Pavojingiausias Lietuvos gyvūnas – nuo jo nė vienas nėra apsaugotas

Gerai žinomą posakį „Bijai vilko, neik į mišką“ šiandien tiktų perfrazuoti taip: „Bijai erkių, neik į mišką“. Ir ne tik į mišką – šių visam gyvenimui sužaloti galinčių parazitų apstu miestų parkuose, sodybose, šalia daugiabučio nenupjautoje žolėje. 

Ligoninė (stopkadras)

Vienas iš erkinio encefalito diagnostikos ir gydymo pradininkų Lietuvoje prof. Alvydas Laiškonis įspėja, jog būtent šis mažas parazitas, o ne gyvatės ar vilkai nusineša daugiausiai gyvybių.

Šalyje jau skaičiuojamos pirmosios erkinio encefalito aukos, tačiau infektologai savo ruožtu perspėja, jog didžioji susirgimų erkių platinamomis ligomis banga dar tik artėja. „Liepos mėnesį fiksuojamos pirmosios bangos pasekmės. Vėliau, įsivažiavus uogavimo, grybavimo sezonui, žymiai daugiau erkių „aukų“ gydytojų kabinetus užplūsta jau rugsėjį, spalį“, – pastebėjo prof. Alvydas Laiškonis.

Išsiskiria Europos žemėlapyje

Profesorius priminė, kad Lietuva, kaip ir dalis Latvijos bei Lenkijos jau seniai žinoma kaip didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Šį virusą mūsų šalyje nešioja beveik 1 procentas erkių populiacijos.

Erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad šios ligos gydymas tėra simptominis, o pasekmės gali būti itin skaudžios: pradedant nuo miego, pažinimo sutrikimų, baigiant sunkiu paralyžiumi. Trečdalis susirgusiųjų erkiniu encefalitu lieka invalidais“, – konstatavo medikas.

Pirmiausia erkinis encefalitas pasireiškia kaip gripas. „Kadangi vasarą šiaip juo dažniausiai niekas neserga, karščiavimas, negalavimas po kelių dienų ir praeina. Tik vėliau išsivysto antroji susirgimo banga jau su smegenų pažeidimu, kai atsiranda klinikiniai simptomai – pykinimas, vėmimas, galvos skausmai. Kai liga pasireiškia smegenų dangalų ir nervų pažeidimais, tada jau prireikia gydymo stacionare“, – aiškino A. Laiškonis.

REKLAMA

Tačiau jis pridūrė, jog nereikia pamiršti, kad dalis perserga nepastebima erkinio encefalito forma: „Tuo galėjome įsitikinti ištyrę netoli Kauno kolektyviniuose soduose vasarą praleidžiančius asmenis. Nustatėme, kad 15 procentų žmonių turėjo antikūnų, nors net neįtarė sirgę erkiniu encefalitu. Reiškia, organizmas įveikė virusą be jokių pasekmių.“

Raudona dėmė (nuotr. stop kadras)

Raudona įspėjanti dėmė gali neatsirasti

Anot pašnekovo, kita, galinti būti ne mažiau klastinga erkių platinama liga – Laimo liga. Nors antibiotikais ji gali būti visiškai išgydoma, laiku nepastebėta žmogų gali invalidizuoti ne ką mažiau.

Gydytojas įspėjo, kad net 50 proc. atvejų raudona dėmė aplink įkandimo vietą, paprastai įspėjanti apie Laimo ligą, neatsiranda.

„Todėl pabuvus gamtoje, miške ir kilus įtarimui pas gydytoją apsilankyti ir atlikti tyrimus reikia ne anksčiau kaip po mėnesio. Nes maždaug tik po tiek laiko atsiranda ligą parodantys antikūnai. Jei žmogus ateina išsitirti iškart po erkės įkandimo, atsakymas gali suklaidinti gydytojus“, – kalbėjo A. Laiškonis.

Medikas ramina: su gydymu pavėluota nebus. Tačiau primena, kad lėtinės ligos formos, kada įsisegusi erkė išvis nebuvo pastebėta, gali pridaryti nemažai bėdos: „Laimo ligos sukėlėjas – Borrelia bakterija – pakenkia daug sistemų: nervų, širdies, sąnarių. Diagnozę nustačius vėlyvoje ligos stadijoje, esant daugybiniams pakenkimams, pagalbą jau būna sunku suteikti, tada antibiotikai mažai efektyvūs ir žmogus lieka invalidas.“

Pašnekovas priminė, kad Laimo liga užsikrėsti galima ir vartojant nevirintą užkrėstų gyvulių pieną: „Jei erkė įkanda besiganančiai karvei arba ožkai, gali ją užkrėsti ir tada pienas taip pat būna užkrėstas. Ir tai tikrai nėra retas dalykas. Taigi kaime nėra patartina gerti nevirintą pieną.“

REKLAMA

Kada atlikti tyrimus?

