O Stepukonis galimai pralošė ir porą milijonų iš Estijos pensijų fondų. Lietuvos bankas patvirtina, kad nuostolių galimai patyrė ir mūsų šalies pensijų fondai, tačiau esą minimalių.
Jau kitų metų pavasarį Vilniaus nacionaliniame stadione turėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Tačiau pirmiau kai kas nusprendė palošti kazino – iš viso stadiono likimo. Vilniaus valdžia vis dar aiškina, kad amžiaus statybos sustojo dėl oro sąlygų ir derybų su koncesininku, nes šis didina kainą.
Jau prieš mėnesį Vilniaus tarybos opozicija pradėjo kalbėti, kad apie 10 mln. eurų iš projekto galėjo pradanginti Šarūnas Stepukonis, dabar jau atleistas buvęs vienas iš koncesininkės „BaltCap“ partnerių. Dabar aiškėja, kaip pinigai dingo. Pats „BaltCap“ jau padavė daugiau nei 16-os mln. eurų ieškinį Stepukoniui ir lošimo bendrovėms – buvęs vadovas pinigus galimai ištaškė kazino. Dalis sostinės politikų mano, kad suma dar augs.
„Prieš porą savaičių esu įvardijęs 25 mln. eurų sumą, bet, mano žiniomis, ji dar šiek tiek didesnė“, – sako Vilniaus tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
Privataus kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ TV3 žinioms raštu atsakė, kad stadiono statyboms Stepukonio veiksmai žalos nepadarė: „Nors vidinis auditas dar nėra baigtas, nėra jokių įrodymų, kad buvęs partneris padarė žalos Nacionalinio stadiono projekto įmonei UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. Tai, ką iki šiol sužinojome, leidžia daryti išvadą, kad Nacionalinio stadiono projektą įgyvendinanti įmonė jokios žalos nepatyrė. Suprantama, išskyrus žalą reputacijai.“
Vyksta aiškinimasis
Tačiau Vilniaus miesto tarybos opozicija aiškina, kad „BaltCap“ jau dabar rangovams skolinga tris milijonus eurų. Būtent dėl to, o ne dėl žiemiškų orų, statybos ir sustojo.
„Fondas neturi lėšų, fondo nekredituoja bankai, vyksta aiškinimasis dėl galimai iššvaistytų lėšų. Dėl to fondas šiandien realiai nepajėgus įvykdyti numatytą sutartį. Tą liudija faktas, kad statybos darbai nevyksta“, – tvirtina Vilniaus tarybos narys Artūras Zuokas.
„Aš manau, kad „BaltCap“ nėra pajėgus įvykdyti šito projekto. Jau kurį laiką vyksta konsultacijos su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip jie galėtų išeiti iš šito projekto arba perduoti jį kitiems“, – teigia Vilniaus tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
Pagal sutartį, fondas stadioną turėjo pastatyti už 160 mln. eurų. Neoficialiomis žiniomis, „BaltCap“ kainą dabar didina dar 40 milijonų. Esą šią savaitę fondo vadovai buvo slaptai susitikę su meru Valdu Benkunsku. Opozicija mano, kad meras su fondu tariasi dėl didesnės sąmatos, kad bankai galiausiai „BaltCapui“ duotų kreditus ir sutartis būtų išgelbėta. Bet viskas – vilniečių sąskaita.
„Vyksta netgi neoficialūs pasitarimai, kas man atrodo nesąžininga vilniečių atžvilgiu, traukti koncesininką už ausų, didinti sąmatą ir vilniečių pinigais kompensuoti tai, ką vienas iš „BaltCap“ partnerių tiesiog yra pralošęs kazino“, – sako Vilniaus tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
Zuokas: „Sutartis yra pažeidinėjama“
Savivaldybė situacijos nekomentuoja, bet ir neneigia, kad susitikimas buvo. Štai, ką meras kalbėjo dar gruodį.
„Turime galiojančią sutartį su koncesininku, numato terminus 2025 m. pabaiga, kada turėtų būti darbai padaryti, negavom jokio pranešimo iš koncesininko, kad sutartis nutraukiama, stabdoma kažkokiais pagrindais. Laikinas statybų sustojimas ir dėl oro sąlygų natūralus“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
„Melagingas teiginys, nes šiandien sutartis yra pažeidinėjama, tai yra faktas. Nėra priežasčių, kuriomis meras sako, kad galima stabdyti statybos darbus. Tokių išimčių sutartyje nėra“, – sako Vilniaus tarybos narys Artūras Zuokas.
Beje, Stepukonis sukėlė skandalą ir Estijoje – galimai iššvaistė ir kelis milijonus eurų iš Estijos pensijų fondų. Į „BaltCap“ fondą investuoja „Swedbank“ ir „SEB“ bankas. Lietuvos bankas neneigia, kad nuostolių galėjo patirti ir Lietuvos pensijų fondai, bet esą nežymiai.
„Mūsų nuomone, poveikis pensijų fondams bus minimalus arba nebus jokio. Į šitą infrastruktūros fondą turto išsaugojimo pensijų fondai nėra investavę. Tai reiškia, kad tie žmonės, kurie galėtų labiausiai nukentėti, jie nenukentės“, – teigia Lietuvos banko atstovas Vaidas Cibas.
Ikiteisminio tyrimo kontrolę dėl Šarūno Stepukonio galimai pasisavinto turto perėmė Europos Prokuratūra.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
