Ko ketina imtis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kalbame su ministru Algirdu Monkevičiumi.
Laba diena, tai šiandien prasidėjo nuotolinis mokymas ir pasipylė skundų, kad nuotolinio mokymo platforma nulūžo, elektroninis dienynas nepasiekiamas. Tai kodėl taip?
Turbūt nieko labai keisto ir netikėto neįvyko, apie tai mes kalbėjom praeitą savaitę ir Ryšių reguliavimo tarnyba mūsų prašymu pateikė rekomendacijas kartu su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais, kaip reikėtų įvertinti šitas rizikas, ir natūralu, kad labiausiai problemų kilo mokykloms, kurios dienynus naudoja vienokius ar kitokius. Nes šitos platformos, jos kad ir kaip stengėsi, padvigubino savo galimybes, tačiau kai srautas penkis kartus didesnis, matyt, turėjo problemų.
Tačiau, kiek aš žinau, jau šiandien gavau informaciją iš visų vadovų šitų dienynų, kad jie stabilizuoja tą padėtį, per trumpą laiką stengiasi ir serverius, ir kitas galimybes pagerinti, ir pateikti rekomendacijas, kaip reikėtų išskirstyti tuos srautus.
Kada, manot, tiek paties interneto ryšio nesklandumai bus sutvarkyti, tiek pačios mokymosi platformos. Nes ten yra kelios? Ir kiek šiandien tenka girdėt – mokytojai griebiasi už galvų ar tėvai, kurie sėdi su vaikais ir bando prisijungti.
Na, nemanau, kad visi panikuoja ir griebiasi už galvų. Labai reikia žiūrėt į šitą situaciją, žiūrėt, kas strigo, kodėl strigo.
Kaip minėjau, visų trijų dienynų komandos dirba labai daug ir palaiko ryšį su mokyklom, pataria, tai panikuot čia nereikia. Reikia tartis ir galvoti.
Tikrai galima naudot ir kitas platformas, rekomendacijos yra pateiktos ir prieš dvi savaites, jos yra tobulinamos.
O apie kompiuterius, yra 35 tūkstančiai, skamba daug, bet kiek yra tokių šeimų, ir ar užteks tų kompiuterių vaikams mokytis?
Žinot, negalim tikėtis, tuos pačius 35 tūkstančius nupirkdami mes turėjom per labai trumpą laiką peržiūrėt įvairius savo projektus, atsisakyti, sustabdyt jau pradėtus projektus ir surast tas lėšas, kad galėtume štai tokį kiekį – Lietuvos istorijoj tiek nėra buvę.
Per dvejus metus pastaruosius buvo nupirkta tik trys tūkstančiai kompiuterių. Tai 35 tūkstančiai yra labai daug. Ir tai didžiulė investicija. Ir svarbu, kad pati pirkimo procedūra būtų skaidri, greita, ir pats svarbiausias dalykas, kad specifikacijos tų kompiuterių atitiktų tuos reikalavimus, kurie keliami mokykliniams kompiuteriams.
Procedūros vyksta ir kompiuteriai pirmieji netrukus savaitės gale pradės keliaut į mokyklas.
Kad rasta lėšų ir greitai susiimta – labai puiku, bet kalbam apie skaičius. Kiek yra šeimų, vaikų, kuriems reikia tokių kompiuterių, ir žinom kompiuterių skaičių. Kiek jų gaus, kiek negaus?
Turim šituos duomenis, norim padėkot mokykloms, visus duomenis turim. Tai tie 35 tūkstančiai pirmiausiai bus skiriami vaikams su negalia ir socialiai remtinų šeimų, kur vaikai nieko neturi. O didesnėms šeimoms, kur ta problema irgi yra, kartu sutelktai irgi bandysim ieškot, padėti.
Pačios mokyklos, steigėjai, rėmėjai, matydami tą situaciją, irgi į tai reaguojame. Iš karto išspręsti vienu ypu visų problemų negalim. Bet situacija dabar yra jau gerame kelyje, yra valdoma.
Kaip su mokslo metais? Nes yra kalbos, kad juos gal sutrumpint, gal palikt taip, kaip yra. Gal yra kažkokių sprendimų?
Tų kalbų yra įvairių. Mes ne tik kalbam – bandom per trumpą laiką apsispręst galutinai, nes sudėtingiausia numatyti, kiek karantinas tęsis. Labai nuo šito priklauso.
Tačiau bet kuriuo atveju per dvi savaites mes ketiname parengti aiškias rekomendacijas, bet pirmiausia sprendimus dėl to, kaip užbaigsim mokslo metus, ką darysim su baigiamaisiais brandos egzaminais ir kaip mūsų abiturientai galės stot į aukštąjį mokslą. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Tai abiturientai turi būt ramūs. Rasim tikrai tinkamus sprendimus, kad nebūtų nuskriausti lyginant su kitų šalių abiturientais.
Tai yra ir Vyriausybės rūpestis, bet norime daryti pasitardami Europos Sąjungoje, pasitardami su kitų šalių ministrais. Matom tų scenarijų įvairių. Kai kurios šalys bando trumpinti tuos mokslo metus, bet aš galvoju – nereikėtų šito daryti tiesmukiškai ir iškart. Nes palikti vaikai be priežiūros, be įveiklinimo tikrai gali sukelti visiems mums labai daug rūpesčių, o pirmiausia – žala patiems vaikams.
Mano galva, mes turėtumėm susitart, kaip dirbsim iki mokslo metų galo, kad ir iki birželio, ir susitarti, kaip matom egzaminų galimybę, ir yra keletas tokių pasiūlymų. Nenoriu dabar kalbėt apie tai, tų pasiūlymų yra įvairių. Mes norim per dvi savaites galutinius sprendimus, kad nebūtų interpretacijų, priimti, informuoti plačiai bendruomenę, visuomenę.
Dėkui jums už pokalbį.
