REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Penkerius metus ekologine sodininkyste užsiimantiems jonaviškiams Rasai ir Rimantui Bartusevičiams veiklos netrūksta. 40 hektarų šeimos ūkyje augančios obelys, juodieji serbentai ir riešutai reikalauja nemažai priežiūros, tačiau sodininkai tvirtina, kad tikrai neiškeistų sveiką gyvenimo būdą skatinančio užsiėmimo į jokį kitą.

REKLAMA
REKLAMA

Stengiasi sveikai gyventi

Rasa ir Rimantas savo ūkį pradėjo kurti prieš aštuonerius metus šalia Utenos. Per šį laiką sodai išaugo ir išsiplėtė visoje Lietuvoje. Dabar šeima turi žemės ir Jurbarke, ir Raseiniuose, ir prie Jonavos. Ją prižiūrėti ir nudirbti visus darbus reikia nemažai laiko, tačiau Rimantas sako, kad entuziazmo sodininkams netrūksta. Tėvams padeda ir trys atžalos, kurie sveikai gyventi mokomi nuo mažens – šeima stengiasi valgyti ekologišką, be cheminių priedų, maistą ir nuo ligų gydytis tradicinės medicinos būdais.

REKLAMA

„Šiandien tikrai ne visur gali rasti kokybiškų vaisių ir daržovių. O juk tai žmogui reikalingiausias, sveikatą stiprinantis maistas. Mūsų užauginami kiekiai tikrai nėra patys didžiausi, bet žmonės jau supranta skirtumą ir rudenį turguje parduodame visą surinktą derlių,“ – pasakoja sodininkas.

Geriausiai auga juodieji serbentai

Šeima ekologiškai ūkininkauti pradėjo nuo juodųjų serbentų. Pasak Rimanto, iki šiol auginti šiuos vaiskrūmius jiems einasi neblogai – kiekvienas iš turimų 24 hektarų kasmet duoda apie 800 kg uogų. Tuo tarpu su neseniai pasodintais 24 hektarais graikinių riešutų tenka nemažai pavargti. Sausesnėse vietose jie auga, o kitur – iššalo – tad kiekvienais metais tenka dalį atsodinti. Ir sulaukti gero riešutų derliaus pavyks dar negreit, mat riešutmedis derėti ima tik 6-7 metais po pasodinimo.

REKLAMA
REKLAMA

„Ekologiškai mėginome auginti ir braškes, bet didesnio jų kiekio tokiu būdu užauginti neįmanoma,“ – sako ūkininkas. – Karkvabaliai ir amarai nuvalgė žiedus, o nepurkšdamas nuo kenkėjų uogų neišsaugosi, tad su braškėmis daugiau neprasidedame.“

„Dabar panašų rūpestį turime su riešutais. Jų šaknis labai mėgsta graužti lauko pelės, o pumpurus pavasarį nuvalgo stirnos ir kiškiai. Be to, kadangi sodai ne prie namų, dažnokai medelius išsikasa ir žmonės, bet prie tokių sunkumų teko priprasti,“ – sakė R. Bartusevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naudojasi ES parama ekologiniam ūkininkavimui

Rasos ir Rimanto ūkis jau ketvirtus metus gauna Europos Sąjungos paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“. Pasak jų, labiausiai parama reikalinga atsodinti tik pradedantiems augti riešutmedžiams, su kuriais kol kas darbo daug, o naudos nematyti.

„Tas mūsų ūkis kaip augalas – kol gyvas, iškasti gaila, nors nežinia, ar kas iš jo išaugs, – mano sodininkas. – Vertinat vien pagal pelną, ekologiškai ūkininkauti neapsimoka, tačiau gaunama parama (šiemet – 33 tūkst. litų pagal KPP) padeda išsilaikyti ir galvoti apie ateitį.“ – kalbėjo R. Bartusevičius.

REKLAMA

Sodininkai turi nemažai planų ateinantiems metams. Jie ketina pabandyti auginti ir Lietuvoje lengviau nei graikiniai augančius lazdyno riešutus, ir išplėsti šalia Jonavos turimą medelyną. Nenuleisti rankų skatina ir tai, kad susidomėjimas ekologiška produkcija nuolat auga.

Vienas iš daugelio šeimos ūkių

Ūkių, panašių į Bartusevičių ūkį, kurių dydis yra iki 100 ha, Lietuvoje yra virš 100 tūkstančių. Jie sudaro du trečdalius visų žemę deklaravusių ūkių ir dažniausiai yra valdomi šeimos . Tokie šeimos ūkiai turi labai daug įtakos visos šalies žemės ūkio padėčiai, nes daug sparčiau reaguoja į tokias naujoves kaip ekologinis ūkininkavimas. Be to, dažniausiai jie gamina daug įvairesnę ir natūralesnę produkciją ir aprūpina jais vietinę rinką.

REKLAMA

Nors tiesiogiai šeimos ūkiai nėra remiami, pagal KPP jie gali kreiptis paramos pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“. Pagal šią priemonę yra įgyvendinamos keturios programos: „Kraštovaizdžio tvarkymas„, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas" ir „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

Norintiems ūkininkauti ekologiškai

Ketinantys išbandyti ekologinį ūkininkavimą į Europos Sąjungos teikiamą paramą pagal šią priemonę gali pretenduoti tuo atveju, jei yra deklaravę žemės ūkio naudmenas, turi ekologinio žemės ūkio sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ išduotą sertifikatą bei dalį produkcijos parduoda ir teikia į rinką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tikslus paramos dydis kiekvienam ekologiškai ūkininkaujančiam žemdirbiui apskaičiuojamas individualiai ir priklauso nuo auginamos produkcijos. Pavyzdžiui, auginantys javus gali gauti 742 Lt už hektarą, daržoves ir bulves – 1 519 Lt, vaistažoles – 1 688 Lt, uogynus ir sodus – 1 781 Lt. Vienas ūkis gali gauti iki 400 tūkst. litų maksimalią paramą.

Išmokos pagal šia priemonę mokamos tiek jau ekologinę produkciją tiekiantiems, tiek pereinamojo laikotarpio ekologinės gamybos ūkiams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų