emocinė būklė

Socialinis nerimas – itin paplitęs reiškinys, su kuriuo susiduria beveik kiekvienas mūsų. Nors daugumai jis netrukdo gyventi pilnavertį gyvenimą, išraudęs veidas ar drebantis balsas kalbant net prieš nedidelę auditoriją, vargina ne vieną. Gydytojo psichiatro-psichoterapeuto Adomo Bieliausko teigimu, šios reakcijos, nors ne visuomet malonios, – itin natūralios ir dažniausiai galime sau padėti labai paprastais būdais.

Emocinės pagalbos ir paramos reikia didelei daliai vaikų ir jaunuolių. Natūralu, kad pirmąja jų užuovėja ir priebėga turėtų tapti patys artimiausi – tėvai. Vis dėlto, ką daryti, jeigu patys tėvai susiduria su emocinėmis problemomis? Kur slypi raktas į produktyvų tėvų ir vaikų bendradarbiavimą emocinės sveikatos klausimais? Psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio teigimu, esminis sprendinys – klausymasis, siekiant įsigilinti ir pajusti, o ne bandymas spręsti problemą čia ir dabar.

Apie emocinės sveikatos svarbą kalbama vis daugiau, tačiau vis dar gajūs stereotipai, kad dėl „menko liūdesio“ kreiptis į specialistus nereikia arba kad „visas depresijas išvaikyti galima fiziniu darbu“. Iš tiesų nuo emocinės sveikatos būklės priklauso mūsų fizinė sveikata ir bendrai gyvenimo kokybė. „WoW University“ kurso „Naujas sveikatos kodas“ dėstytojai sutiko pasidalinti patarimais, kaip sustiprinti emocinę sveikatą.

Mes neretai galvojame, kad jeigu kažkas mus stipriai myli, ta meilė savaime turėtų išspręsti ar palengvinti ne vieną problemą. Pastebime kitus, kurie, atrodo, turi daug draugų ir gerbiantį partnerį, ir manome, kad jie vien dėl to jaučiasi geidžiami, priimti ir todėl patenkinti savo vieta pasaulyje.

Tik daugiau nei pusė Vilniuje gyvenančių vaikų jaučiasi laimingi, rodo sostinės miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Šis rodiklis uždega raudoną šviesą ir verčia suklusti, kadangi prieš ketverius metus laimingų vaikų skaičius buvo penktadaliu didesnis. Kas tai galėjo lemti? Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ketvirtadienį pristatyta Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo ataskaita.

Apie psichinę sveikatą šiais laikais žmonės išmano daug daugiau, nei prieš maždaug dešimtį metų – dabar jau visi žino, kad depresija tikrai nėra „tik kažkoks liūdesys“. „Mental Health First Aid England“ duomenimis, kiekvienais metais su psichinės sveikatos problemomis susiduria kas ketvirtas žmogus. Ši institucija teigia: „Psichinės ligos yra antras pagal dažnumą susirgimas Anglijoje.

Daugelis žmonių, atėjus rudeniui, mėgsta sakyti, kad užklupo rudeninė depresija. Tačiau ar galime taip laisvai vartoti sunkios ligos pavadinimą? Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras dr. Edgaras Dlugauskas sako, kad ruduo – nėra depresija.

Psichologai prognozuoja, kad per pandemiją smarkiai pablogėjusi žmonių emocinė būklė tvarkytis pradės tik po metų. Esą žmonėms emocinės pagalbos poreikis, nuslūgus pandemijai tik didės – dėl karantino metu slopintų emocijų ir baimės grįžti į normalų gyvenimą lietuviai dar labiau ieškos specialistų pagalbos. O labiausiai nerimą specialistams kelia tai, kad 98 procentai besikreipiančių pas psichinės sveikatos specialistus – moterys.

Lietuvoje tęsiantis karantinui, nors jo ribojimai ir švelninami, dalis visuomenės jaučia nepasitenkinimą ir vis mažiau laikosi reikalavimų. „Baltijos tyrimų“ vadovė sako, kad didžioji dalis apklaustų žmonių supranta karantino svarbą, tačiau daugumos nuomone, jis tęsiasi per ilgai. Ekspertų teigimu, dėl per ilgo karantino kenčia žmonių emocinė būklė bei sveikata, situacija nedžiugina ir verslų.