žemės ūkis

Šių metų sausra paskatino augti kainas, nors nemažos įtakos turėjo ir spekuliantai. Grikių kruopos Rusijoje jau pabrango 80 proc., o bulvės – du kartus, pranešė Rusijos žemės ūkio ministrė Jelena Skrynik per spaudos konferenciją, skelbia „RIA Novosti“. Maisto produktų kainos auga. Ir daugiausia brangsta grikių kruopos ir bulvės – atitinkamai 80 ir 100 proc. Sviestas pabrango 22 proc., pienas – 19 proc., o vidutiniškai pieno produkcijos kainos ūgtelėjo 15 proc.

Prieš penkiolika metų kelių mokslininkų įsteigta bendrovė „Dotnuvos projektai“, ko gero, gali būti puikus pavyzdys, kaip turint idėją, žinių ir labai mažai pinigų galima įsukti milijoninį verslą. 1996 metais du keturiasdešimt metų perkopę vyrai paliko valstybinį darbą ir įsteigė įmonę. Turėjo tik 10 tūkstančių litų ir penkis darbuotojus. Šiandien „Dotnuvos projektuose“ dirba 190 žmonių, o bendrovės apyvarta siekia 138 mln. litų.

Statistikos departamentas 2010 metų gegužės 3–rugsėjo 30 dieną atliko visuotinį žemės ūkio surašymą. Per surašymą apklausti visi ūkininkų ir šeimos ūkiai bei visos žemės ūkio bendrovės ir įmonės, auginančios žemės ūkio augalus ar laikančios ūkinius gyvūnus.

Daug metų pasaulinėje rinkoje gamyba augo sparčiau nei vartojimas. Tačiau pastaraisiais metais padėtis keičiasi– sparčiau auga vartojimas. Ir šia padėtimi gali pasinaudoti Lietuva. Kol kas taip ir yra– šiuo metu žemės ūkio ir maisto gamybos sektorius Lietuvos ekonomikai yra labai svarbus. Sėkmės kryptis – besivystančios rinkos 2009-aisiais – pirmais krizės metais tik žemės ūkis išvengė kritimo ir net pakilo 1,6 proc.

Lietuvai negresia maisto trūkumas ir nepagrįstas kainų didėjimas. Taip mano žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. – Jau kurį laiką keliamas klausimas, kas ištiks Lietuvos žemės ūkį pasibaigus dabar galiojančios Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos dovanoms. Kai kas signalizuoja, kad bus riesta, nes žemės ūkis – labiausiai dotuojama ūkio šaka, – klausė „Balsas.lt savaitė“ viceministro.

Baltarusijos pieno perdirbėjai norėtų įsivežti lietuviško pieno ir neslepia savo planų įžengti į Europos Sąjungos pieno rinkas. Lietuvos pieno perdirbėjai atsargiai vertina kaimynų norus ir sako, kad kaina, kurią žada mokėti Baltarusijos perdirbėjai, nėra aukšta, todėl mūsų ūkininkai neturėtų ja susigundyti. Viename Baltarusijos pieno kombinatų perdirbamas tik Gardino srityje perkamas pienas.

Skolos smaugia Lietuvos ūkininkus – Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad pradelstos skolos siekia apie 300 mln. litų. Prekybininkai ir gamintojai pastebi, jog vieni ūkininkai iš tiesų neturi iš ko mokėti, o kiti nemato reikalo laikytis sutarčių. Ir kaltas esą ne tik blogas derlius, bet ir ūkininkų nemokėjimas skaičiuoti. Ūkininkų skolos – ir už plėvelę, ir už kelis šimtus tūkstančių litų kainuojančius traktorius.

Kaune šeštadienį vyksta 10-oji respublikinė Derliaus šventė. Savo užaugintą produkciją bei gaminius šioje derliaus nuėmimo pabaigtuvių šventėje pristato ūkininkai iš visos Lietuvos. Į Kauną pasveikinti žemdirbių atvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad lietuviški maisto produktai tvirtai skinasi kelią tarptautinėse rinkose.

Kaune vyksta 10-oji respublikinė mugė „Derliaus šventė“. Savo užaugintą produkciją bei gaminius šioje derliaus nuėmimo pabaigtuvių šventėje pristato ūkininkai iš visos Lietuvos. Į Kauną pasveikinti žemdirbių atvyko ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, praneša Lietuvos radijas. Jubiliejinė „Derliaus šventė“ vyksta prie Sporto halės. Čia iki pat vakaro ūkininkai pristato šių metų derliaus gėrybes, dirbiniais prekiauja amatininkai.

Venesuelos prezidentas Hugo  Chavezas sekmadienį paskelbė, kad nacionalizuojamos privačios kompanijos, gaminančios trąšas bei degalus ir tepalus. Televizijos ir radijo laidoje „Alio, prezidente“ H. Chavezas pareiškė, kad trąšas gaminančių šalies kompanijų perėjimas į valstybės kontrolę padės „užtikrinti saugumą apsirūpinimo maisto produktais srityje“. Degalus ir tepalus gaminančių įmonių eksproprijavimas turi sumažinti jų kainas ir užkirsti kelią spekuliavimui, teigė H. Chavezas.

Norėdami suarti pievas – ganyklas, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ paramos gavėjai turi iš anksto pasirūpinti dokumentais, įrodančiais, jog pievos – ganyklos buvo apartos tik baigiantis augalų vegetacijos laikotarpiui.

Ūkininkai ir kiti asmenys kasmet deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pasėlius kartu gali teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą (KPP) bei kitas programas. Vienas iš reikalavimų deklaruojant - kasmet iki einamųjų metų pabaigosatnaujinti žemės ūkio valdos duomenis.

Premjeras Andrius Kubilius tikina, kad bendra pinigų suma, skiriama tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, bus tikrai ne mažesnė nei pernai, tačiau nežada, kad joms bus skiriama gerokai daugiau. „Esu įsitikinęs, kad padarysime tikrai gerą dalyką, be abejo, jis nėra toks, kokį kas nors norėtų matyti, skiriant dar papildomai kelias dešimtis milijonų litų prie to, kas jau skiriama.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginti su pernai, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 21,9 proc. Per metus augalininkystės produktų kainos padidėjo 39 procentais, o gyvulių ir gyvulininkystės – 13,9 proc. Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango avižos (92 proc.), rugiai (90,2 proc.), kvietrugiai (83 proc.), grikiai (66,7 proc.), kviečiai (45,7 proc.), obuoliai (36,3 proc.), bulvės (28,7 proc.

Dėl mažų produkcijos ir augančių energetinių išteklių kainų Lietuvoje sodininkystė praranda patrauklumą. Martyno Vidzbelio nuotrauka Pastaraisiais metais nusistovėjusi obuolių kaina šiemet šoktelėjo ne tik dėl šalnų, liūčių ir krušos sunaikinto derliaus, bet ir dėl gamtos stichijų nusiaubtų bei menkiau užderėjusių Lenkijos sodų. Kruša sukapojo obuolius Dar pavasarį sodininkai apgailestavo dėl šaltos žiemos padarytų nuostolių, kurie, jų skaičiavimais, siekė apie 6,5 mln. litų.

Europos Komisijos sprendimu ankstinamas tiesioginių išmokų europinės dalies mokėjimas žemdirbiams. Jos įprastai pradedamos mokėti gruodį, dabar tai ketinama daryti nuo spalio 16 dienos. Kitą savaitę Vyriausybė ketina apsispręsti ir dėl nacionalinės tiesioginių išmokų dalies. Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius žada, kad parama žemdirbiams bus ne mažesnė nei pernai. „Tikiuosi, kitą savaitę bus priimtas sprendimas ir bus skirta tiek, kiek reikia.

Lietuvoje bulvių derlius, kaip ir daugelyje Europos šalių, kai kuriuose regionuose sumažėjo trečdaliu, todėl daržovės brangs. Daugiausiai nuostolių patyrė Suvalkijos, Kėdainių, Šiaulių regionai, praneša Lietuvos radijas. Lietuvos ūkininkai sako, kad šiemet jie turės ir bulvių sandėliavimo problemų, nes nepalankiomis sąlygomis išaugintas bulves sunkiau išlaikyti. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė sako, kad dėl mažesnio derliaus bulvės turėtų pabrangti.

Atsainus valstybės požiūris į žemės ūkį, jo specifikos ignoravimas jau beveik pribaigė šeimos ūkius, smulkiuosius ūkininkus, sunaikino daugelį tradicinių šalies žemės ūkio šakų. Kaimo žmonių, dirbančių žemės ūkyje, dalis labai sparčiai — vos per septynerius metus — iš daugumos tapo ryškia mažuma. Nebėra jaunų rankų „Dar prieš penketą metų akmenims dirvose rinkti prisikviesdavau po 25 vyrus.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) patikros vykdomos visus metus. Jų metu tikrinami ne visi pareiškėjai, teikę paraiškas gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemones, mokamą už plotus 2010 metais.

Nepalankūs orai ir kenkėjai sunaikino iki 20 proc., o kai kur ir trečdalį bulvių derliaus visoje Europoje. Nijolės Petrošiūtės nuotrauka Vos prasidėjus bulviakasiui, lietuviškomis bulvėmis pradėjo domėtis ne tik nuo sausros nukentėjusi Rusija, bet ir liūčių merktos Europos Sąjungos šalys, tad pavasarį vietinių bulvių rinkoje gali nebelikti. Kai kur bulvės visai pražuvo „Pirmiausia kasame bulves tuose laukuose, kurie labiausiai įmirkę. Čia derlius beveik perpus mažesnis.

Tiesioginių išmokų žemės ūkiui suvienodinimas, dvišalis agrarinio sektoriaus bendradarbiavimas ir rinkos plėtra – tokios temos paliestos trečiadienį įvykusio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus susitikimo su Vokietijos Tiuringijos žemės ūkio, miškų, gamtos ir aplinkos apsaugos ministro Jurgeno Reinholco (Jurgen Reinholz) metu.

Sodininkai sako šiemet skinantys prastą obuolių derlių. Pasak augintojų, dėl to obuoliai brangs, praneša LTV laida „Šiandien“. Sodininkai rodo per žiemą nušalusius vaismedžius. Dalį derliaus suniokojus krušai, sveiko liko tik trečdalis. Verslininkai apgailestauja, kad desertinius obuolius teks pigiau parduoti perdirbėjams. Likusieji skinami ypač atsargiai. Biržiečiui sodininkui kokybiškai nuskinti padeda jo pasididžiavimas – obuolių skynimo kombainas.

Tikra tiesa – žemė ir maitina, ir rengia. Regis, šiam vyrukui darbas laukuose teikia didžiulį džiaugsmą ir išlaisvina fantaziją. Tik čiupk vaizdo kamerą ir filmuok.

Sveiko gyvenimo būdo aistruoliai ir tie, kurie paprasčiausiai nori geresnio ir kokybiškesnio gyvenimo, žino, ką reiškia „organiškas maistas“. Tai tikrai ne naujovė, greičiau jau spėta pamiršti sena. Tokiu maistu mito žmonės prieš gerus tris amžius – tada, kai pasaulis dar nežinojo, kas yra mineralinės trąšos, hormoniniai priedai, pesticidai ir genų inžinerija.

Atnaujinti ir išplėsti savo ūkius nusprendę smulkieji ūkininkai gali pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama. Už išmokas, mokamas iki penkerių metų, nedidelių ūkių savininkai gali pirkti naują žemės ūkio techniką ir kompiuterinę įrangą, rekonstruoti gamybinus pastatus. Paramą smulkiesiems ūkininkams ES skiria pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Nuo 2008 metų nedidelių ūkių savininkams jau išmokėta 10,37 mln. litų paramos.

Lietuva ketina derėtis su Europos Komisija, kad ši leistų trejiems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį, per kurį užsieniečiams neleidžiama įsigyti žemės ūkio ir miškų paskirties žemės Lietuvoje. Pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (ES) numatytas septynerių metų draudimas baigsis kitų metų gegužę, tačiau yra galimybė jį pratęsti dar trejiems metams. „Aš matau kelias priežastis dėl kurių reikia pratęsti.

Artimiausią mėnesį oficialių bedarbių skaičius turėtų drastiškai sumažėti. Tačiau ne todėl, kad atsirado daug naujų darbo vietų, o dėl to, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sugalvojo puikų planą, kaip bedarbiais nebelaikyti kai kuriuos darbo neturinčius asmenis ir jiems nebemokėti pašalpų. Nedirbi - dar ne bedarbis Bedarbių skaičiui priartėjus prie 330 tūkst., ne juokais sunerimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Statistikos departamento vertinimais, 2010 m. antrojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 6,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius išliko beveik nepakitęs – sumažėjo tik 0,1 tūkst., arba 2 procentais (2010 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje jų buvo 6,2 tūkst.). Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo prekyboje – 0,2 tūkst.

Gausiai visoje Lietuvoje išplitęs augalas – Sosnovskio barštis – yra pavojingas žmonėms ir trukdo ūkininkams. Aplinkos ministerija ragina juos naikinti, tačiau kol kas valstybės paramos nežada, praneša LTV „Šiandien“. Panevėžietei Laurai Skujienei pavojingi augalai, bandant juos nupjauti, nudegino rankas.

Žemės ūkio valdas jaunesniems ūkininkams perleisti nusprendę žemdirbiai gali tikėtis Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos. Siekiant, kad vyresnio amžiaus ūkininkai užsitikrintų tam tikro lygio pajamas net ir pasitraukę iš prekinės žemės ūkio gamybos, jiems ir jų ūkių darbuotojams skiriamos kasmetinės išmokos.

Per septynis šių metų mėnesius Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kedito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams išduotus 82,5 mln. Lt kreditų suteikė 241 garantiją už 51,2 mln. Lt. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai garantuota už 45,2 mln. Lt kredito įstaigų išduotų kreditų, skirtų grūdų derliaus ir kitų maisto produktų intervenciniams pirkimams.

Nedarbui gerinant rekordus, žemės ūkio bendrovės Ginkūnų agrofirma (Šiaulių r.) vadovas Arūnas Grubliauskis kelia darbininkų stygiaus problemą. Nelankstūs įstatymai Besisiūlančiųjų yra daug, bet vos pasisuka kalba apie oficialų trumpalaikį įdarbinimą, bedarbiai gūrina atgalios. Pasak A.Grubliauskio, didžioji dalis žemės ūkio darbų– sezoniniai. Jie prasideda nuo ankstyvo pavasario, kai tuoj po sėjos reikia nuo dirvų rinkti akmenis.

Ankstyvųjų bulvių augintojai šiemet nesiskundžia derliumi ir kainomis, tačiau priekaištauja prekybos tinklams, kad iš jų nupirktos šviežios bulvės ant prekystalių patenka tik po 3–5 dienų, todėl jos praranda patrauklią išvaizdą ir tampa mažiau konkurencingos. Pakaktų vietinių bulvių Ūkininkai ankstyvąsias bulves kasti pradėjo vos pasibaigus pernykštei produkcijai – maždaug birželio viduryje.

Liepos 8-ąją Žemės ūkio ministerijoje, kuri vadovauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (Programa) įgyvendinimui, įvyko posėdis, kuriame svarstyti probleminiai klausimai dėl „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonės pareiškėjų finansavimo galimybių ir dėl priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ tinkamų pareiškėjų rato išplėtimo.

Sėkmingai įsisavinamos Europos Sąjungos paramos lėšos bei išspręsta paskolų problema tapo galingu Lietuvosžemės ūkio pažangos varikliu, teigia Žemės ūkio ministerija. Investuos į techniką bei atsinaujinančius energijos šaltinius Šalies ūkininkams net ir sunkmečiu sudarytos palankios sąlygos daryti investicijas.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metų gegužę, palyginti su tuo pačiu 2009 metų laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos padidėjo 14,6 procento, nes augalininkystės produktų kainos padidėjo 18 procentų, o gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 12,8 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų daugiausia padidėjo natūralaus pieno (50,1 proc.) ir galvijų (2,8 proc.) supirkimo kainos. Kiaulės atpigo 13,5 procento.

2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, gyvulininkystės produktų gamyba mažėjo. Mėsos gamyba (skerdenos svoris, neįskaitant subproduktų) sumažėjo 9 procentais, pieno – 5, kiaušinių – 4 procentais, praneša Statistikos departamentas. Mėsos gamybos mažėjimą lėmė mažėjęs kiaulių (20 proc.), galvijų (5 proc.) skerdimas. Paskerstų kiaulių skaičius sumažėjo 21 procentu (paskersta 193,8 tūkst. kiaulių mažiau negu 2008 m.). Vidutinis paskerstos kiaulės svoris 2009 m. kaip ir 2008 m. buvo 81 kg.

Upytėje jau treti metai tiriama olandiškos kilmės pluoštinių dilgėlių klono adaptacija Lietuvoje ir derlingumas. Dilgėlės – išskirtinių savybių turintys augalai. Iš jų pagamintas pluoštas pasižymi geromis šilumą išsaugančiomis savybėmis, puikiai sugeria prakaitą, ypač tinka alergiškiems žmonėms. Pasaulyje dilgėlių pluoštas laikomas vienu švelniausių ir ekologiškiausių pluoštų, tinkančių audiniams gaminti.

Kaimyninę Lenkiją šiemet skandina potvyniai, tačiau augintojai nemano, kad tai turės didelės įtakos uogų rinkai. Jau savaitė, kai vartotojai skanauja lietuviškas braškes. Šiemet šių uogų bus mažiau – augintojai sako, kad dalis braškynų nušalo. Tačiau rinkoje gali nestigti atvežtinių – ispaniškų, lenkiškų – braškių. Vėluoja trim savaitėmis „Gražiai mezga ir rausta braškės.

Pranešama, kad beveik 1 mln. 200 žmonių nukentėjo nuo naujos potvynių bangos Kinijos pietuose. Remiantis šio ryto duomenimis teigiama, kad 4 žmonės žuvo, 60 tūkst. buvo evakuoti. Dėl potvynio didelių nuostolių patyrė ir pietinių šios šalies regionų ūkininkai, kurių pasėlius niokojo liūtys ir išsiliejusių upių vanduo. Vanduo užliejo 78 tūkst. hektarų dirbamos žemės, visiškai sunaikino derlių 2 tūkst. ha plote. Dalyje regionų sutrikęs elektros tiekimas ir ryšio paslaugos.

Dėl Panevėžio rajono valdžios įvykdytos seniūnijų administracinės reformos kai kurių ūkininkų žemės popieriuje iš nederlingų tapo derlingomis. Dėl to šie gali nebegauti europinių išmokų.

Gegužės 3 d.  startavo Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinis žemės ūkio surašymas – valstybės mastu vykdomas visų ūkių, gaminančių žemės ūkio produktus, statistinis tyrimas, per kurį tikimasi gauti išsamius statistinius duomenis apie padėtį šalies žemės ūkio sektoriuje. Surašymą gegužės 3 d.–rugsėjo 30 d. Vyriausybės nutarimu atlieka Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Kaip parodė Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) įvykdytos apklausos rezultatai, 2008-2009 m. 61 proc. universiteto absolventų įsidarbino per pusę metų nuo bakalauro studijų baigimo. 15 proc. iš jų ne tik dirba, bet ir tęsia studijas aukštesnėje pakopoje. Praėjus pusmečiui po magistrantūros diplomų įteikimo, tik 15 proc. magistrų teigė neturį darbo.

Jau daugiau kaip metus ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kooperatyvai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį gali kreiptis paramos supaprastinta tvarka. Tokia tvarka taikoma, kai prašomos paramos suma yra ne didesnė kaip 150 tūkst. litų.

„Kaime greitai bus kalbama ne lietuviškai, o užsienietiškai", – tokią Lietuvos kaimo ateitį piešia Seimo kaimo reikalų pirmininkas Jonas Ramonas. „Balsas.lt savaitė" kalbina parlamentarą J. Ramoną, kuris įsitikinęs, kad valdžiai tęsiant dabartinę politiką lietuviško kaimo tiesiog nebeliks – žemes ir ūkius jau dabar supirkinėja užsieniečiai, o lietuviai mielai juos parduoda. Procesas įsibėgės pasibaigus sunkmečiui.

Gegužės 3-iąją prasideda Lietuvos visuotinis žemės ūkio surašymas. Tai visų ūkių, gaminančių žemės ūkio produktus, statistinis tyrimas, kurio metu bus surinkti duomenys apie padėtį šalies žemės ūkio sektoriuje. Surašymą gegužės 3 d. - rugsėjo 30 d. atlieka Statistikos departamentas. Pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, visose Bendrijos šalyse žemės ūkio surašymai atliekami kas 10 metų. 2010 metais jis bus atliekamas visose ES šalyse.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. kovo mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos padidėjo 10,5 procento, nes gyvulių ir gyvulininkystės produktų kainos padidėjo 13 procentų, o augalininkystės produktų – 5,6 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų daugiausia padidėjo natūralaus pieno supirkimo kainos – 40 procentų, avių ir ožkų – 11,8, kiaušinių – 10,3 procento. Kiaulės atpigo 12,2 procento.

Nacionalinė mokėjimo agentūra šiuo metu renka paraiškas pagal 15 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių. Prasidėjus 2010 metams Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) toliau renka paraiškas gauti ES paramą pagal daugelį Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių. Nuo sausio 4 dienos kreiptis dėl paramos gali ūkininkai, miškininkai perdirbėjai, žemės ūkio bendrovės ir kiti, kuriems aktuali KPP parama.

Žemės ūkio įmonių grupė „Agrowill Group”, prašiusi teismo nušalinti vienos iš netiesiogiai valdomų bendrovių vadovybę ir paraginusi vykdyti teismo nutartį, stebisi aktyviai į verslo subjektų ginčą įsitraukusia Vyriausybe. „Agrowill Group”, netiesiogiai valdanti didžiąją dalį ŽŪB „Gustoniai“ pajų, į teismą kreipėsi dėl įmonės vadovo veiksmų neteisėtai perleidžiant bendrovės turtą Kazlauskų šeimos nuosavybėn.