žemės ūkis

Lietuvoje prasidėjus javapjūtei, Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad šiemet grūdų turėtų būti prikulta panašiai, kaip ir pernai – beveik 3 milijonai tonų. Ukmergės rajono žemdirbiai skaičiuoja grūdų prikulsiantys mažiau nei pernai, o jų supirkimo kainos taip pat kiek mažesnės nei pernykštį sezoną, praneša LTV „Panorama“. Bene gražiausias žemdirbiui paveikslas – nugeltęs kviečių laukas.

Kaune, Šančių mikrorajone, esančioje privačioje aikštelėje, Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ atidarytame naujame mobiliajame ūkininkų turgelyje  užfiksuotas incidentas. Prekeiviai patys aptiko nesąžiningai prekiaujančius savo kolegas, kurie nepakluso turgavietės taisyklėms, apgaudinėjo klientus ir dangstėsi Kauno Tarybos nario užtarimu. Nesąžininga prekyba dangstoma Tarybos nario vardu Apie 10 val.

200 hektarų siekiantis Aleksandro Zigmantavičiaus miškas stipriai nukentėjo dukart. Viename miško plotų buvo kilęs gaisras, kitą prieš kelerius metus išguldė stiprus viesulas. Tačiau kreipęsis Europos Sąjungos paramos, jos lėšomis miško savininkas jau atsodino pažeistus plotus. Pradėjęs tvarkytis kreipėsi paramos „Didžiuliame plote viskas buvo išvartyta ir sudarkyta, miškas atrodė baisiai“,- prisimena A. Zigmantavičius dar 2007-aisiais jį ištikusią nelaimę.

Palermo prokuratūra trečiadienį pareikalavo perduoti teismui žemės ūkio ministro Saverio Romano, kaltinamo ryšiais su mafija, bylą. Prokuratūros išvadoje sakoma, kad S. Romanas „sąmoningai padėjo didinti mafijos organizacijų įtaką ir skverbtis jų atstovams į valdžios struktūras mainais į paramą per rinkimus“. Palermo tyrėjų nuomone, S. Romanas buvo susijęs su buvusiu Sicilijos gubernatoriumi Salvatore Kuffaro, kuris už ryšius su mafija buvo nuteistas septynerius metus kalėti.

Nedaug trūko, kad premjero Andriaus Kubiliaus patarėjui Virgiui Valentinavičiui vėl būtų tekę veržtis į prokuratūrą ar kitą tarnybą ir griebti į rankas dar vieną „Mailiaus bylą“, o galbūt niekas nieko ir nebūtų pastebėjęs. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) paunksnėje įsikūrusių „žuvininkų“ apetitai įspūdingi. Reikalingi nauji džipai, milijonai įvairaus pobūdžio administravimams bei viešinimams. Projektas, kurio nepasirašys „Ministras projekto nepasirašys.

Vasarai įpusėjant, prekystaliai vis labiau lūžta nuo sodo ir daržo gėrybių. Manoma, kad šiemetinis derlius bus vidutinis, o kainos neturėtų būti tokios aukštos kaip pernai. Kita vertus, viską gali sugadinti orai. Kol kas augintojai ir jiems atstovaujančios organizacijos apie šiemetinį derlių kalba nelabai noriai – dar visko gali įvykti, orai gali prikrėsti daug piktų pokštų. Tad bijoma netyčia prisikalbėti.

Įžūlūs keturračių vairuotojai nesižvalgo įstatymų pusėn – juos pažeidinėja, niokodami jiems gerai pažįstamų ūkininkų turtą. Spręsti seniai įsišaknijusios problemos  į Pagėgių savivaldybę rinkosi Lumpėnų seniūnijos ūkininkai, pasienio bei policijos vadai.

Gerėjant šalies ekonomikai, kaimo turizmo sodybų šeimininkai viliasi, jog netrukus į jų sodybas vėl plūstels poilsį gražios gamtos apsuptyje mėgstantys poilsiautojai. Sodybų savininkai nesnaudžia ir tam ruošiasi  – ne vienas jų su valstybės ir Europos Sąjungos (ES) parama atnaujina ir plečia savo sodybas, rengia svečiams daugiau pramogų.

Nederlingose žemėse Molėtų rajono žemdirbiai puoselėja kaimo turizmą, ekologinę žemdirbystę, gyvulininkystę. Žemdirbiams stiprinti ir plėsti ūkius padeda Europos Sąjungos bei šalies biudžeto išmokos už žemės ūkio produkciją, taip pat pagal konkrečias priemones teikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) parama. Ketina modernizuoti ūkį Antaliežių kaime ekologiškai ūkininkaujantys Elvyra ir Alvydas Pekarskai verčiasi pienininkystė.

Šakių rajone apie 14 hektarų miško valdantis Alvydas Drevininkaitis jau kelerius metus užsiima biokuro gamyba. Anksčiau rankiniu smulkintuvu medienos skiedras gaminęs vyras jau metus dirba modernia technika.

Toksiškas pesticidas endosulfanas yra uždraustas daugelyje šalių, tačiau vis dar plačiai ūkininkų naudojamas Indijoje. Nors šios šalies vyriausybė teigia pigaus ir efektyvaus preparatui kitos cheminės alternatyvos nėra, indų žemdirbiai moka didelę kainą. Iki šiol Lietuva buvo viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kuri endosulfaną  leido naudoti. Galiausiai, po suinteresuotų organizacijų spaudimo, endosulfano naudojimo laikotarpis Lietuvoje baigsis liepos viduryje.

Penkerius metus ekologine sodininkyste užsiimantiems jonaviškiams Rasai ir Rimantui Bartusevičiams veiklos netrūksta. 40 hektarų šeimos ūkyje augančios obelys, juodieji serbentai ir riešutai reikalauja nemažai priežiūros, tačiau sodininkai tvirtina, kad tikrai neiškeistų sveiką gyvenimo būdą skatinančio užsiėmimo į jokį kitą. Stengiasi sveikai gyventi Rasa ir Rimantas savo ūkį pradėjo kurti prieš aštuonerius metus šalia Utenos. Per šį laiką sodai išaugo ir išsiplėtė visoje Lietuvoje.

Agurkų ir kitų daržovių, dėl kurių buvo paskelbtas galimas pavojus sveikatai, augintojai šią savaitę jau kiek atsikvėpė – kaina pakilo, daržovių kol kas nebereikia išmesti. Skaičiuojami ir nuostoliai, kurie, jau dabar aišku, bus milijoniniai. Vokiečiams pranešus apie daržovėse galinčią slypėti žmogaus sveikatai pavojingą bakteriją, Europos daržovių augintojai šiemet patyrė milžiniškus nuostolius. Pačiame daržovių derėjimo įkarštyje krito ne tik kaina, bet ir jų vartojimas.

Kiekvienam ūkininkui svarbu, kad jo ūkis ne tik neštų naudą, bet ir būtų sveikas bei prižiūrėtas. Tokį ūkį apibrėžia ir šiemet pradėta įgyvendinti  augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo reikalavimų kontrolė . Šie reikalavimai nėra nauji – nauja tik tai, kad nuo 2009 m. išmokų gavimas pradėtas sieti su valdymo reikalavimų laikymusi.

Infliacija Kinijoje gegužę paspartėjo iki 5,5 proc. - aukščiausio lygio per 34 mėnesius, daugiau nei prognozuota. Manoma, kad tokie duomenys gali paskatinti valdžią toliau griežtinti monetarinę politiką, net nepaisant požymių apie sulėtėjusį ekonomikos augimą. Kinijos pramonės gamyba gegužę išaugo 13,3 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai tuo tarpu analitikai prognozavo 13,2 proc. prieaugį. Analitikai prognozuoja, kad infliacija birželį dar paspartės.

Vokietija pareiškė pasirengusi imtis visų būtinų priemonių, kad atkurtų Ispanijos daržininkystės, nukentėjusios dėl Europoje kilusio žarnyno infekcijos protrūkio, reputaciją. Naujienų agentūros EFE duomenimis, toks susitarimas buvo pasiektas per susitikimą Berlyne ketvirtadienį.

Žemės ūkio maisto produktų gamintojai, siekiantys gauti kompleksinę paramą, turi laikytis ir valdymo reikalavimų, kurie yra kompleksinės paramos reikalavimų dalis. Valdymo reikalavimai diegiami palaipsniui: pirmieji jie įsigaliojo dar 2009-aisiais, kita dalis – šiemet, paskutinioji įsigalios 2013 metais. Tarp šiemet įsigaliojusių reikalavimų grupių (augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo) viena gausiausių – maisto saugos.

Sveikatos pareigūnai baiminasi, kad E.coli bakterija, nusinešusi 18 žmonių gyvybes, jau aptinkama ir Britanijoje. 7 žmonėms buvo diagnozuotas apsinuodijimas maistu (3 iš jų D. Britanijos piliečiai, 4 – vokiečių tautybės). Manoma, kad jie užsikrėtė būdami Vokietijoje. Šiandien nustatyta, kad iš viso užsikrėtė 1600 žmonių iš 11 Europos šalių ir JAV. Infekcija labiausiai plinta tarp moterų, iš 18 mirtinų atvejų 13 jų buvo moterys.

Ispanijos vyriausybė nutarė pareikalauti iš Vokietijos kompensacijos dėl milijoninių nuostolių, kurių patyrė šalies žemės ūkio gamintojai po to, kai Vokietijos ekspertai klaidingai paskelbė, kad žarnyno infekcijos epidemiją sukėlė ispaniškuose agurkuose rastos bakterijos, praneša „Spiegel“. Pasak Ispanijos žemės ūkio ministrės Rosa Aguilar, Vokietija nepagrįstai, neturėdama jokių įrodymų, apkaltino Ispaniją dėl žarnyno infekcijos plitimo, taip padarydama šalies žemės ūkiui milžiniškų nuostolių...

Augančios maisto kainos gali privesti prie skurdo – tikina „Oxfam“, 98-iose pasaulio šalyse veiklą vykdanti organizacija, kovojanti prieš skurdą ir nelygybę. „Oxfam“ įspėja, kad tik radikaliai reformuojant globalinę maisto sistemą galime tikėtis geresnių rezultatų. Prognozuojama, kad iki 2030 javų kaina gali padidėti nuo 120 proc. iki 180 proc. Tokios prognozės sudarytos po maisto kainų šuolių per pastaruosius 20 metų.

Ispanijos vyriausybė ketina pareikalauti iš Europos Sąjungos kompensuoti nuostolius, susijusius su įtarimais, kad infekcija užkrėsti agurkai, dėl kurių apsinuodijo šimtai žmonių ir 12 iš jų mirė, atvežti būtent iš Ispanijos. Apie tai, kaip praneša AFP, pareiškė Ispanijos žemės ūkio ministrė Rosa Aguilar. Pasak jos, visai Ispanijos žemės ūkio pramonei padaryta didžiulė žala, nukentėjo pats šalies įvaizdis.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis kreipėsi į Lietuvoje išrinktus Europos Parlamento narius dėl Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos ateities. Kreipimesi pažymima, kad žemės ūkio sektorius ir kaimo plėtra yra neatsiejama Lietuvos ekonomikos ir visuomenės dalis, o netolygi žemdirbiams teikiama parama iškraipo situaciją bendroje ES rinkoje ir neužtikrina sąžiningos ir nediskriminacinės konkurencijos tarp valstybių narių.

Per metus, 2011 m. balandį lyginant su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos padidėjo 36,8 proc. Tai lėmė 73,7 proc. padidėjusios augalininkystės produktų bei 19,3 proc. – gyvulių ir gyvulininkystės produktų kainos, praneša Statistikos departamentas.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 2071,6 lito ir, palyginti su ketvirtuoju 2010-ųjų ketvirčiu, sumažėjo 2,4 proc. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis valstybės sektoriuje sudarė 2178,5 lito ir, palyginti su ketvirtuoju 2010-ųjų ketvirčiu, sumažėjo 3,2 proc., privačiajame sektoriuje sudarė 1999,6 lito ir sumažėjo 1,6 proc.

Nežinote, kaip prasimanyti pinigų?  Ar pigios darbo jėgos?  Jei gyvenate vienkiemyje – tolėliau nuo kaimynų akių – turime puikų pasiūlymą. Globokite našlaičius iš vaikų namų.   Tokie vaikai ypač paklausūs pavasarį, kai prasideda žemės ūkio darbai. Krizė ar ne, valstybė tokiems globėjams nešykšti – atseikėja net po 520 litų. Jeigu Jums ši suma atrodo nedidelė, globokite kelis vaikus.

Kaip ir kiekvieną pavasarį nuo balandžio iki birželio vidurio ūkininkai deklaruoja pasėlius ir žemės ūkio naudmenas. Praėjusiais metais iš viso surinkta apie 170 tūkst. paraiškų. Šiemet, iki deklaravimo pabaigos likus mažiau nei mėnesiui, deklaruota mažiau nei pusė praėjusių metų galutinio rezultato – apie 73 tūkst. žemės valdų. Deklaruojame, kad būtume konkurencingi Europos Sąjungoje Pasėlius ir žemės naudmenas deklaruojantys ūkininkai gauna tiesiogines išmokas.

Specialistai parengė metodiką, kaip per šimtmetį dėl klimato kaitos pasikeis Panevėžio rajonas ir ūkininkų veikla. Šias rekomendacijas Panevėžio rajonas turės pirmasis šalyje, jomis galės naudotis ir kitos savivaldybės, praneša LTV „Panorama“. Ūkininkai sako jau seniai jaučiantys klimato pokyčius – dėl pastarųjų dviejų ekstremalių žiemų nukentėjo derlius. „Besniegės tos žiemos, iš pradžių sniego būna, paskui nuleidžia.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos žemes ūkis patyrė be galo daug virsmų, praradimų bei atradimų. Dabartinę jo būklę galima vertinti labai kontraversiškai, tačiau tikriausiai visi sutiks, kad būtina daryti viską, jog ateityje žemdirbystės padėtis būtų daug geresnė, nei esanti šiuo metu – kad ir kaip sparčiai judėtume žinių visuomenės ar inovatyvių technologijų link, žemes ūkis buvo, yra ir dar ilgai bus Lietuvos ekonomikos pagrindas.

Kelmės rajone devyniolika metų gyvuojantis žemės ūkio kooperatyvas „Šaukėnų agroservisas“ plėtoja daugiašakį ūkį, kuriame veisia Lietuvos sunkiuosius arklius, laiko karvių ir galvijų, nes turint gyvulių, pasak kooperatyvo vadovo, neįmanoma bankrutuoti. Veisia sunkiuosius arklius Nedideliame „Šaukėnų agroserviso“ kooperatyve nuolat laikoma 30 — 40 Lietuvos sunkiųjų veislės arklių. Banda kasmet pasipildo maždaug dešimčia kumeliukų.

Bėga paskutinės dienos, kai galima teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Diduma jos lėšų šiemet bus skirta gyvulių augintojams. Pritrūkome kokybiškos mėsos Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ šalies ūkininkai paraiškas pradėjo teikti nuo kovo 1-osios.

Įsivažiuoja prekyba braškėmis. Pirmiausiai ant prekystalių, kaip ir kiekvienais metais, pasirodė užsienietiškos. Lietuviškų braškių augintojai sako, kad jų derliaus dėl vėlyvo pavasario šiemet gali tekti palūkėti. Lietuviškų braškių laukia ir turgaus prekiautojai, praneša LTV „Šiandien“. Naujojoje Klaipėdos turgavietėje vaisiais ir daržovėmis prekiaujantys verslininkai sako, kad pirkėjai klausinėja apie braškes, tačiau prekystaliai kol kas lūžta tik nuo vynuogių.

Praeitų metų meteorologinės sąlygos žemės ūkio gamybai buvo nepalankios, tačiau padidėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos, taikytos žemdirbių pajamų palaikymo priemonės ir išaugęs eksportas lėmė, kad žemės ūkio sektoriaus pajamos didėjo, pažymi Vyriausybė savo praėjusių metų veiklos ataskaitoje. Anot Vyriausybės, plečiasi kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų, sukuriančių ūkininkams didesnę pridėtinę vertę, gamyba.

Baltijos agroverslo instituto užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa „Gyventojų nuomonė apie leidimą užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje“ parodė, kad leidimą leisti pirkti žemę užsieniečiams palaiko vos 22 proc. apklaustųjų. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų užsieniečių, šeimininkaujančių Lietuvos žemėse, matyti nenori. Taip pasisakė 65 proc. apklausos dalyvių. Tie, kurie leistų užsieniečiams įsigyti žemių Lietuvoje, argumentuoja savo nuomonę ekonomine nauda.

Kiekvienas ūkininkas turi elgtis savo nuožiūra, tačiau šiuo metu prieš sudarant išankstines sutartis nereikia baimintis skleidžiamų gandų apie tariamą grūdų kainų kritimą. Pastaruoju metu grūdų supirkėjai skelbia, kad ūkininkai šįmet nekartoja pernykščių klaidų – neprašomi pasirašo išankstines grūdų supirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau „Valstiečių laikraščio“ pakalbinti ūkininkai neigia tokius tvirtinimus ir tikina, kad kovo mėnesį sumažėjus supirkimo kainoms pasirašyti sutartis nebeapsimoka.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio bendrovių  „Agrowill Group“ teigia, kad Lietuvoje pradėjusi kilti dirbamos žemės kaina smarkiai paskatino investicijas į žemės ūkio verslą. „Dirbamos žemės kaina paskutiniais mėnesiais gerokai šoktelėjo: dar žiemą 1 ha kainavo apie 5000 Lt, šiandien jis kainuoja 7000 Lt. Tai rodo ir žemės ūkio kaip verslo šakos atsigavimą, ir augančius verslo lūkesčius bei didėjančias investicijas į žemės ūkio sektorių.

Šiemet net miesto gyventojai apsisprendė patys užsiauginti daržovių, todėl parduotuvėse ir turgavietėse prie sėklų – didelis pagyvėjimas. Jas perka ne vien vyresni žmonės, bet ir anksčiau jomis nesidomėjusios mamos su mažyliais. Užsiimti daržininkyste verčia noras valgyti sveikai ir dvigubai pašokusios daržovių kainos.

Dėl mažėjančios ES paramos įmonės, prekiaujančios naujomis žemės ūkio mašinomis, nesitiki didelio pardavimo augimo, bet naudotos technikos prekiautojai džiūgauja. Mažėjant ES paramai, taip pat pasibaigus jaunųjų ūkininkų rėmimo programai, mažiau bus parduota ir naujų žemės ūkio mašinų. Kompanijų atstovybės neskuba skambinti pavojaus varpais, tačiau pripažįsta, kad konkurencija per artimiausius metus tik stiprės ir vargiai pavyks pasiekti 2008 m. rezultatus.

Seimo Antikorupcijos komisijos narys Valdemaras Valkiūnas, Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) ieškojęs dokumentų, susijusių su neskelbiamų derybų būdu informacijos sklaidai išleistų lėšų, tvirtina, kad Žemės ūkio ministerija spaudą „parėmė“ (o gal „nupirko“) gan solidžia suma: per 2008–2010 metus viešinimui skirta apie 19 mln. Lt, ketvirtį sumos sudarė šalies biudžeto lėšos. Parlamentaro duomenimis, pamečiui lėšos išsidėstytų itin netolygiai: 2008 metais – 10 mln. Lt, 2009 metais – 8 mln.

Susidėvėjusių melioracijos statinių rekonstrukcija – brangiai kainuojanti investicija. Dauguma šalies savivaldybių ir žemės savininkų tam neturi pakankamai lėšų. Tačiau išeitis yra – sausinimo sistemoms atnaujinti jie gali kreiptis Europos Sąjungos (ES) paramos.

Pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemonės  „Pusiau  natūrinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės pretenduoti į parama leis dar smulkesnių nei iki šiol ūkių valdytojams.

Dėl prasto derliaus išaugusi daržovių paklausa Rusijoje ir lietuvius verčia labiau atverti pinigines įprastoms mūsų stalui daržovėms įsigyti, juolab kad lietuviškų bulvių, kopūstų, svogūnų, morkų atsargos sparčiai senka.Lietuviškų daržovių kainos itin sparčiai augti pradėjo maždaug apie gruodžio vidurį. Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininko Vidmanto Kvedaro, šiuo metu situacija nelabai palanki vartotojui.

