žemės ūkis

Pieno perdirbėjai džiaugiasi gerėjančia pieno kokybe, o gamintojai ketina kurti Pieno kokybės gerinimo fondą. Pieno perdirbėjai nuostolių nepatyrė Pasaulinėje pieno produktų rinkoje 2010 m. sausio – vasario mėnesiais pagrindinių eksportuojamų pieno produktų kainos dar išliko mažesnės negu 2008 m., tačiau didesnės negu pernai. Pieno taryboje konstatuota, kad 2009 m., palyginti su 2008 m., tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose sumažėjo pieno gamyba, supirkimas ir pardavimai.

Vyriausybė pažadėjo žemdirbių savivaldos atstovams, kad išmokų suma bus ne mažesnė nei pernai. Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus ir žemdirbių savivaldos atstovų susitikime patikinta, kad nacionalinės tiesioginės išmokos už 2010 metus bus pradėtos mokėti 2010 m. gruodžio 1 dieną, o baigtos mokėti 2011 metais.

Šių metų vasarį vidutinė natūralaus (4,32 proc. riebumo ir 3,26 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 835,5 Lt/t. Vasarį, palyginti su sausiu, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 2,1 proc., t. y. nuo 853,4 Lt/t iki 835,5 Lt/t. Žemės ūkio ministerija pažymi, kad bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina vasario mėnesį nesikeitė - natūralaus pieno supirkimo kainos sumažėjimą lėmė sumažėję pieno sudėties rodikliai.

Pernai ūkininkai tikėjosi atsitiesti, tačiau jų finansinė padėtis tik blogėjo. Kad šie metai būtų pelningesni, būtina ieškoti taupymo rezervų. Kokie jie? Pirmiausia ūkininkai turėtų mažinti išlaidas mineralinėms, ypač azoto, trąšoms pirkti. Vienas paprasčiausių azoto šaltinių yra raudonieji dobilai. Išlaidos didesnės už pajamas Ūkininkams, iš hektaro prikūlusiems po 4–5 tonas grūdų ir juos pardavusiems po 170–300 Lt už t, dažnai trūksta pinigų jų auginimo išlaidoms padengti.

Investicinius projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programą (KPP) įgyvendinantys ūkininkai ir kiti asmenys paramos lėšas gauna tik tada, kai įvertinami jų pateikti mokėjimo prašymai.

Skirtinguose Lietuvos kampeliuose gyvenantys ūkininkai apie gyvulių draudimą VL kalbėjo lyg būtų susitarę– esant dabartinėms sąlygoms drausti gyvulius neapsimoka. Žinoma, rizikuojama, tačiau ūkininkų veiksmus lemia daugiamečiai skaičiavimai. Draudimo sąlygos ūkininkams nepriimtinos „Mėsinius galvijus ūkininkai draudžia retai“,– sako Mėsinių galvijų augintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras. Pagrindinė priežastis– draudimo įkainiai.

Valdininkai atsisakė danų valdomai bendrovei „Saerimner“ išduoti sutikimą kvapus slopinančių biofiltrų įrengimui reikalingų priestatų statybai Kalvarijos rajone, Jusevičių kaime. Šiame kaime esančiame valstybinės žemės sklype veikia „Saerimner“ priklausantis kiaulių auginimo kompleksas. 1999 metais įkurta užsienio kapitalo įmonė šiuo metu šalyje valdo aštuonis kiaulininkystės ūkius. „Saerimner“ skelbiasi, kad šiuo metu yra didžiausia kiaulių auginimo bendrovė Baltijos šalyse.

Šiaulių rajono Saveikių kaimo ūkininkas Algimantas Gasparaitis – tikras miestietis, dar prieš dešimtmetį neturėjęs jokio supratimo ne tik apie ūkininkavimą, bet ir apie kaimo gyvenimą. Kai mieste tapo striuka su darbais, Algimantas intuityviai suvokė, jog bent badu ant žemės maitintojos nemirs: pardavė kolektyvinį sodą ir už gautus pinigus nusipirko apleistą sodybą Saveikiuose. Kaip priedą prie jos gavo karvę.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) viena populiariausių priemonių „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" lėtina tempus, nes jai skirtos lėšos negailestingai senka. Iš liūto dalies teliko 38 mln. litų „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ yra populiariausia KPP priemonė. Iš viso pirmajai krypčiai „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ skirta didžiausia Europos Sąjungos skiriamos paramos dalis – 41,15 proc. arba 3 mlrd. 211 mln. Lt.

