Daugeliui žemdirbių šie metai buvo sudėtingi ir labai skirtingi. Vieni ūkininkai ir bendrovės džiaugėsi neblogu derliumi ir išaugusiomis kainomis, o kitų patirtų nuostolių nepadengė nei išaugusios supirkimo kainos, nei ES ir valstybės parama.
Su augimo ženklu
Šiuos metus galėtume pavadinti itin spartaus eksporto augimo metais. Pasak banko DnB NORD vyriausiojo analitiko prof. Rimanto Rudzkio, ne išimtis ir padėtis žemės ūkyje. „Manau, kad Lietuvos žemės ūkio dabartinis ir tolesnis augimas irgi sietinas tik su produkcijos eksportu, nes vidaus rinkoje paklausa labai nepadidėjo ir nepadidės, nes žmonės maisto gali suvartoti tiek, kiek gali, todėl net gerokai išaugus gyvenimo lygiui maisto vartojimas stipriai neišauga“, – sako R.Rudzkis.
Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko, pagal fi nansinius srautus šių metų ūkininkų pajamos prilygsta 2009-ųjų pajamoms. Ūkininkai susitaikė su įvestais pelno ir pajamų mokesčiais. Todėl nutilo kalbos, kad ūkininkai dirba lengvatinėmis sąlygomis nemokėdami jokių mokesčių. Tiesioginės išmokos šįmet mokamos net greičiau nei ankstesniais metais. Pavyko iškovoti 294 mln. Lt papildomų tiesioginių nacionalinių išmokų. Kokios priežastys? Artėja rinkimai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis sako, kad šiuos metus žemės ūkis palydi su augimo ženklu, tačiau iki krizės buvusio lygio nepasiekė. „Pajamų už produkciją gauta 17 proc. daugiau nei pernai, tačiau 19 proc. mažiau nei 2008-aisiais. Kai sudedame pelną iš realizacijos ir gautas subsidijas palaikyti pajamas, 2009 m. gauta 157 Lt/ha, šįmet – 296 Lt/ha, tačiau 2008-aisiais – net 887 Lt/ha“, – sako J.Kraujelis.
Pienininkystė teikia optimizmo
Pastaraisiais metais pieno gamyba mažėjo, bet antrą šių metų pusmetį pieno gamybos smukimas baigėsi. VL pašnekovai tikino, kad įtaką pieno rinkai padarė jau ne planai, bet ofi ciali žinia apie kooperatinės pieno perdirbimo įmonės statybą. „Labai svarbu, ar šiai įmonei pavyks surasti nišą eksporto rinkoje. Jeigu ji bandys likti vidaus rinkoje, tai žemdirbiams jokios naudos nebus, nes vidaus rinkoje paklausa daug neišaugs net ekonomikai atsigavus“, – primena R.Rudzkis. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas atsargiai vertina pieno supirkimo kainų pakilimą: „Supirkimo kainos pakilo, tačiau sumažėjo melžiamų karvių, taigi bendra gautų lėšų suma sumažėjo.“ Tačiau J.Kraujelio duomenys apie pienininkyste užsiimančias bendroves teikia optimizmo
Padidėjusias kainas „suvalgė“ nuostoliai
„Mūsų didžioji bėda – nėra balanso tarp augalininkystės ir gyvulininkystės. Kita vertus, nors grūdų supirkimo kainos šįmet išaugo, tačiau derlius buvo apie 30 proc. prastesnis nei 2009 -aisiais“, – sako J.Talmantas. Bendrovių rezultatai šiek tiek geresni. Pasak J.Kraujelio, bendrovės užaugino 15 proc. mažiau grūdų nei 2009-aisiais, tačiau dėl išaugusių supirkimo kainų pajamų gauta apie 14 proc. daugiau nei prieš metus. B.Markauskas pabrėžia, kad derlius įvairiuose šalies rajonuose buvo labai skirtingas. Vienuose ūkininkai uždirbo kaip geriausiais metais, tačiau kituose rajonuose patyrė didesnių nuostolių nei pernai. Tokių svyravimų neišvengė ir bendrovės.
Mėsos sektorius neatsigavo
Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus, šįmet mėsos sektorius tebedirbo nuostolingai. Pagelbėjo gyvų galvijų eksportas į Turkiją. Tačiau ūkininkai supirkėjams turi priekaištų. „Kai buvo paskelbta žinia apie eksportą į Turkiją, per kelias paras jautienos supirkimo kaina nukrito nuo 5,8 iki 4,2 Lt/kg“, – sako B.Markauskas.
Šiais metais paaštrėjo konkurencija tarp turgaus prekeivių, kurie dažniausiai prekiavo nelegalia produkcija, ir ūkininkų. Tačiau metai baigiami viliantis, kad priimtas sprendimas turguose įvesti kasos aparatus bus labai svarbus kovojant su nelegaliai įvežta produkcija. Lietuva ir šįmet buvo vienintelė šalis ES tiek daug (per 50 proc.) išvežanti veršelių ir į ES, ir į trečiųjų šalių rinkas. Bendrovės galvijų pardavė 8 proc. mažiau nei pernai, o pajamų gavo 5 proc. mažiau. Kiaulių ir paukščių parduota beveik tiek pat, tačiau pabrangus grūdams pajamų gauta mažiau nei prieš metus.
Reikia ieškoti naujų eksporto rinkų
Lietuvai labai svarbu, ar kaimynė Rusija sugebės iš žaliavų valstybės tapti pramonine šalimi. Rusijos vadovai šįmet itin dažnai kalbėjo apie ketinimus per artimiausius metus modernizuoti savo maisto pramonę ir patiems apsirūpinti maisto produktais. Štai 2006 m. jie iš ES importavo 145 tūkst. t, 2007 m. – 87 tūkst. t, 2008 m. – 102 tūkst. t, 2009 m. – tik 50 tūkst. t mėsos. „Atrodo, kad jie imasi kažkokių veiksmų, tačiau sunku pasakyti, ar rusams pavyks įgyvendinti savo planus. Rusija turi lėšų, tačiau jiems labai trūksta organizacinių sugebėjimų, o jų nenusipirksi ir neimportuosi“, – sako E.Mackevičius.
Lietuviška produkcija Rusijoje yra žinoma ir vertinama. O Vakarų rinkose išsikovoti nišą bus nelengva. Pasak R.Rudzkio, rusams niekada nepavyks 100 proc. apsirūpinti maisto produktais. Taigi Lietuva visada turės galimybių dirbti šioje pavojingoje, tačiau milžiniškoje rinkoje. Be to, nevertėtų užmiršti Kazachstano ir Azerbaidžano.
Albinas Čaplikas