Žemdirbių tvirtinimu, jų pečius užgula didesnė aplinkosaugos reikalavimų našta nei intensyvesnę žemdirbystę plėtojančių Europos Sąjungos šalių ūkininkus. Be to, jiems kyla įtarimų, kad dešimtis tūkstančių litų kainuojantys įvairūs tyrimai daugiau reikalingi biurokratams išlaikyti nei iš tikrųjų rūpintis aplinka.

Dešimt ūkių dalyvauja projekte, kurio tikslas – išsaugoti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, retus pievų paukščius. Itin retą Žuvinto ir Nemuno deltos pievose perintį paukštelį – meldinę nendrinukę – galima sutikti tik septyniose pasaulio šalyse. Lietuvoje saugomas stulgys bei griežlė – taip pat reti, šlapių pievų gyventojai. Atkurti šiems paukščiams tinkamas buveines ėmėsi dešimties ūkių savininkai: iškirsti apleistų pievų krūmai, jas imta šienauti, ganyti gyvulius.

Naujieji – Triušio metai, todėl Kelmės rajono Liolių kaime ūkininkaujantis Tadas Dzvankus net neabejoja vos prieš pusmetį pradėtos ūkininkavimo šakos sėkme. O kokie metai bus mums visiems, jis bando spėti pagal paties auginamus triušius. Reikalaus kantrybės Tadas mano, kad Naujieji metai pareikalaus iš mūsų nemažai ištvermės, nes triušiai yra labai kantrūs gyvūnai. Jie niekada nedejuoja, iš jų elgesio nesuprasi, ar jiems skauda, ar šiaip negera. Net pati didžiausia jų kančia yra tyli.

Daugeliui žemdirbių šie metai buvo sudėtingi ir labai skirtingi. Vieni ūkininkai ir bendrovės džiaugėsi neblogu derliumi ir išaugusiomis kainomis, o kitų patirtų nuostolių nepadengė nei išaugusios supirkimo kainos, nei ES ir valstybės parama. Su augimo ženklu Šiuos metus galėtume pavadinti itin spartaus eksporto augimo metais. Pasak banko DnB NORD vyriausiojo analitiko prof. Rimanto Rudzkio, ne išimtis ir padėtis žemės ūkyje.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 19,8 procento. Per metus augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 37,7, o gyvulių ir gyvulininkystės – 8,9 procento. Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango vaisiai (4 kartus), grikiai (3,1 karto), avižos (2,4 karto), rugiai (2,3 karto), kvietrugiai (2 kartus), ankštinių augalų grūdai (78,2 proc.), kviečiai (65,2 proc.

Šių metų sausra paskatino augti kainas, nors nemažos įtakos turėjo ir spekuliantai. Grikių kruopos Rusijoje jau pabrango 80 proc., o bulvės – du kartus, pranešė Rusijos žemės ūkio ministrė Jelena Skrynik per spaudos konferenciją, skelbia „RIA Novosti“. Maisto produktų kainos auga. Ir daugiausia brangsta grikių kruopos ir bulvės – atitinkamai 80 ir 100 proc. Sviestas pabrango 22 proc., pienas – 19 proc., o vidutiniškai pieno produkcijos kainos ūgtelėjo 15 proc.

Prieš penkiolika metų kelių mokslininkų įsteigta bendrovė „Dotnuvos projektai“, ko gero, gali būti puikus pavyzdys, kaip turint idėją, žinių ir labai mažai pinigų galima įsukti milijoninį verslą. 1996 metais du keturiasdešimt metų perkopę vyrai paliko valstybinį darbą ir įsteigė įmonę. Turėjo tik 10 tūkstančių litų ir penkis darbuotojus. Šiandien „Dotnuvos projektuose“ dirba 190 žmonių, o bendrovės apyvarta siekia 138 mln. litų.

Statistikos departamentas 2010 metų gegužės 3–rugsėjo 30 dieną atliko visuotinį žemės ūkio surašymą. Per surašymą apklausti visi ūkininkų ir šeimos ūkiai bei visos žemės ūkio bendrovės ir įmonės, auginančios žemės ūkio augalus ar laikančios ūkinius gyvūnus.