O labiausiai nerimą specialistams kelia tai, kad 98 procentai besikreipiančių pas psichinės sveikatos specialistus – moterys.
Psichologė Vega Dikčienė emocinės pagalbos ieškančius žmones konsultuoja daugiausia nuotoliniu būdu. Moteris sako, kad darbo tikrai netrūksta ir pasakoja, kad kai kurie kolegos naujų pacientų nebepriima iš viso, nes jiems konsultacijos gali tekti palaukti ir keletą mėnesių.
Atlikus beveik 60-ies psichikos sveikatos specialistų apklausą iš visos Lietuvos paaiškėjo, kad žmonių, besikreipiančių į specialistus dėl psichologinių problemų net ir atlaisvinus karantiną tik daugės, nes gyventojų slėptos emocijos ir išgyvenimai iškils į paviršių.
„Lyg tais laikomės laikomės, o paskui ateina laikas, tada atsipalaiduoji, lyg gerai viskas ir tada pasipila visos tos įtampos, kurios buvo pas mus užspaustos“, – sako ji.
Į psichologus žmonės karantino metu daugiausia kreipėsi dėl nerimo kaip reikės suderinti darbą ir tėvystę, išgyveno baimę dėl ateities ir socialinio kontakto trūkumo. Tačiau pandemijai slūgstant žmones kamuoja nežinomybė, kokia bus darbdavio pozicija grįžus į darbą, kaip vėl užmegzti kontaktą su kitais žmonėmis, būti su jais ir kaip apskritai viską reikės suspėti padaryti.
„Kai mes grįšim į darbą, kaip su mumis elgsis mūsų darbdavys. Jeigu darbdavys bus po įtampos, jeigu pats išgyvens pandeminį stresą ir toliau tęsis jam tai, tai labai didelė tikimybė, kad jis bus piktas“, – aiškina psichologė.
Anot kitos psichologės Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės, dabartinis karantino švelninimas sufleruoja, kad grįžtame į normalų gyvenimą.
„Dabartinis atidarymas mums sako, kad aha, mes galim sugrįžti į gyvenimą, kurį turėjom ir kaip šitoj vietoj mums viską suderinti. Prieš tai turėję labai labai didelį tempą, mes tiesiog sustojome, mes pradėjome šiek tiek ramiau gyventi ir pasirodo, kad tą tempą galim dar labiau padidinti. Ir tada pasidaro mums dar sunkiau“, – teigia ji.
O Rokiškio gyventojai pripažįsta, kad dėl pandemijos ir karantino emocinė našta ne ką lengvesnė. Esą jie pikti, liūdni, mat negali susitikti su vaikais. Kai kuriems ir „stogas važiuoja“.
Nidoje esantys žmonės šypsosi ir be kaukės. Ten šviečia saulė ir marių vėjas kedena plaukus. Atrodo pajūry ir su karantinu gyventi lengviau, bet TV3 žinių pakalbinti žmonės sako, kad ir jiems ne viskas paprasta.
„Jaučiasi tą įtampą. Jeigu aš pati šiek tiek gal atsparesnė jaučiuosi, tai iš aplinkos jaučiu ir spaudimą, ir nerimą ir laukimą tą, kada viskas baigsis jau“, – sako viena pakalbintoji.
Kad vyrams jų psichologinė sveikata ne itin rūpi rodo psichikos sveikatos specialistų apklausos duomenys – į juos kreipiasi vos 2 procentai vyrų. Pasak specialistų, vyrai neturi įpročio prašyti pagalbos ir mano, kad viskas išsispręs savaime.
„Jeigu savaime viską išspręstumėm, tai tada klausimas tiems vyrams, o kodėl jūs pykstat namuose, kodėl alkoholį vartoti pradedat dažniau negu kad reikėtų, kodėl atsiranda kažkokie kiti elgesiai, kurie lyg suprantu, kad negeri, bet nenustoju jų daryti. Vadinasi, pats nesusitvarkau“, – sako psichologė Vega Dikčienė.
Užslopintos emocijos žmonėms gali pasireikšti pykčiu, nemiga, atidėliojimu, norisi vis labiau gulinėti. Specialistai sako, kad emocinė higiena Itin svarbi, nes prasta psichinė sveikata gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių tokius negalavimus kaip skrandžio opa, širdies ir kraujagyslių ligos ar net prostata ar krūtų vėžys.
