos dabartinės pataisos neatneštų.

REKLAMA

Politiko teigimu, apskritai nėra gerai tokius klausimus svarstyti artėjant savivaldos rinkimams. „Geriausia šį klausimą Seime nagrinėti, kai bus išrinktos naujos savivaldybių tarybos. Taip išvengtume populizmo ir ramiai tobulintume numatytus klausimus“ – ateities planais dalijosi P. Auštrevičius.

Nuomonės išsiskyrė

Kita dalis seimūnų kolegų, net ir priklausydami toms pačioms frakcijoms, aktyviai rėmė Konstitucijos pataisas. V. Andriukaičio bendrapartietis socialdemokratas Edmundas Jonyla patikino, kad ne tiktai balsavo už Konstitucijos pataisas, bet ir aktyviai agitavo kitus kolegas palaikyti šią idėja. „Mano nuomonė pagrįsta ilgamečiu darbu savivaldos institucijose. Būtent darbas Raseinių rajono savivaldybės taryboje įrodė, kad eiliniai rinkėjai nori tiesiogiai renkamo mero“ – kalbėjo E. Jonyla, pats ketverius metus ėjęs Raseinių rajono mero pareigas.

REKLAMA

„Tvarkiečių“ balsai šiuo klausimu taip pat nebuvo vieningi. Rimantas Smetona prisipažino nedalyvavęs balsavime, nors dalis jo frakcijos ir palaikė Konstitucijos pataisas. „Aš nesu prieš tiesiogiai renkamą merą. Tačiau manau, kad meras turėtų tuo pačiu būti ir tarybos pirmininkas. Šiuo atveju meras tampa neapibrėžtu atstovu – „niekuo“, todėl tokio projekto ir nepalaikiau“ – teigė Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys.

Parlamentarams nesutarus, grįžti prie šio klausimo bus galima tik po metų, todėl ateinantys Savivaldos rinkimai vyks pagal senąją sistemą.

Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų