Rašyti komentarą...
Nuorodą nukopijuota

Dėl viruso pasikeitė mūsų gyvenimas įvairiose srityse. Nemažai verslų sustabdė savo veiklą, žmonės praranda darbus, algas.

REKLAMA

Kokia Lietuva liks po koronaviruso, ar Vyriausybės skiriami pinigai verslo gelbėjimui pinigai pasieks darbuotojus ir kaip koronavirusas paveiks paprastus žmones kalbame su ekonomistu Romu Lazutka.

Vyriausybė paskelbė verslo gelbėjimo priemones ir žada nemenką paramą, tačiau ar nebus taip, kad tie dideli pinigai nusės tik didesnių įmonių sąskaitose? Ar nebus taip, kad mažos iš tiesų liks be nieko?  

Gali taip būti, bet galima ir suprasti, kad didelės įmonės yra svarbios: ten dirba daug darbuotojų, pagamina daug darbuotojų, tai ekonomikos raidai ar gelbėjimuisi dabar krizės akivaizdoje jos yra svarbios. Tai čia gal ir nieko blogo, bet svarbu taip pat, kad būtų pagalba ir mažom.

O svarbiausia, kai yra sakoma „pagalba verslui“, tai reikia turėti galvoje, kad šiaip tą pagalbą galiausiai gauna žmonės, ne verslas. Kaip galima suprasti iš Vyriausybės iniciatyvos, būtent svarbu, kad tie ryšiai nenutrūktų ir, praėjus karantinui, iš karto įmonės tęstų veiklą ir grįžtų prie gamybos, paslaugų teikimo apimčių, žinoma, tai yra svarbu.

REKLAMA

Bet yra svarbu ir konkretūs žmonės, kaip jiems reikės pragyventi.

Bet ar tie Vyriausybės skirti pinigai iš tiesų pasieks tuos darbuotojus?

Labai, matyt, įvariai. Matyčiau bent 3 tokius variantus: yra prastovos ir būtent į prastovas orientuota dabartinė žadėta pagalba. Jeigu tiesiog įmonės neteikė tiek paslaugų, kiek įprasta, bet darbuotojai yra, tada jiems yra registruojamos prastovos ir Vyriausybė pažadėjo dalį atlyginimo, kuris yra mokomas prastovos metu.

Bet yra kitas kitas kelias, kada įmonės jau ir dabar savo darbuotojams pasiūlo išeiti neapmokamų atostogų. Tai neapmokamos atostogos reiškia, kad žmogus nėra atleidžiamas iš darbo, bet jis jau nedirba, bet kartu jis nėra ir prastovoje, tai reiškia, kad tai tiesiog yra neapmokamos atostogos. Jų metu žmogui tiesiog nėra mokama. Tai yra jau problema, nes žmogus negauna jokių pajamų, o tos neapmokamos atostogos – nežinia, kiek tęsis, kol pagerės įmonės padėtis. 

REKLAMA

Ir trečias variantas – tada tiesiog žmogus atleidžiamas iš darbo. Todėl, kad įmonėms, viena vertus, netgi laikyti tuos žmones neapmokamose atostogose gali būti nelabai prasminga, nes jeigu jos mato, kad greitai padėtis jų nepasitaisys.

Kita vertus, kaip minėjau, žmonės neapmokomose atostogose jie negauna algos, bet jie nėra bedarbiai, jie negali gauti ir bedarbių pašalpos. Todėl dalis įmonių, kurie išleisti į tas nemokamas atostogas, gali patys nuspręsti pasitraukti iš įmonės tam, kad jie gautų bedarbio išmoką.

Visą pokalbį su ekonomistu Romu Lazutka kviečiame žiūrėti vaizdo siužete.

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI