žolelės

Artėjant rudeniui verta prisiminti, kad Lietuvos miškuose galima rasti ne tik grybų ar uogų, bet ir vertingų vaistažolių. Tinkamai surinktos ir išdžiovintos jos gali praversti visus metus – padėti peršalimo sezonu, papildyti kasdienę mitybą ar tiesiog tapti kvapnios arbatos puodelio dalimi, tačiau svarbu nepamiršti esminių dalykų leidžiantis vaistažoliauti.

Miškas vasarą lepina ne tik uogomis ir grybais. Čia galima rasti ir vaistažolių, kuriomis verta pasirūpinti dar prieš prasidedant šaltajam sezonui. Tinkamai surinktos ir išdžiovintos, jos gali būti naudingos visus metus – padėti peršalus, palaikyti gerą savijautą ar papildyti kasdienę mitybą vertingomis medžiagomis.  „Lietuvos miškuose auga daugybė vaistinių augalų, nuo seno vertinamų dėl savo savybių ir įvairaus panaudojimo.

Paprastoji jonažolė šiuo metu pradeda žydėti. Liaudies medicinoje ji vertinama dėl plataus panaudojimo spektro – vartojama esant virškinimo sutrikimams, tinimui ar odos problemoms. Vis dėlto jonažolės arbata tinka ne visiems. Antroje birželio pusėje jonažolę nesunku pastebėti pievose, miškų pakraščiuose ir pakelėse. Tai viena populiariausių vaistinių žolelių, kurią daugelis renkasi vartoti arbatos ar užpilo pavidalu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad natūrali kilmė nereiškia visiško saugumo.

Prasidėjus birželiui pievos, miškų pakraščiai ir laukymės sparčiai prisipildo naudingų vaistažolių, kurias daug lietuvių renka arbatoms, sveikatai stiprinti ar tiesiog kasdieniam vartojimui. Žolininkė Jolanta Wittib sako, kad būtent birželis yra vienas svarbiausių metų mėnesių vaistažolių rinkėjams, tačiau perspėja – neužtenka vien žinoti, ką rinkti. Ne mažiau svarbu žinoti, kada, kur ir kaip tai daryti.

Ne paslaptis, kad pasirinkus tinkamas vaistažoles galima padėti pagerinti savo organizmo funkcijas. Šįkart dalijamės su jumis dviem augalais, kurie gali padėti limfinės sistemos funkcijos palaikymui. Du augalai gali pagelbėti limfinės sistemos veiklai. Sėjamoji petražolė Socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos fitoterapijos asociacija dalijosi žolelėmis, galinčiomis padėti limfinės sistemos veiklai. Pirmoji iš jų – sėjamoji petražolė.

Sunkumas užmigti ar dažni prabudimai naktį – vienos dažniausių šiuolaikinio žmogaus problemų. Vieniems įtaką daro ilgalaikis stresas ar negebėjimas atsipalaiduoti vakare, kitiems – ilgos valandos prie ekranų ar netinkama miego rutina. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Giedrės Stankevičienės, jei miego problemos susijusios su emocine įtampa ar stresu, tačiau nesitęsia ilgai ir nedaro pernelyg didelės įtakos kasdieniam gyvenimui, atsipalaiduoti gali padėti tam tikros vaistažolės.

Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus kūno organų, kuris atlieka daugiau nei 500 gyvybinių funkcijų. Kelios iš jų yra toksinų šalinimas, maistinių medžiagų gamyba bei energijos gamyba, dėl to turime jas tinkamai prižiūrėti kasdieniniame gyvenime. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į sertifikuotą žolininkę, rašytoją Giedrę Bružienę, o ji pasidalijo pagrindinėmis žolelėmis, kurios gali pagerinti jūsų kepenų veiklą.

Gyslotis nuo seno yra plačiai visiems lietuviams žinomas augalas ir ne veltui – jis turi daugybę naudų sveikatai. Augalai jokiu būdu negali pakeisti gydytojų išrašytų vaistų, tačiau gali papildyti sveikatinimosi praktikas. Tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta išsamiai aprašė, kada ir kaip naudoja gyslotį – jis pasitelkiamas sergant kvėpavimo takų ligomis, sustreikavus pilvui ar susižalojus.

Vaistažolės medicinoje naudojamos daugybę metų, o visuomenėje įsišaknijant ilgaamžiškumo tendencijoms, jų svarba prisimenama vis dažniau. Visgi, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė primena, nors vaistažolės gali tapti puikia pagalba susiduriant su nesunkiais negalavimais, jas vartoti reikia atsakingai. Netinkamai parinktos, neteisingai dozuojamos ar šalia tam tikrų vaistų vartojamos vaistažolės gali sukelti nemenkų rizikų sveikatai.

Daugelis iš mūsų rozmariną suvokia tik kaip aromatingą priedą prie mėsos patiekalų, tačiau šis visžalis krūmas slepia milžinišką gydomąją galią. Senovėje jis buvo vadinamas atminties žole, o šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad rozmarino sudėtyje esančios augalinės rūgštys, fitoncidai ir flavonoidai geba ne tik stiprinti kognityvines funkcijas, bet ir suteikti „antrąjį kvėpavimą“ pavargusiems sąnariams. Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis.

Žolelių arbatos yra ne tik kvapnus būdas sušilti ar atsipalaiduoti. Jos taip pat švelniai palaiko organizmą ir gali pagerinti savijautą. Skirtingai nei juodoji ar žalioji arbata, dauguma žolelių užpilų neturi kofeino, todėl juos saugu gerti kasdien.  Tačiau gydytojai pabrėžia, kad net natūralios priemonės turi savo ribas. Reguliarus žolelių vartojimas gali tiek sustiprinti sveikatą, tiek sukelti nepageidaujamų poveikių.

Atšalus orams vis daugiau aplinkinių skundžiasi erzinančiu kosuliu, čiauduliu, pakilusia kūno temperatūra ar netikėtai užklupusiu viduriavimu pasireiškiančiu virusu. Vis tik su šiomis problemomis galima kovoti natūraliomis priemonėmis – šimtmečius naudojamomis žolelėmis, kurių dažnas turi vaistinėlėje. Žiemos sezonu naudingiausias žoleles naujienų portalo tv3.lt skaitytojams įvardijo žolininkė, tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta.

Lietuvoje smarkiai atšalus orams, vis daugiau žmonių susiduria su peršalimu, gripu ir kitomis sezoninėmis ligomis. Šaltis, sausas patalpų oras ir virusų plitimas ypač žiemą reikalauja papildomos priežiūros ir prevencijos. Žolininkė Jolanta Wittib sako, kad sveikatos išsaugojimas prasideda dar prieš pirmuosius ligos simptomus, pasirūpinant tiek kūno, tiek namų aplinkos sąlygomis.

Žolelės šimtmečius buvo naudojamos bendrai sveikatai ir savijautai stiprinti, o miegas – viena tų sričių, kurioje natūralūs augalai iki šiol sulaukia didelio dėmesio. Nors dažnai manoma, kad pakanka laikytis miego režimo, realybė kitokia – stresas, įtampa, nerimas ar gyvenimo pokyčiai neretai tampa rimtomis kliūtimis užmigti. Kokybiškas miegas yra būtinas organizmo atsistatymui, tačiau vartymasis lovoje jo neužtikrina.

Mokslininkai vis dažniau atranda, kad kai kurie kasdien mūsų virtuvėje ar sode naudojami augalai gali turėti didžiulės įtakos smegenų sveikatai. Demencija ir Alzheimerio liga – vienos labiausiai gąsdinančių šiuolaikinių ligų, kurios paveikia ne tik sergančiuosius, bet ir jų artimuosius. Nors iki šiol nėra vieno aiškaus vaisto, galinčio sustabdyti šias ligas, tyrimai rodo, kad tam tikros žolelės gali padėti išsaugoti pažintines funkcijas, atmintį ir net sulėtinti ligos eigą.

Vaistinis valerijonas (lot. Valeriana officinalis) jau nuo seniausių laikų laikomas viena iš stipriausių priemonių nervų sistemos veiklai reguliuoti. Šio augalo pavadinimas kilęs nuo lotyniško žodžio valeo – „esu sveikas“. Šaknys Senovės Graikijoje  Senovės Graikijoje valerijono šaknis buvo užpilama vandeniu ar vynu. Plinijus Vyresnysis teigė, jog toks užpilas veikia mūsų mintis.  Avicena manė šį augalą stiprinant mūsų smegenis, Hipokratas taikė moterų ligoms gydyti.

Bazilikas yra populiarus prieskoninis augalas, kuriam nereikia daug priežiūros, kad užaugintų kvapnius ir skanius lapus, tačiau dabar nepamirškite jų patręšti, jei norite šviežiais bazilikais mėgautis daug ilgiau. Rugsėjis dažnai žymi bazilikų auginimo sezono pabaigą, nes temperatūrai ilgesniam laikui nukritus žemiau 10 laipsnių, jų augimas pradeda lėtėti.

Ruduo džiugina gražiomis spalvomis ir derliumi, tačiau kartu atsineša ir peršalimo sezoną. Nors vaistinėse netrūksta įvairių preparatų, kai kurie gręžiasi į gamtos dovanas – uogas ir žoleles, kurios šimtmečius buvo naudojamos sveikatai stiprinti. Žolininkė Jolanta Wittib dalijasi savo žiniomis apie augalus, galinčius padėti išvengti ligų arba palengvinti simptomus.

Paprasta arbata jau savaime yra naudinga: ji yra prisotinta antioksidantų, vitaminų ir mineralų, stiprina imunitetą, stimuliuoja smegenų ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą, taip pat turi priešuždegiminių savybių. Tačiau, pasak gydytojų, sveikatą ir savijautą galima dar labiau pagerinti, jei į karštą vandenį įdėsite vieną prieskonį ir užpilsite jį kartu su arbata. Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis.

Įvairūs virškinimo sutrikimai kamuoja daugelį žmonių – nuo paprasto pilvo pūtimo po sočios vakarienės iki rimtesnių skrandžio ar žarnyno ligų. Tokiu atveju padeda ne tik gydytojų išrašomi vaistai, bet ir paprastos žolelės iš sodo ar miško, kurias galima vartoti įvairiomis formomis. Žolininkė Jolanta Wittib pabrėžia, kad augalai ir prieskoniai gali ne tik palengvinti jaučiamus negalavimus, bet ir padėti sveikam žmogui išlikti sveikam.

Nemiga yra naktinė palydovė, ne vieną priverčianti susierzinti, nes dėl miego trūkumo sekančią dieną būname ne tokie produktyvūs ir mažiau energingi. Vis tik prieš miegą galima atlikti vieną nesudėtingą ritualą, kuris palengvins užmigimą. Tai – šildančios ir raminančios vaistažolių arbatos puodelis, kuris nuramina ne tik kūną, bet ir mintis. Žolininkė Jolanta sutiko papasakoti apie kelias žoleles, kurios padeda nusiraminti ir leidžia nesunkiai užmigti.

Vasara – tai laikas, kuomet gamtoje galima aptikti daugiausiai gėrybių, kurių verta prisirinkti su kaupu. Vienos iš tokių gėrybių yra vaistažolės, padedančios ne tik išvalyti iš žmogaus organizmo parazitus, tačiau taip pat suteikti naudingų medžiagų ir sustiprinti save žiemai. Šįkart savo išmintimi apie tai, kokių žolelių verta prisirinkti šiuo laiku, su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalijo sertifikuota žolininkė, rašytoja Giedrė Bružienė.

Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, atsakingas už toksinų šalinimą, medžiagų apykaitos reguliavimą ir bendrą organizmo „valymą“. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas neretai šį „fabriką“ apkrauna nepakeliamai. Pasak žolininkės Jolantos Wittib, viena iš natūralių priemonių, galinčių padėti kepenims atsistatyti ir stiprėti, yra margainis. Net jei jaučiatės sveikas, jūsų kepenims gali reikėti pagalbos „Kepenys – tai tarsi perdirbimo fabrikas mūsų organizme.

Liepos pirmoji pusė – vienas iš derlingiausių laikotarpių gamtoje, kai klesti ne tik daržai, bet ir laukiniai augalai, turintys gydomųjų savybių. Pasak žolininkės Jolantos Wittib, šiuo metu metas rinkti tam tikras žoleles, kurios gali padėti tiek stiprinti imunitetą, tiek malšinti negalavimus ar netgi pagerinti nuotaiką. Ji dalijasi ne tik savo rekomendacijomis, ką rinkti, bet ir kaip tai daryti teisingai, kad žolelės išlaikytų kuo daugiau naudingų savybių visus metus.

Sunkiai virškinamas maistas, vakarėlis su daugybe gėrimų ar kitos kepenų problemos? Jei norite, kad kepenys funkcionuotų kuo geriau, verta pasirūpinti šio augalo atsargomis. Margainis – tai augalas, kuris jau šimtmečius naudojamas kepenims, virškinimo sistemai ir odai. Jei esate mėgėjas daug ir sočiai valgyti ar daugiau išgerti, o kitą dieną jaučiate pasekmes, margainio papildai gali tapti nauju geriausiu jūsų draugu, rašo standard.co.

Arbata – tai ne tik šiltas puodelis rankose šaltą vakarą. Tinkamai pasirinkta ji gali raminti nervus, stiprinti imunitetą, gerinti virškinimą ar net prisidėti prie kokybiško miego. Tačiau kaip nepasiklysti tarp gausybės pavadinimų, spalvų ir pažadų? Kuri arbata iš tiesų sveika, o kuri – tik išmoningas marketingas? Apie tai kalbamės su mitybos specialistu Mantu Liekiu. Arbatų lentynose – dešimtys spalvotų dėžučių: nuo klasikinės žaliosios iki egzotiškų mišinių su pasiflorų tyrele ar levandomis.

Mūsų protėviai nuo seno naudojo įvairias žoleles, randamas gamtoje, kaip sveikatos šaltinį ir sveikatinimo priemonę nuo įvairių negalavimų. Vienos tokių žolelių – raudonėlių žolė ir dobilų žolė. Abi jos – aukso gysla sveikatai, nors apie poveikį daugelis ir nežino. Apie raudonėlių žolės ir dobilų žolės naudas socialiniame tinkle „Facebook“ plačiau pasidalijo Lietuvos fitoterapijos asociacija.

Pavasaris jau dvelkia žolelių kvapu – pats laikas sustoti, apsidairyti ir pasidomėti, ką gamta siūlo šiuo metu. Vaistažolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas kviečia „pasivaikščioti“ kartu su juo tv3.lt skaitytojus po pavasarinį sodą, nuostabų geltoną kiaulpienių kilimą, kuris jį žavi ir glosto širdį, bei sužinoti, kokios gamtos dovanos dabar vertingiausios.

Kai naktimis nesimiega, žmonės griebiasi įvairiausių priemonių – išbando įvairius metodus, kurie turėtų padėti greičiau užmigti, kiti geria šiltą pieną, tačiau prastai miegantiems gali padėti ir įvairios žolelių arbatos. Kai kurios arbatos turi junginių, kurie padeda atpalaiduoti kūną ir protą, todėl jų išgėrus gaunamas dvigubai naudingas efektas – jos ir padeda užmigti, ir ramiau miegoti.

Gausus ir sotus Velykų stalas – sena lietuviška tradicija, kuriai ištikimi esame ir šiandien. Vis dėlto gyvenimo būdas per šimtmetį pasikeitė: anksčiau šventiniai valgiai žmones džiugindavo po ilgesnio pasninko ir fizinio darbo, o dabar – tik retas po Užgavėnių laikosi pasninko iki Velykų. Tad gausus ir įvairus maistas tampa ne atpildu ar švente, o iššūkiu mūsų virškinimo sistemai.

Arbata – vienas populiariausių gėrimų, kurį galima rasti bene kiekvienuose namuose. Negana to, arbatų nauda buvo stebima jau labai seniai – archeologai Kinijoje rado net 2200 metų senumo arbatos lapelių. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Giedrės Stankevičienės, pasirenkant atitinkamas arbatžoles ir tinkamai plikant arbatą, galima ne tik sumažinti patiriamą stresą, pagerinti virškinimą, sumažinti kosulį, bet ir greičiau pasveikti susirgus.

Norite šviežių krapų, bazilikų ar mėtos visus metus? Tai įmanoma! Pasak specialistų, prieskoninių žolelių auginimas namuose ant palangės tampa vis populiaresnis. Taigi, kokias rūšis pasirinkti, kokių klaidų vengti ir kaip užtikrinti, kad augalai klestėtų? Prieskoninės žolelės – ne tik aromatingas, bet ir estetiškas namų dekoro elementas. Vis daugiau žmonių imasi jų auginimo tiesiog ant palangės, tačiau tam, kad augalai derėtų, reikia žinoti keletą svarbių dalykų.

Stiprus imunitetas padeda apsisaugoti nuo ligų, kurių daugelis labai bijo – žolininkė pataria, kokius produktus valgyti ir kokios žolelės gali padėti stiprinti imunitetą. Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Mano žolelės“ žolininkė dalijasi patarimais, kaip stiprinti imunitetą, kad keičiantis metų laikams nepultų ligos.

Įvairias žoleles mūsų protėviai naudojo nuo seno, ši tradicija persidavė ir į šias dienas. Teigiama, kad vaistažolės gali padėti sutvarkyti daugybę sveikatos bėdų – žolininkė dalijasi, kokios žolelės yra naudingos smegenims. Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mano žolelės“ žolininkė dalijasi, kokias žoleles verta vartoti, norint pagerinti smegenų veiklą ir atmintį.

Net jei žmogus atrodo emociškai stiprus, saulės trūkumas, rūpesčiai darbe ar asmeniniame gyvenime, sezoninės ligos gali kelti nemažai streso. Ilgainiui tai ne tik iššaukia neigiamas emocijas, tačiau gali išprovokuoti panikos atakas, nerimą, perdegimą ir net depresiją. Nervų sistema yra atsakinga už pagrindines žmogaus organizmo funkcijas – reguliuoja vidaus organų ir motorinę veiklą, kontroliuoja emocijas ir nuotaiką, reakcijas į įvairius dirgiklius, stresą ir atlieka daugybę kitų funkcijų.

Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijoje viešėjo kraštietė žolininkė, edukatorė Giedrė Radzevičiūtė. Ji papasakojo apie žoliavimą ir žolynų naudą sveikatai, o tai ypač aktualu dabar, žiemos metu, kai padaugėja įvairių užkrečiamų susirgimų. G. Radzevičiūtė dirba Vilniaus universitete, Medicinos fakultete, mokymosi visą gyvenimą veiklų koordinatore. Laisvalaikį ji skiria pomėgiui – žoliavimui, žolynų auginimui ir jų ruošimui.

Kai gulinčiam ligoniui atsiranda pragulų, sumalkite į miltus medetkos žiedus, sumaišykite su 50 g vazelino ir tepkite. Podagros ataugoms sumažinti sumaišykite lygiomis dalimis trintą česnaką bei morką ir dėkite kaip kompresą.  Patarė, kaip kovoti su podagra Vakare prieš miegą galite sumaišyti 1 šaukštelį medaus, sausų garstyčių bei druskos ir dėti kompresą prieš tai sutepę bet kokiu kremu.

Žiemos metu, kai mūsų organizmas susiduria su šalčiu, sumažėjusia saulės šviesa ir dažniau pasitaikančiais virusais, svarbu pasirūpinti sveikata ir imunitetu. Biologė ir žolininkė Monika Smilgytė dalijasi įžvalgomis apie vaistažoles, kurios padeda stiprinti imuninę sistemą, kovoti su peršalimu, gerinti miegą bei valyti organizmą.

Peršalimas – tai viena dažniausių ligų, su kuria susiduriama šaltuoju metų laiku. Nors dažniausiai peršalus daugelis skuba pasitelkti vaistus, vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad kartais pagelbėti gali natūralios priemonės. Ji įvardija, kokių natūralių pagalbos priemonių galima griebtis pajutus peršalimo simptomus. „Natūralios priemonės gali būti veiksmingos gydant lengvus peršalimo simptomus, ypač ankstyvose ligos stadijose.

Ruduo – tai ne tik derliaus metas, bet ir puikus laikas prisirinkti vertingų žolelių, kurios gali padėti išlaikyti gerą sveikatą žiemos laikotarpiu.    Žolininkė Jolanta, tinklaraščio „Mano žolelės“ įkūrėja, dalijasi savo įžvalgomis apie tai, kokie augalai rudenį yra ypač naudingi sveikatai ir kodėl verta juos rinkti.

Vasara – puikus metas prisirinkti naudingųjų žolelių ir pasiruošti žiemai. Visi žino, kad žolelės neretai turi naudingų savybių, padedančių kovoti su įvairiomis sveikatos problemomis. Dėl to žolininkė ir rašytoja Giedrė Bružienė papasakojo, kokių 5 žolelių vasaros metu svarbu neapeiti. Pašnekovė taip paneigė mitus, kur sakoma, kad visa žoleles vartojimui reikėtų susirinkti iki Joninių.

Vaistažolės liepos mėnesio pradžioje įgyja didžiausią gydomąjį poveikį. Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad būtent šiuo metu augaluose susikaupia didžiausias biologiškai aktyvių medžiagų kiekis, todėl vaistažolės tampa itin veiksmingos. Tinkamai surinktos ir išdžiovintos vaistažolės „rūpinsis“ jūsų sveikata visus metus, suteikdamos natūralų ir veiksmingą gydymą.

Vasara lepina ne tik šiluma, saule ir įvairiais malonumais, bet ir gamtos dovanomis – dabar pats metas prisirinkti vaistažolių, kurios padės ir dabar, ir užklupus ligų sezonui. Žolininkas Ramūnas Vaičiūnas pažymi, kad šiuo metu pradeda augti ir žydėti nemažai vaistinių augalų, kurie, naudojami atsakingai, turi daug naudos sveikatai.

Vasarą, kai gamta pilna gyvybės ir spalvų, mūsų miškai ir pievos tampa ne tik poilsio vieta, bet ir vaistažolių lobynu. Daugybė augalų šiuo metu žydi ir yra pasiruošę suteikti savo gydomąsias savybes tiems, kurie žino, kaip juos surinkti ir panaudoti. Fitoterapeutas Nojus Kalvaitis dalijasi savo žiniomis apie tai, kaip rinkti ir naudoti pelkinę vingiorykštę, mėlynes, kraujažoles, jonažoles ir kitus augalus, kurie gali būti naudingi mūsų sveikatai.

Vis daugiau žmonių grįžta prie natūralių gydymo priemonių, ieškodami būdų, kaip pagerinti savo sveikatą ir grožį be cheminių medžiagų. Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mano žolelės“ žolininkė dalijasi vertingais patarimais, kaip išgauti gydomąsias medetkų savybes ir pasigaminti medetkų tepalą namuose.

Jau tūkstančius metų žmonės naudoja įvairias žoleles gydymui, organizmo stiprinimui ir ligų prevencijai. Augalai gali turėti įvairių gydomųjų savybių, įskaitant priešuždegimines, antivirusines, raminančias ir detoksikuojančias. Visgi kokias žoleles jau galima rinkti gegužės mėnesį?  Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr.

Pavasarį, siekdami sustiprinti po žiemos išsekusį kūną, bėgame į vaistinę, o mūsų protėviai gydydavosi tuo, ką rasdavo gamtoje. Dažniausiai žoleles rinkdavo ir jomis gydydavo moterys. Jos mokėjo magiškus užkalbėjimus ir žinojo daugybę gydomųjų žolių, kurias rinkdavo tik tam tikru laiku. Pavyzdžiui, ajerų šaknis, beržų pumpurus, įvairias pievų žolių šaknis – balandžio mėnesį; šalavijų, žemuogių lapus – gegužę; kraujažoles, gysločius, sidabražoles, ramunėles, dilgėles ir kt. – visą vasarą.

Nuolat kintant oro sąlygoms, su šlapimo pūslės problemomis gali susidurti dažnas žmogus. Visgi šlapimo pūslės problemų gydymas gali būti pagrįstas natūraliomis priemonėmis, tarp jų ir žolelėmis. „Net nepamenu, kada paskutinį kartą sugriebė mane šlapimo pūslė. Tikrai seniai. Bet… stiprūs pavasariniai vėjai privertė prisiminti tuos nemalonius pojūčius. Na ką gi… Teko pasikartoti kokios žolelės galėtų padėti.

Pavasaris – puikus metas prisirinkti žolelių, kurios ne tik skanios ir puikiai tinka patiekalams pagardinti, bet ir naudingos sveikatai. Apie tai, kokių žolelių galima prisirinkti jau dabar papasakojo savo asmeninį tinklaraštį „Mano žolelės“ vedanti žolininkė Jolanta. Pasak Jolantos, bene visos žolelės turi naudingų organizmui medžiagų. Ji tikino, kad kiekviena iš jų yra tarsi skirtingų vitaminų bomba. „Visos jos geros imuninei sistemai.