vyriausybė

Vyriausybė trečiadienį patvirtino magistralės „Via Baltica“ ruožo nuo sankryžos su keliu Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono ribos susisiekimo komunikacijų vystymo planui. Lietuvos automobilių kelių direkcijai ruošiantis rekonstruoti šią atkarpą, bus galima pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Beveik 7 km ilgio ruožą numatoma rekonstruoti į automagistralę – joje neliks vieno lygio sankryžų, apsisukimų, bus nutiestas jungiamasis kelias, pranešė Susisiekimo ministerija.

Prancūzijos ministrės pirmininkės Elisabeth Borne vyriausybė pirmadienį atlaikė abu nepasitikėjimo pareiškimus dėl sprendimo apeiti parlamentą ir įvesti prieštaringai vertinamą pensijų reformą.

Vyriausybė turės pasiaiškinti, jei vėluos su išvadomis Seimui, tačiau opozicijos atstovai didelės tokių Seimo statuto pataisų vertės nemato, per svarstymą nutolus nuo jų pirminio siūlymo leisti projektams judėti į priekį, jei išvada laiku nepateikta. Seimas šią savaitę 73 balsais „už“, 12 parlamentarų buvus „prieš“ ir 36 Seimo nariams susilaikius priėmė Seimo statuto pataisą, kuriuo patikslinta Vyriausybės išvadų teikimo tvarka.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė penktadienį lankysis Seinuose ir Suvalkuose, Lenkijoje. Iš pradžių ji pagerbs Lietuvos savanorių kapus Berznykuose, vėliau vyks į Lietuvos konsulatą Seinuose, lankysis Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje, kur susitiks su mokyklos kolektyvu, kitų lietuviškų mokyklų vadovais.  Suvalkuose J. Šiugždinienė apžiūrės vaikų darželio pastatą, kur rudenį turėtų pradėti veikti lietuviška mokykla, pranešė ministerija.

Socialiniu tinklu „TikTok“ netrukus bus uždrausta naudotis JK vyriausybės įrenginiuose, ketvirtadienį pranešė britų žiniasklaida, prieš numatomą pareiškimą parlamentui. Ministrų kabineto narys Oliveris Dowdenas netrukus kreipsis į parlamentarus dėl „vyriausybinių įrenginių saugumo“, numatyta parlamento tvarkaraštyje. Nors dar nėra oficialaus patvirtinimo, bet BBC ir „Sky News“ pranešė, jog Kinijai priklausančios vaizdo įrašų bendrinimo programos uždraudimas yra neišvengiamas.

Lietuvai ketinant netrukus skelbti 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkursą, Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė šio parko vietai, aukciono datai bei reikalavimus jo dalyviams.  „Šis nutarimas žymi didelio žingsnio pradžią – šiais metais skelbsime du konkursus jūros vėjui, šis yra pirmasis, palyginimui galiu pasakyti, kad šitie du parkai lygūs vienam Visagino elektrinės bloko, kurį planavome statyti.

Vyriausybei trečiadienį pritarus 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektų rengimo ciklui, finansų viceministras Gediminas Norkūnas sako, kad biudžetą Seime siekiama priimti anksčiau nei įprastai – nelaukiant gruodžio vidurio.  „Tikslas yra, kad biudžetas būtų patvirtintas kiek įmanoma anksčiau.

Seimui pavasario sesijoje ketinant svarstyti Vyriausybės planuojamą pristatyti kai kurių mokesčių pertvarką, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen sako, kad ją įvykdyti yra būtina.  Mokesčių reformą ji lygino su Seime praėjusią sesiją pradėta svarstyti valstybės tarnybos pertvarka. „Aš manau, kad ne tik įmanoma, bet ir būtina (įvykdyti mokesčių reformą – BNS). Mūsų pakeitimai yra susiję ir su RRF lėšomis, taigi, tokie pasiūlymai bus pateikti Seimui.

40 proc. Vyriausybės Seimo pavasario sesijoje siūlomų svarstyti teisės aktų ar jų paketų jau pateikti parlamentui arba pradėtas jų svarstymas, sako premjerė. Ingrida Šimonytė kartoja, kad mokesčių pokyčių paketas bus pateiktas gegužę.        „40 proc. jau registruota Seime arba praėję pateikimo procedūrą, arba jos laukia ir Seimas juos gali pradėti svarstyti nedelsiant“, – penktadienį pristatydama Vyriausybė planus Seimo nariams teigė premjerė.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Algirdas Sysas abejoja, kad Vyriausybės numatomi siūlyti kai kurių mokesčių pakeitimai bus priimti Seimo pavasario sesijoje. „Kaip pamatai datą – gegužės mėnesį (numatoma įstatymų pataisų pateikimo Seimui data – BNS) – supranti, kad jokių mokesčių pakeitimų šita Vyriausybė nenori.

Lietuvos atstovai su NATO sąjungininkais dalyvaus ketvirtadienį prasidedančiose krizių valdymo pratybose CMX 2023. Jos skirtos NATO sąjungininkų konsultavimo ir sprendimų priėmimo procedūroms strateginiu politiniu-kariniu lygiu patikrinti, pranešė Vyriausybės kanceliarija. Aljanso pratybos rengiamos 23-ią kartą, nuo 1992-ųjų. Lietuvoje pratybas koordinuoja šiais metais Vyriausybės kanceliarijoje įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras.

Vyriausybė Statybos sektoriaus vystymo agentūrai (SSVA) trečiadienį suteikė įgaliojimus koordinuoti Lietuvos pagalbą atstatant karo nuniokotą Ukrainą. Kaip pranešė Aplinkos ministerija, agentūra galės skatinti aktyvesnį bendradarbiavimą su nacionalinėmis institucijomis ir verslu Ukrainoje bei Europos Sąjungos valstybėse. „Vykdant perduodamas funkcijas SSVA numato laikytis pagrindinės misijos, dėl kurios ir buvo įkurta.

Grupei Seimo narių siūlant iki 2025 metų pabaigos uždrausti kailinių žvėrelių verslą, Vyriausybė siūlo šį terminą pratęsti vieneriems metams – iki 2026 metų pabaigos. Tokią išvadą ji teiks Seimui.  Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisomis grupė Seimo narių siūlo uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį.

Prie Vyriausybės nedidelę akciją dėl žemų pieno supirkimo kainų surengę ūkininkai prašo valstybės 40 mln. eurų paramos, o neatsižvelgus į prašymą žada rengti masinius protestus. Žemės ūkio ministras žada svarstyti ūkininkų reikalavimus, taip pat bandys įtikinti Europos Komisiją remti pieno gamintojus dėl kritusių supirkimo kainų. Anot ūkininko Audriaus Vanago, valdžiai neatsižvelgus į jų reikalavimus, didesni protestai galėtų vykti po dviejų savaičių.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad šiuo metu nepaprastosios padėties nutarime įtvirtinti ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėtų būti perkelti į atskirą įstatymą. Dėl jo dar turės apsispręsti Seimas. Klausimą Ministrų kabinetas prašo svarstyti skubos tvarka. Nepaprastoji padėtis šiuo metu galioja iki kovo 16-osios, ją pratęsti siekiama iki gegužės pradžios.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė siūlyti Seimui pratęsti nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje dar pusantro mėnesio – iki gegužės 2-osios imtinai. Praėjusių metų pabaigoje priimtas analogiškas sprendimas baigs galioti kovo 16-ąją.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar siūlyti Seimui pratęsti nepaprastąją padėtį, taip pat svarstys, ar pritarti nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams perkėlimui į įstatymą. Šiuo metu nepaprastoji padėtis galioja iki kovo 16 dienos imtinai, ją siekiama pratęsti dar mėnesiui – iki balandžio 17 dienos imtinai.

Grupei Seimo narių siūlant  iki 2025 metų pabaigos uždrausti kailinių žvėrelių verslą, Vyriausybė trečiadienį posėdyje ketina pateikti savo išvadą Seimui.  Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisomis grupė Seimo narių siūlo uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį.

Reaguodama į besitęsiantį karą Ukrainoje, Vyriausybė trečiadienį spręs, ar šiuo metu nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams perkelti į atskirą įstatymą. „Pirmiausia, mes sukuriame galimybę turėti nacionalinių sankcijų režimą tiek, kiek jis neprieštarauja Europos Sąjungos teisei“, – BNS sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė dėl parlamento pavasario sesijos darbų programos ir teikia ją Seimui. Programoje suplanuota beveik 100 teisės aktų projektų, tarp kurių – mažinti arba naikinti kuro akcizų lengvatas, griežčiau reglamentuoti kaitinamojo tabako naudojimą ir nelegalų darbą.  „Tikiuosi, pavyks nudirbti tai, ką suplanavome, nors greičiausiai bus nenumatytų dalykų, kurių dabar negalime numatyti“, – posėdyje prieš programos tvirtinimą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė parlamentarės Laimos Nagienės siūlymams palengvinti sąlygas pirmąjį būstą su valstybės subsidija įsigijusioms šeimoms, norinčioms jį parduoti.  Šiuo metu maksimali finansinė paskata, kurią gali gauti jauna šeima pirmajam būstui – 26 tūkst. eurų.

Vyriausybė šį pavasarį ketina imtis ne vieno darbo, kuris keis mūsų kasdienybę. Nuo didesnių išmokų iki mokestinių lengvatų panaikinimo. Nuo taršių automobilių tikrinimo iki pokyčių mėgstantiems kaitinamąjį tabaką. Ministrų kabineto darbų planas tikrai platus. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius projektus, kuriuos priimti Vyriausybės nariai šią pavasario sesiją siūlys Seimui.

Vyriausybė trečiadienį pritarė parlamentarės Laimos Nagienės siūlymams palengvinti sąlygas pirmąjį būstą su valstybės subsidija įsigijusioms šeimoms, norinčioms jį parduoti.  Pritarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtai išvadai, kad būtina sudaryti geresnes sąlygas jaunoms šeimoms Lietuvos regionuose įsigyti pirmąjį būstą, tačiau nesvarstyti įstatymo pakeitimo, nes ministerija planuoja parengti ir trečiąjį ketvirtį Seimui pateikti įstatymo pataisas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė, kad Lietuvos metrologijos inspekcija galėtų atlikti parduodamų sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kontrolinius pirkimus. Tam dar turės pritarti Seimas. Teigiama, kad pataisos leistų apsaugoti gyventojus ir verslą nuo neteisingo matavimo padarinių.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Seimo narių iniciatyvai didinti baudas už triukšmą viešose erdvėse, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Dabar dar laukia balsavimai Seime, kad įstatymas būtų palaimintas. „Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių registruoto Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo projekto siūlymams, tačiau atkreipė dėmesį, kad baudų dydžiai už triukšmą viešose erdvėse turi būti proporcingi“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisoms, kurias siūloma priimti kovai su piratavimu. „Pataisos turėtų pagerinti sąlygas kultūros ir kūrybinėms industrijoms, o legalaus turinio vartojimas internete – sukurti inovacijoms ir kūrybai palankią ir saugesnę terpę. Kartu turėtų didėti legalių literatūros, mokslo ar meno kūrinių, gretutinių teisių objektų naudotojų skaičius“, – sako kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Vyriausybei teiks pataisas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už gamtai padarytą žalą, trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisas, skirtas kovai su piratavimu. Projektus inicijavusi Kultūros ministerija pažymi, kad Lietuva užima trečią vietą Europos Sąjungoje (ES) pagal piratavimo lygį, o dabartinė teisinė bazė dėl autorių teisių apsaugos nepritaikyta skaitmeninei aplinkai.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė nemokumo administratorių atrankos taisyklių pokyčiams, kad darbo krūvis jiems būtų paskirstomas teisingiau. Šiuo metu juridinio administratoriaus darbo krūvis apskaičiuojamas darbuotojų krūvių sumą padalijant iš darbuotojų, turinčių darbo krūvį įmonėje, skaičiaus. Finansų ministerija siūlymu, numatoma šį skaičiavimą keisti, kad nebūtų galima dirbtinai sumažinti juridinio administratoriaus darbo krūvio laikinai įdarbinant darbuotojus.

Vyriausybė pritaria numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, kai visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusiuosius jais būti. „(...) numanomo sutikimo modeliu mirusio žmogaus audinių ir organų donorystės atveju siekiama visuotinai svarbaus tikslo – pagerinti asmenų, kurie laukia audinių ar organų transplantacijos, sveikatą arba išgelbėti jų gyvybę“, – sakoma išvadoje, kurią šią savaitę patvirtino Ministrų kabinetas.

Vyriausybė siūlo tobulinti asmens duomenų teisinės apsaugos mechanizmą, nustatant lankstesnę skundų nagrinėjimo tvarką, galimybę susitarti taikiai, darbdaviams – ir galimybę tikrinti darbuotojų ar besidarbinančiųjų teistumą. Trečiadienį Vyriausybė pritarė tai numatančiai Teisingumo ministerijos iniciatyvai, ją dar turės patvirtinti Seimas.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Seimo nario Jurgio Razmos siūlymui kriminalizuoti karo propagandą, tačiau mano, kad reikėtų atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pavojingumą. Vyriausybė iš esmės pritarė konservatoriaus parengtai Baudžiamojo kodekso pataisai, bet ir pasiūlė ją tobulinti.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos kandidatavimui į Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą 2023–2027 metų kadencijai.  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, tapusi tarybos nare, Lietuva būtų tarp 33 pasaulio valstybių, kurios formuoja pasaulio turizmo politiką. Teigiama, jog tai sustiprintų Lietuvos pozicijas tarptautinėje turizmo rinkoje, turėtų įtakos Lietuvos populiarinimui pasaulyje, leistų užmegzti ryšių su kitomis pasaulio valstybėmis.

Vyriausybė trečiadienį turėtų patvirtinti naują valstybės kompensacijų mokėjimo tvarką elektros tiekėjams. Pasak tiekėjų atstovo, naujasis algoritmas apribos kai kurių tiekėjų konkurencinį pranašumą.

Liepą pasibaigus dabartinei valstybės kompensacijų už elektrą schemai, Vyriausybė turėtų būti pasiruošusi naują tvarką nenumatytų svyravimų rinkoje atvejui, sako prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė pirmadienį su „Facebook“ valdančios kompanijos „Meta“ atstovais aptars socialinio tinklo turinio moderavimo ir paskyrų blokavimo klausimus Rusijos karo Ukrainoje kontekste. Vyriausybės ir kompanijos atstovai taip pat turėtų aptarti tolimesnį dvišalį bendradarbiavimą. Pastaruoju metu Lietuvos susirūpinimą kelia tai, jog Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje „Facebook“ blokuoja kai kuriuos Ukrainą palaikančiųjų komentarus.

Pieno rinkai įžengus į ekonominio neapibrėžtumo laikotarpį, perdirbimo pramonės atstovai kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę. Pienininkai Vyriausybei pateikė siūlymus ir priemones, kurios stabilizuotų rinką ir mažintų įtampą visame sektoriuje, rašoma pranešime spaudai. