Kaip skelbta anksčiau, V. Bakas kreipėsi į žvalgybos instituciją ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), siekdamas patikrinti, ar šie gandai teisingi.
Pasak VSD pranešėjo komisijos veikloje dalyvavusio konservatoriaus Andriaus Vyšniausko, jei informacija pasitvirtintų – D. Šakalienė turėtų nusišalinti nuo vykstančio EPK tyrimo.
„Dėl tyrimo EPK, aš manau, kad tokiu atveju ji turėtų nusišalinti. Kadangi komisijos tyrimas buvo susijęs su VSD veikla. Interesų konfliktas šioje vietoje yra tikrai akivaizdus“, – Eltai teigė A. Vyšniauskas.
Pastarajam pritaria ir Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Anot jo, pasitvirtinus šiam atvejui, VTEK turėtų pagrindo pradėti tyrimą.
„Jeigu paaiškėtų, kad nutylėjo santykį ir vyro darbovietės klausimus tyrė komisijoje, tai tikrai atrodytų keistai. Manyčiau, kad VTEK ir EPK turėtų pagrindo atlikti tyrimą. Čia yra sąmoningai nutylėta situacija, kuri leido pačiai tapti įvairių komisijų nare ir užsiiminėti vyro darbovietės reikalais niekam apie tai nepasakius – neatrodo gražiai“, – komentavo jis.
„Jeigu tai būtų žmogus, kuris pirmą dieną dirba Seime, gali būti, kad nesusigaudo. Tačiau čia jau yra antra kadencija, aštuoneri metai parlamente, čia jau nesupratimu negalima paaiškinti“, – pridūrė E. Gentvilas.
Liberalo nuomone, nesvarbu, kokias pareigas departamente galėtų užimti jos vyras – ši aplinkybė trukdytų D. Šakalienei objektyviai tirti VSD pranešėjo komisijos klausimą.
Visgi, „valstietis“ Dainius Gaižauskas prieštarauja tokiai E. Gentvilo pozicijai. Parlamentaro įsitikinimu, socialdemokratės vyro pareigos nedaro įtakos jos politinei veiklai.
„Koks ryšys jos vyro su josios politine veikla? Kad jos vyras, jeigu ir dirba VSD, pirmas klausimas yra, kokias pareigas jis ten užima. Departamentui vadovauja direktorius, o jis tikrai nėra jos vyras. Tai yra valstybinė institucija. Ji turėtų nusišalinti, jeigu dirba viduj ir turėtų tiesioginį ryšį. Jokio ryšio viešų ir privačių interesų derinime nematau, kad ji negalėtų nagrinėti šio klausimo“, – sakė D. Gaižauskas.
„Komisija tiria VSD vadovo dalį tam tikrą, tuomet turėtų nusišalinti, jei jos vyras būtų vadovas. Tačiau šiuo atveju absoliučiai jokio bendro ryšio neturi“, – pridūrė pastarasis.
Anot jo, žvalgybos darbuotojai negali būti deklaruojami viešai, nes tai gali būti po priedanga esantys pareigūnai.
Savo ruožtu pati D. Šakalienė tikina viešų ir privačių interesų deklaracijoje nurodžiusi visą viešintiną informaciją.
„Viskas, kas pagal įstatymus, yra nurodyta ir ta informacija, kuri yra ne slapta ir vieša – visa yra nurodyta“, – Eltai teigė ji.
Visgi, 2020 m. teiktoje anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) D. Šakalienė buvo nurodžiusi vyro darbovietę – Užsienio reikalų ministeriją. Tačiau VTEK puslapyje šių metų kovą atnaujintame privačių interesų registre jo darbo vieta ar pareigos nurodytos nėra.
Kaip skelbta anksčiau, trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) dėl galimų procedūrinių pažeidimų parlamentinio tyrimo metu gavo skundą ir iš Prezidentūros. Pasak EPK pirmininkės Aušrinės Norkienės, jį pasirašė prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius.
Taip pat sulaukta kreipimosi iš Seimo narės Agnės Širinskienės, informavo A. Norkienė. Anot politikės, Mišrios grupės narė prašo įvertinti galimus Seimo statuto pažeidimus, kai parlamentas po pateikimo nepaskyrė pagrindinio komiteto pranešėjo komisijos tyrimo išvadų svarstymui.
Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė VSD pranešėjo istoriją tyrusios laikinosios komisijos išvadoms.
Prieš savaitę parlamentas VSD pranešėjo komisijos išvadoms pritarė po pateikimo, tačiau netrukus dalis opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami išsiaiškinti, ar parlamentinio tyrimo komisija veikė teisėtai.
Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.