Kiekvieną ankstų rytą į ūkininkų turgelius Kaune ir Vilniuje išvyksta šeši šviežutėlės duonos bei mėsos produktų prikrauti automobiliai. Kauno rajone, Margininkų kaime, gyvenančiam ir ūkininkaujančiam Audriui Banioniui idėjų netrūksta net krizės metais. Štai kaip tik 2008-aisiais jam ir kilo mintis įsirengti mėsos perdirbimo cechą. Šįmet ūkininkas planuoja statyti skerdyklą, o kitąmet – biodujų jėgainę. Paskutinis kantrybės lašas „Labai trūko stabilumo.

Superkamo pieno dalis iš ūkininkų, tiekiančių daugiau kaip 40 tonų per mėnesį, sudaro apie 32 proc. viso didžiųjų perdirbėjų supirkto žaliavinio pieno kiekio. Superkamo pieno dalis iš ūkininkų, tiekiančių daugiau kaip 40 tonų per mėnesį, sudaro apie 32 proc. viso didžiųjų perdirbėjų supirkto žaliavinio pieno kiekio. Stambūs Lietuvos pieno perdirbėjai skelbia, jog gruodį už superkamą pieną mokėjo daugiau nei Vakarų Europos perdirbėjai.

Apribojimai įsigyti sklypus Lietuvoje užsieniečiams bus pratęsti dar keleriems metams, tačiau žemdirbiams nerimą kelia tai, kad žemė ir toliau pardavinėjama per tarpininkus. Žemės ūkio ministerijai pavyko Europos Taryboje išsiderėti, kad būtų pratęsti žemės pardavimo užsieniečiams apribojimai iki 2014-ųjų. Tačiau žemdirbiai baiminasi, kad daug sklypų jau dabar perkama per tarpininkus. Vietos ūkininkai šiuo metu neturi lėšų plėtrai.

Lietuviai ūkininkai pritaria iniciatyvai reikalauti vienodų mokesčių Europos Sąjungos rinkoje, tačiau abejoja, ar turėsime pakankamai jėgų šiam tikslui pasiekti. Lietuvos žemės ūkio ministras Europos Komisijai teiks pasiūlymą griežčiau reguliuoti lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už mėsą tarifus. Žemės ūkio ministerijos skaičiavimu, padėtis Lietuvos vidaus rinkoje iš esmės pasikeistų, jeigu lengvatas taikanti Lenkija PVM maisto produktams padidintų nors 3–7 proc.

„Ūkio bankas“, gerindamas kreditavimo sąlygas Lietuvoje, teikia lengvatines paskolas žemdirbiams. Bankas jau priėmė sprendimus dėl daugiau nei 1,5 mln. litų paskolų suteikimo žemės ūkiu besiverčiantiems šalies gyventojams. Žemdirbių paraiškos paskoloms gauti bus priimamos iki 2010 metų spalio, tačiau didelis žemdirbių susidomėjimas gali nulemti, kad „Ūkio bankas“ žemdirbiams skirtas lėšas išdalins ir greičiau. „Lėšos skiriamos ne apyvartai, o investicijoms.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. gruodžio mėn., palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos sumažėjo 4,6 procento. Augalininkystės produktų kainos sumažėjo 19 proc., o gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo 3,9 proc.

Žaliosios energetikos plėtra suteiktų ūkininkams garantuotą produkcijos paklausą, o šiais laikais tai labai svarbu, nes maisto produktų gamybos rinkoje vyrauja labai didelė konkurencija. Lietuva iki 2010 m. įsipareigojusi, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų 23 proc. bendrosios elektros energijos gamybos, o dešimtadalį transporto vartojamų degalų būtų biodegalai.

Siekiant sumažinti valdymo išlaidas, užtikrinti "vieno langelio" principo įgyvendinimą, supaprastinti augalininkystės srities administruojančių institucijų valstybinį valdymą, nutarta sujungti Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Lietuvos valstybinį augalų veislių tyrimo centrą į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie ŽŪM. Naujoji tarnyba perims šių institucijų funkcijas ir įsipareigojimus.

Žemės ūkis tarp smulkių ir vidutinių įmonių išsiskiria aukšto mokumo reitingais. Tokią išvadą padarė rizikos valdymo sprendimų bendrovė „Creditinfo Lietuva“. Jos sudarytame aukštais mokumo reitingais pasižyminčių smulkių ir vidutinių šalies įmonių šimtuke didžiają dalį užima žemės ūkio sektoriaus bei maisto pramonės įmonės. Tai rodo, kad jos - vienos pajėgiausiųjų laiku vykdyti savo įsipareigojimus per ateinančius 12 mėnesių.

Nuo sausio 1-osios įsigaliojusios naujos pieno supirkimo taisyklės numato griežtesnes sankcijas pieno gamintojams už pateiktą nekokybišką pieną. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nuogąstauja, kad perdirbėjai, kiti pieno supirkėjai gali tuo piktnaudžiauti ir nepagrįstai taikyti pinigines nuoskaitas. Įmonės „Pieno tyrimai“ duomenimis, ištyrus 35 tūkst. ūkininkų ir kitų gamintojų pieno kokybę, kiek daugiau kaip procentas mėginių buvo užteršti antibiotikais ir kitomis inhibitorinėmis medžiagomis.

Svari Europos Sąjungos parama suteikia puikią galimybę ūkiams, ypač smulkiesiems, kooperuotis. Juk pagrindinis prioritetine laikomos kooperacijos plėtros tikslas – kooperatyvų veiklos apimčių didinimas gaminant, realizuojant ar perdirbant žemės ūkio produktus.

Žemės ūkio ministerija praneša šiemet sėkmingai baigusi įgyvendinti Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės trumpalaikį Dvynių projektą - „Gyvulių veislininkystės sistemos tobulinimas”. Vienas pagrindinių šio projekto tikslų buvo sustiprinti galvijų augintojų asociacijas, paskatinti jas jungtis. Asociacijos aktyviai dalyvavo projekto veikloje, o jam pasibaigus, pačios ėmėsi iniciatyvos ir įkūrė komitetą, kuris toliau spręs asociacijų jungimosi klausimus.

Išankstiniais Statistikos departamento skaičiavimais, 2009 m. žemės ūkio pridėtinė vertė to meto kainomis sudarė 2,1 mlrd. litų ir yra 16,9 procento mažesnė nei 2008 m. Pridėtinės vertės mažėjimą lėmė 23,1 procento sumažėjusios augalininkystės ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos. Žemės ūkio produkcijos buvo pagaminta už 5,8 mlrd.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ parama skiriama ūkininkams už kraštovaizdžio tvarkymą. Europos Sąjungos skiriamą paramą kraštovaizdžiui tvarkyti norintys gauti ūkininkai turi nušienauti pievas, išvežti iš jų žolę, prižiūrėti gyvatvores ar žiemai tinkamai paruošti ražienų laukus. „Kraštovaizdžio tvarkymo programos“ veikla „Ražienų laukai per žiemą“ pasinaudoja vis daugiau žemdirbių.

Lietuvos žemės ūkio subjektai spalio mėnesį iš viso įregistravo tik 42 javų kombainus, iš kurių tik 12 yra nauji. Tik 12 analizuojamu laikotarpiu įregistruotų javų kombainų buvo nauji (firmos "ABG" 1 vnt., "Claas" - 1 vnt., "Fendt" - 1 vnt., "John Deere" - 1 vnt., "New Holland" - 2 vnt. ir "Rostselmaš - 6 vnt.). Dauguma (78,6 proc.) 2009 m. spalio mėnesį Lietuvos žemdirbių įregistruotų javų kombainų buvo vakarietiški.

Savivaldybėms ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijoms, siekiančioms paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“, viešųjų pirkimų organizavimas  ypač aktualus.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos sumažėjo 10,1 procento, nes augalininkystės produktų kainos sumažėjo 19,4 procento, o gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 3,3 procento. Iš augalininkystės produktų labiausiai atpigo bulvės – 33,5 procento, daržovės – 28,4, javai – 18,3, augalai, skirti perdirbti – 14,8 procento. Vaisių supirkimo kainos padidėjo 62,7 procento.

Nusprendę modernizuoti savo ūkius ūkininkai, juridiniai asmenys ar žemės ūkio kooperatyvai ir gauti paramą nesudėtingų bei laikinų objektų statybai dar gali teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) iki metų pabaigos. Siekiantys paramos iki 150 tūkst. litų gali teikti paraiškas pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles. Daugiau nesudėtingų statinių Nuo rugsėjo vidurio praplėstas nesudėtingų statinių sąrašas.

Fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba, valdų konkurencingumą gali didinti siekdami Europos Sąjungos (ES) paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Iki šiol šia galimybe pasinaudoti nusprendė 861 ūkininkas, o patvirtintiems paramos gavėjams išmokėta daugiau nei 5,98 mln. Lt. Vien tik šiemet paraiškas pateikė 243 ūkininkai.

Šįmet šalies žemdirbiams supaprastinta lėšų gavimo pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą tvarka iškart davė efektą. Pradėjo veikti Paskolų fondas Pagal supaprastintas „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ paramos teikimo taisykles paramos kreipėsi 3 kartus daugiau pareiškėjų negu 2008 metais. "Tai liudija, koks svarbus ir žemdirbiams reikalingas žingsnis buvo paramos supaprastinimas", - teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime.

Kreditų biuras „Creditinfo“ nustatė šimtą smulkaus ir vidutinio dydžio Lietuvos įmonių, kurios pasižymi aukštais mokumo reitingais, t.y. per ateinančius 12 mėnesių bus pajėgios vykdyti savo įsipareigojimus laiku. Didžiąją šimtuko dalį sudaro žemės ūkio sektoriaus bei maisto pramonės įmonės – atitinkamai po 18 ir 10. Atranka buvo vykdoma remiantis „Creditinfo“ ekonometriniu modeliu, skirtu prognozuoti įmonės įsipareigojimų nevykdymo tikimybę.

Nuosekliai įsisavinama parama padeda Lietuvos kaimo bendruomenei lengviau konkuruoti rinkoje ir ištverti ekonominį sunkmetį. Per dvejus metus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 metų programos (KPP) priemones paramos gavėjus jau pasiekė beveik 1,5 mlrd. litų – daugiau nei pusė minėtų lėšų išmokėta šiemet. Pokyčiai mūsų šalies kaimuose neretai matomi plika akimi – laukuose darbuojamasi su nauja žemės ūkio technika, ūkiai pildomi nauja įranga, renovuojami seni ar statomi nauji pastatai.

Ūkininkai, juridiniai asmenys, siekiantys didinti savo valdų konkurencingumą bei pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį, kai prašomos paramos suma yra didesnė negu 150 tūkst. Lt. Šiai paramai gauti nuolatos lengvinamos sąlygos. Nuo šiol norintiems gauti minėtą paramą pareiškėjams nereikės privalomai drausti savo pasėlių.

Lygiai prieš metus įkurtas ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (programa) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ teikiama parama galintis pasinaudoti Lietuvos kaimo tinklas (Tinklas) įgauna vis didesnį populiarumą. Pagal programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ Tinklo nariai, pateikę pagrįstus projektinius pasiūlymus, šiemet pasidalys milijoną litų.

Jau pradėtos mokėti išmokos žemdirbiams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EC susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“. Iš viso pagal šias KPP priemones buvo pateikta daugiau kaip 106 tūkst. paraiškų, o prašoma suma viršija 317 mln. Lt.