A. Laiškonio pastebėjimu, žmonės pamiršta, kad įsisegti gali ne tik subrendusi erkė, bet ir jos nimfa bei lerva, kurių galima net nepastebėti.  

„Tada susirgęs žmogus labai stebisi, kaip taip galėjo nutikti. Be to, į namus erkių atneša ir šunys, kiek tokių atvejų, kai pensininkai, neišeidami iš namų, susirgdavo erkiniu encefalitu.

Nesvarbu, ar pastebėjote įsisegusią erkę, ar ne, bet erkinio encefalito simptomai, skirtingai nuo žmogaus organizmo, gali pasireikšti nuo savaitės iki mėnesio. Tai – tas laikas, kai reiktų atidžiau save stebėti. Laimo ligos atveju, kaip minėta, iki atliekant tyrimus taip pat vertėtų palaukti iki mėnesio“, – patarė profesorius.

Anot A. Laiškonio, veiksmingiausia priemonė nuo erkinio encefalito – vakcinacija. „Štai Austrijoje paskiepijus virš 90 procentų gyventojų, dabar fiksuojami tik pavieniai atvejai. Latviai taip pat padarė panašų dalyką (paskiepijo paauglius) paskaičiavę, kiek vėliau kainuoja gydymas, invalidumo mokėjimas. Užtat mūsų ministerijos nesusitaria. Nors akivaizdu: mokėti invalidumo pensiją 30–40 metų tikrai atsieina brangiau nei kompensuoti vakciną.

Kalbėjome ir su Žemės ūkio, Krašto apsaugos misterijoms, kitomis institucijomis, priminėme atvejį, kai susirgo nepaskiepytas eigulys. Taigi tie, kurie dirba arba atlieka tarnybą miškuose – eiguliai, kareiviai, statybininkai – visi turi būti paskiepyti.“

Nors geriausia skiepytis vasario pabaigoje–kovo pradžioje, pasiskiepyti ir dabar nėra vėlu, tik taikoma pagreitinta schema: vienas skiepas – šiandien, antras – po dviejų savaičių.

REKLAMA

Įprastai reikia trijų skiepų: vieno šiandien, kito – po mėnesio, trečio – po 3–9 mėnesių. Vėliau skiepą prireikia pakartoti po 5 metų, priklausomai nuo amžiaus (vyresniems nei 75-erių metų amžiaus asmenims) – ir po trijų.

Erkė (nuotr. 123rf.com)

A. Laiškonis kartu stebėjosi, kad kai kurie nesiskiepija argumentuodami, kad vakcinos kaina didelė. „Anksčiau visada taip būdavo, kad jei bent vienas šeimoje susirgdavo, visi pasiskiepydavo. O dabar žmonės skundžiasi, kad keturių žmonių šeimai yra per brangu pasiskiepyti. Jei skiepas kainuoja 25 eurus, vienu metu sumokama 100 eurų. Pasiskiepyti tris kartus atsieina 300 eurų. Bet tai – investicija šešeriems metams, skiepą vėliau reikia pakartoti tik po penkerių metų. Taigi paskaičiavus metams išeina vos keli eurai visai šeimai per mėnesį. O tokią sumą, tikiu, neretai išmetame ir visai nereikšmingiems dalykams“, – kalbėjo jis.

Beje, skeptiškai medikas buvo linkęs vertinti dabar propaguojamus apsisaugojimo būdus: „Taip, kas 3–4 valandas išėjus į mišką, grįžus namo reikia save apsižiūrėti, ypač ties tomis vietomis, kur lenkiamos rankos, kojos, plaukuotąją kūno dalį. Bet, įsivaizduokite, 30 laipsnių temperatūra, o žmogui rekomenduojama būti su kombinezonu, susikišus kelnes į kojines, argi taip žmogus vaikščios? Tai daugiau teoretinės tiesos.“

Kreipėsi į ministrus

Antradienį klausdama, kas daroma, kad būtų suvaldytas erkinio encefalito plitimas Lietuvoje, į Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą bei Aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką raštu kreipėsi Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcija.

REKLAMA

Seimo pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė siūlo Lietuvai kreiptis į europines institucijas ir spręsti problemą iš esmės.


Rašyti komentarą...
t
tikra tiesa
2019-07-17 07:03:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kai koks seimunas numirs, tada kazkas padarys skiepus nemokamai.
Atsakyti
0

J
Juozas
2019-07-17 09:52:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nuo kada vabzdžiai vadinami gyvūnais. O erkių neleidžia naikinti visokios ES direktyvos. Jei nebus erkių, nebus ir farmacija biznio, ir "pseudo žurnalistai" neturės ko reklamuoti.
Atsakyti
-1

t
tai
2019-07-17 08:28:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
danu fermeriams kiaules gelbeja-sernus naikina.....Lietuvos zmones zemiau danu kiauliu-ju gelbeti nuo erkiu nereikia,irasas pase jog mus gina Lietuvos Valstybe nebetenka prasmes
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (28)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų