žolelės

Pavasarį, siekdami sustiprinti po žiemos išsekusį kūną, bėgame į vaistinę, o mūsų protėviai gydydavosi tuo, ką rasdavo gamtoje. Dažniausiai žoleles rinkdavo ir jomis gydydavo moterys. Jos mokėjo magiškus užkalbėjimus ir žinojo daugybę gydomųjų žolių, kurias rinkdavo tik tam tikru laiku. Pavyzdžiui, ajerų šaknis, beržų pumpurus, įvairias pievų žolių šaknis – balandžio mėnesį; šalavijų, žemuogių lapus – gegužę; kraujažoles, gysločius, sidabražoles, ramunėles, dilgėles ir kt. – visą vasarą.

Nuolat kintant oro sąlygoms, su šlapimo pūslės problemomis gali susidurti dažnas žmogus. Visgi šlapimo pūslės problemų gydymas gali būti pagrįstas natūraliomis priemonėmis, tarp jų ir žolelėmis. „Net nepamenu, kada paskutinį kartą sugriebė mane šlapimo pūslė. Tikrai seniai. Bet… stiprūs pavasariniai vėjai privertė prisiminti tuos nemalonius pojūčius. Na ką gi… Teko pasikartoti kokios žolelės galėtų padėti.

Pavasaris – puikus metas prisirinkti žolelių, kurios ne tik skanios ir puikiai tinka patiekalams pagardinti, bet ir naudingos sveikatai. Apie tai, kokių žolelių galima prisirinkti jau dabar papasakojo savo asmeninį tinklaraštį „Mano žolelės“ vedanti žolininkė Jolanta. Pasak Jolantos, bene visos žolelės turi naudingų organizmui medžiagų. Ji tikino, kad kiekviena iš jų yra tarsi skirtingų vitaminų bomba. „Visos jos geros imuninei sistemai.

Pavasaris – gamtos atgijimo metas. Šiuo laikotarpiu galima pajausti jėgų ir energijos stygių, tad žolelės, kurias galime rasti laukuose, pievose – tikras vitaminų šaltinis.  „Valgomi laukiniai augalai. Dabar laikas, kaip burtas. Kai žolelės, pilnos augimo gyvasties, kai proga išeiti į mišką ir būti nustebintiems, kas žingsnį: žiedų, žalumos, pavasarinių grybų. Šiandien apie tai, ką galima valgyti parsinešt iš pievų ir miškų“, – rašoma socialinio tinklo „Instagram“ puslapyje „ukis.

Augalai yra neatsiejama mūsų kasdienės mitybos dalis ir turi nepaprastą įtaką mūsų sveikatai. Nuo seno žmonės tikėjo, kad įvairūs augalai, žolelės gali turėti neįkainojamą naudą organizmui. Jie ne tik suteikia reikalingų maistinių medžiagų, bet ir gali turėti gydomųjų ar prevencinių savybių, padedančių išlaikyti gerą sveikatą ir sumažinti ligų riziką.

Lauko žolelių, augalų nauda – neįkainojama. Jau senovėje žmonės tikėjo, kad įvairios žolėlės turi ne tik dekoratyvinių, gydomųjų savybių, bet yra ir puikus delikatesas. Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mano žolelės“ rašoma apie įvairų laukinių žolelių ir keptų pienių pumpurų panaudojimą: „Kepti pienių pumpurai. Dar vienas paišdykavimas per mano praktinius žolelių užsiėmimus.

Ar kada nors girdėjote apie bergenijos arbatą? Ne? Visai nesistebime – Lietuvoje ji nėra labai populiari. Tačiau pasaulyje bergenijos arbata žinoma ne vieną šimtą metų: savo gimtinėje – Centrinės Azijos regionuose – ji laikoma tradicine arbata.  Bergenijos arbata skirtingose šalyse žinoma įvairiais vardais: Chaga / Chigir arbata, Mongolijos / Sibiro arbata, Badan, Baikalo / Altajaus arbata ir kt.

Lakišius – Lietuvoje plačiai paplitusi ir gana žinoma piktžolė. Tačiau kai kitą kartą ravėdami daržus norėsite ją švystelėti per tvorą, geriau susilaikykite ir pasidėkite džiovinimui. Lakišių arbata nuo seno žinoma ir naudojama dėl savo gydomųjų savybių. Tibete ja gydoma anemija, aterosklerozė, sąnarių ligos. Tradicinėje kinų medicinoje – tuberkuliozė.

Netrukus po žibučių žiedų miškuose pasirodo vienas pirmųjų valgomų laukinių augalų – meškinis česnakas. Tai mums įprastų, valgomųjų česnakų giminaitis, tačiau už šiuos net iki 20 kartų vertingesnis. Kadaise meškinis česnakas net buvo įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą. Šiuo metu jau nebesaugomas, tačiau tam tikri apribojimai dar išlikę. O kur jo ieškoti bei kaip naudoti pasidalinsime šiame straipsnyje.