Žemės ūkio bendrovėms, ūkininkams, kaimo gyventojams ir kitiems, teikiantiems paramos paraiškas bei įgyvendinantiems projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą (KPP), iškyla aktualių klausimų. Į juos atsako Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistai.

Privačių miškų savininkai, savivaldybės ir jų asociacijos iki pat metų pabaigos gali teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“, kai prašoma paramos suma yra iki 150 tūkst. litų. Paraiškas pagal projektų įgyvendinimo vietą renka Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniai skyriai.

Iš visų 2007–2013 m. programiniam laikotarpiui Lietuvos žemės, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai skirtų 7,8 mlrd. Lt jau išmokėta daugiau kaip 1,57 mlrd. Lt. Pasiektas Žemės ūkio ministerijos vadovybės užsibrėžtas tikslas – supaprastinti ES paramos teikimą. Vyriausybės programinės nuostatos sėkmingai įgyvendintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programoje numatytos kaimo raidos pagrindinės kryptys, prioritetą teikiant šeimos ūkiui, verslui, viduriniajam socialiniam sluoksniui.

Žemės ūkio veikla besiverčiantys kaimo gyventojai skatinami pagalvoti ir apie alternatyvią veiklą – verslo kūrimą bei plėtrą kaime. Pareiškėjai gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, kai prašoma  paramos suma didesnė nei 150 tūkst. litų. Pagal minėtą priemonę remiamos dvi veiklos sritys – su  žemės ūkiu nesusijęs verslas bei tradiciniai amatai.

Žemdirbiams pradėtos mokėti išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EC susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“. Iš viso pagal šias KPP priemones buvo pateikta daugiau kaip 106 tūkst. paraiškų, o prašoma suma viršija 317 mln. Lt.

Gruodžio 10 dieną Paryžiuje 22 Europos Sąjungos (ES) valstybių atstovai susitiko aptarti bendrosios žemės ūkio politikos ateities perspektyvų. Lietuvai atstovavo žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, pristatydamas aiškią ir nuoseklią Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos viziją bei prioritetus.

Lietuvai negresia maisto trūkumas ir nepagrįstas kainų didėjimas. Taip mano žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. – Jau kurį laiką keliamas klausimas, kas ištiks Lietuvos žemės ūkį pasibaigus dabar galiojančios Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos dovanoms. Kai kas signalizuoja, kad bus riesta, nes žemės ūkis – labiausiai dotuojama ūkio šaka, – klausė „Balsas.lt savaitė“ viceministro. Nauja finansinė perspektyva prasidės nuo 2014 metų.

Lietuvai negresia maisto trūkumas ir nepagrįstas kainų didėjimas. Taip mano žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. – Jau kurį laiką keliamas klausimas, kas ištiks Lietuvos žemės ūkį pasibaigus dabar galiojančios Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos dovanoms. Kai kas signalizuoja, kad bus riesta, nes žemės ūkis – labiausiai dotuojama ūkio šaka, – klausė „Balsas.lt savaitė“ viceministro. Nauja finansinė perspektyva prasidės nuo 2014 metų.

TS-LKD pirmininkas A. Kubilius pristatė komandą, kuri po Seimo rinkimų būtų pasiruošusi vadovauti TS-LKD parengto plano Lietuvai įgyvendinimui Seime ir Vyriausybėje. „Esame pasirengę toms permainoms, kurios būtinos Lietuvai. Turime išsamų planą tokioms permainoms įgyvendinti. Mūsų plano principai - išmintis, politinė valia, drąsa ir visuomenės sutarimas vardan tų permainų, kurios tikrai yra būtinos. Turime komandą, kuri pasirengusi imtis atsakomybės už šio plano įgyvendinimą.

Net tokioje veiklos srityje, kaip kiaulininkystė, vyksta nešvarūs žaidimai dėl ilgesnio pinigo. Šio mėnesio pabaigoje į Lietuvą atvyks inspektoriai iš Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos. Optimistai po šio ne vieną dieną truksiančio vizito tikisi gauti leidimą eksportuoti kiaules į Rusijos rinką, o realistai tikina, kad tikruosius patikrinimo rezultatus lems ne specialistų išvados, bet politikų sprendimai.