Anot psichiatro, ruduo – natūralus gamtos reiškinys, kurį dažnai siejame su depresija:
„Kodėl taip yra? Rudenį gauname mažiau saulės spindulių, baigiasi atostogų laikotarpis, grįžtame į darbus ir susiduriame su didesne įtampa, didesniu krūviu. Visa tai kartu daro įtaką mūsų nuotaikai.“
Normalu liūdėti
E. Dlugauskas skatina atsiminti, kad pablogėjusi nuotaika taip pat nėra depresija, o liūdesys – visiškai normalus reiškinys. Gydytojas juokauja, kad sunerimti reikėtų tada, kai visai neliūdime. Tačiau liūdesys gali būti vienas iš depresijos simptomų.
Pašnekovas primena, kad depresiją gali nustatyti tik specialistai, psichiatrai, o kartais ligą puikiai nustato ir šeimos gydytojai.
„Labai dažnai pablogėjusi nuotaika ir liūdesys ir tik vieni iš simptomų. Depresijai būdingas jėgų trūkumas, nenoras veikti, negalėjimas prisiversti atlikti kasdieninių veiklų. Žmogus skundžiasi, kad negali apskritai iš ryto atsikelti, nusiprausti po dušu.
Blogėja ir apetitas, o ta veikla, kuri teikdavo pasitenkinimą ir malonumą, daugiau nebedžiugina, nesinori susitikti su draugais. Jeigu tokia būsena trunka ilgiau negu porą savaičių, tada jau galima įtarti beprasidedančią depresiją“, – pasakoja apie simptomus E. Dlugauskas.
Kartais pasireiškia ir fiziniai simptomai: nevirškinimas, virškinamojo trakto sutrikimai, dusulys, nuovargis. Pašnekovas sako, kad pirmiausia reikia išsitirti ar tai nėra širdies problemos, ar tai nesusiję su širdies, kraujagyslių patologija. Jeigu kardiologai ar kiti specialistai ištiria ir neranda priežasties, rekomenduojama kreiptis į psichiatrus.
Nemaišyti su tingėjimu
Pasak psichiatro, yra gajus mitas, kad žmogus neserga, o paprasčiausiai tingi:
„Dažnai kiti žmonės galvoja, kad jeigu žmogus neturi noro kokiai nors veiklai, tai jis paprasčiausiai tingi. Jeigu mes kalbame apie ligą, tai žmogus prisiversti tikrai negali.
Jis taip jaučiasi ne todėl, kad nenori, tingi, o atvirkščiai, dažnai pacientai sergantys depresija skundžiasi, kad jie norėtų, bet tiesiog neturi jėgų arba ta veikla nebedžiugina.“
Gydytojas pabrėžia, kad sergantiems žmonėms tikrai ne tas pats, jie trokšta grįžti prie įprastinio gyvenimo, tačiau negali.
Lietuva – depresyvi šalis
E. Dlugauskas sako, kad kalbant apie statistiką, Lietuvoje maždaug 5% žmonių serga depresija. Tačiau šis skaičius atitinka pasaulines tendencijas. Žinoma, anot gydytojo, yra ir neištirtų žmonių, tad skaičius būtų tikrai didesnis.
„Mes, lietuviai, save vertiname kaip šaltus žmones, linkusius labiau kritikuoti negu girti. Na ir todėl, dėl šito reiklumo, dėl šito nepasitenkinimo, susidaro toks įspūdis, kad Lietuvoje kas antras serga depresija. Sakyčiau, kad dabar net ir šiek tiek madinga sirgti šia liga“, – sako specialistas.
Reikėtų sekti savo būklę
Sergant depresija, labai svarbu sekti savo būklę, atskirti simptomus. Psichiatras sako, kad tokių dalykų išmokstama:
„Mes ir patys kalbėdami su pacientais juos edukuojame, pasakojame, kaip simptomus atpažinti, kaip juos įvertinti. Dažnai žmonės, pirmą kartą susidūrę su depresija, nežino ir nesupranta, kad tai yra depresija.
Pavyzdžiui, žmogus skundžiasi, kad kankina tik nemiga, tačiau iš tikrųjų yra liūdnas, galvoja apie nemalonius dalykus, kurie įvyko jo gyvenime, negali susikaupti darbe, niekas neteikia malonumo. Bet žmogus akcentuoja tik tą vieną simptomą. Laikui bėgant žmonės išmoksta vertinti ir atpažinti tuos simptomus, o tai labai svarbu savipagalbai.“
Gydytojas sako, kad kai kalbame apie depresiją, kalbame apie kančią. Pasak jo, negydoma depresija – nesibaigianti kančia, nes niekas neteikia malonumo, džiaugsmo. Kai tokia būsena tęsiasi, ji tikrai gali sukelti ir pablogėjimų. Sutrinka virškinimas, miegas, išsibalansuoja nervų sistema.
Tačiau pats blogiausias scenarijus, kai žmogus pradeda galvoti apie pasitraukimą iš gyvenimo.
„Apie savižudybę Lietuvoje kalbame tikrai daug, skiriame tam dėmesio, tačiau tai išlieka labai opi problema. Sergant depresija, 10-20 kartų padidėja savižudybės rizika. Tad negydant ta rizika tikrai ženkliai didėja“, – sako E. Dlugauskas.
