Rašyti komentarą...
Nuorodą nukopijuota
Vingio parkas (nuotr. Sauliaus Žiūros)

Šilta žiema jau spėjo pateikti ne vieną siurprizą – viduržiemy pražydo pavasariniai augalai, iš medžių varvinama sula, pastebėti jau grįžę paukščiai. Vis dėlto tokie pavasario ženklai kaip reikiant kelia nerimo epidemiologams – erkės taip ir neužmigo, taigi pailgėjęs jų aktyvumo sezonas atveria duris ir didesnei užsikrėtimo galimybei.

REKLAMA

Nuotraukomis su ant delno lipančia erke sausio mėnesį jau spėjo pasidalinti ir internautai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) entomologės Mildos Žygutienės teigimu, esant tokiai žiemai tai tikrai neturėtų stebinti.  

„Erkės vis dar aktyvios, tikrai negalima sakyti, kad buvo tas periodas, kai nebuvo galima sutikti erkių. Aišku, jų nėra tiek masiškai, bet labai klysta tie, kurie galvoja, kad parazitai seniausiai užmigo ir „išeiti“ į gamtą galima visiškai ramiai. 

Be abejo, dabar  nevaikštome išsinuoginę, bet nereikia pamiršti, kad erkių į namus gali atnešti ir augintiniai. Juo labiau dirbantieji miško ar panašius darbus turėtų neprarasti budrumo“, – kalbėjo ji.

Entomologė Marija Žygutienė

Entomologė Marija Žygutienė

Jos teigimu, toks oras, kai už lango turimas greičiau ruduo, o ne žiema, keičia ir gyvūnų elgesį.

„Šiais metais turime tokią išskirtinę situaciją ir turime su tuo taikytis. Erkės turėtų miegoti žiemos miegu, nes paprastai tokiu metu būna minusinė temperatūra, viršutinis dirvos sluoksnis pašalęs, būna sniego ir erkės priverstos užmigti žiemos miegu, o nubusti tada, kai laikosi pliusinė temperatūra.

REKLAMA

Tačiau yra taip, kad tos minusinės temperatūros nebuvo. Tęsiasi nesibaigiantis ruduo, kuris gal jau pereina į pavasarį. Taip, erkių nėra tiek daug, bet kad jų yra aktyvių, tai faktas. Kai kurios į tą žiemos poilsį jos „eina“ alkanos, o alkanai juk sunku miegoti. 

O dabar dar yra galimybė tikėtis pasimaitinti, nes nėra sniego, ant žolytės bėgioja įvairūs smulkieji gyvūnėliai, ir paukščiukai skraido, ir nuo stambesnių miško gyvūnų neskiria jų kažkoks sniego sluoksnis, tai jei erkė alkana ir turi progą pasimaitinti, tuo ir naudosis“, – aiškino M. Žygutienė.

REKLAMA

Šiek tiek šaltuko situacijos nekeičia

Nors dar nebuvo to momento, kad būtų galima jaustis ramiems dėl erkių, entomologė nedrįso prognozuoti ir likusio žiemos periodo.

„Juk rudenį niekas nebūtų pasakęs, kad sausio pabaigoje sužydės koks žalčialunkis, jau ir kovas nebetoli, o ankstesnių metų patirtis rodo, kad tuomet erkės jau pradėdavo savo naują sezoną, mat jos turi instinktą reaguoti į dienos ilgumą. Tai galbūt turėsime tik mėnesio laiko pertrauką, o jei laikysis panašūs orai, gal jos visai nebus“, – sakė ji.

Specialistės teigimu, net žadamas kelių dienų atšalimas situacijai gali iš esmės neturėti įtakos.

„Tam, kad erkės įmigtų, reikia pastovaus šalčio. Erkės sėkmingai žiemoja po miško paklote, po viršutiniu sluoksniu, jos ten visai gerai jaučiasi. Bet jei naktį pašals iki minus 5–6, o dieną bus šilčiau, tai niekaip jų nepaveiks“, – pastebėjo ULAC specialistė.

REKLAMA

Paklausta, kaip toks sezonas gali paveikti erkių populiaciją jau šiltuoju metų laiku, M. Žygutienė pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad tokiu būdu ilgėja šių parazitų aktyvumo laikotarpis.

„Erkės labai gerai prisitaikiusios gyventi mūsų klimato sąlygomis. Jų biologija tokia, kad turi turėti ramybės periodą. Bet kai turime tokią situaciją, pirmiausia ilgėja jų aktyvumo periodas. Taip, mums labiausiai rūpi tai, kad ji gali įsisiurbti žmogui. Bet jų maitintojai visų pirma yra kiti šiltakraujai gyvūnai. Taigi kadangi dabar alkanos erkės turi progą pasimaitinti, jų išgyvens daugiau, o tai turės įtakos jų populiacijos dydžiui“, – aiškino ji.

REKLAMA

Sunkią ligą sumaišo su paprastu peršalimu

Ilgėjant erkių aktyvumo sezonui ilgėja ir jų platinamų ligų perdavimo sezonas, taigi – ir sergančiųjų skaičius. 

Erkės platina dvi ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Lietuva, kaip ir dalis Latvijos bei Lenkijos jau seniai žinoma kaip didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Šį virusą mūsų šalyje nešioja beveik 1 procentas erkių populiacijos. 

Anot specialistų, ši liga itin klastinga, nes ypač žiemos metu ją atpažinti būtų sudėtinga dėl peršalimui ar gripui būdingų simptomų: pakilusi temperatūra, galvos skausmas, silpnumas, šaltkrėtis, pykinimas, kartais viduriavimas. 

REKLAMA

Pakilusi temperatūra gali laikytis apie 7 d., po to ji tampa normali arba šiek tiek aukštesnė, bendra būklė gali pagerėti, tačiau po kelių dienų pradedama karščiuoti, ligos požymiai kartojasi, prasideda stiprūs galvos skausmai, kartais sutrinka sąmonė.

Erkė

Erkė

„Pernai apskritai turėjome didesnį, nei tikėjomės, sergamumą tiek Laimo liga, tiek erkiniu encefalitu. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 700 erkinio encefalito atvejų, 2018 m. – 383.

Šiuo metu nėra jokių prognozių, kad erkių ir jų pernešamų ligų sumažės. Jau prieš daug laiko vokiečiai rašė straipsnius, kad pas juos stebimose vietose aptinkamos visos metus aktyvios erkės. Aišku, reikia tikėtis, kad nebus taip, kad sausio mėnesį įsisegusi erkė žmogų dar užkrės ir erkiniu encefalitu“, – kalbėjo medikė.

REKLAMA

Ji pridūrė, kad nereikėtų pamiršti kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nevirintą užkrėstų gyvulių pieną: „Žolė dar žalia ir tokiu oru ožkos dar gali vaikštinėti dar kur pakrūmėse.“

M. Žygutienės pastebėjimu, ne mažiau klastinga yra ir Laimo liga.

„Ji paprastai diagnozuojama visus metus? Tai – lėtinė liga ir negydoma pereina į kitas ligos stadijas“, – sakė entomologė.

Portalas tv3.lt jau yra rašęs, kaip reikėtų atpažinti pavojingas erkių platinamas ligas ir kada atlikti tyrimus.

Primena paskubėti pasiskiepyti

Kartu ULAC specialistė priminė, kad dabar yra ir geriausias laikas pasiskiepyti nuo šios ligos – pasiruošti tiek pavasariui, tiek ir likusiam gyvenimui.

REKLAMA

Pabrėžiama, kad šiai ligai būdingi liekamieji reiškiniai, dėl kurių ilgam sutrinka žmogaus darbingumas, gali atsirasti neįgalumas.

Šaltuoju metų laikotarpiu taikomas įprastinis skiepijimo planas, o jau prasidėjus erkių aktyvumui, – pagreitintas. 

Abu skiepijimo planai yra vienodai veiksmingi. Įprastinio skiepijimo plano pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos charakteristikų santraukoje. 

Pagreitintas skiepijimų planas įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtingas, jis nurodomas vakcinos charakteristikų santraukoje.

REKLAMA

Žmogus tampa pilnai apsaugotas nuo erkinio encefalito, praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo (tiek taikant įprastinį, tiek pagreitintą vakcinacijos planą). 

Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Skiepai yra mokami, vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus.

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI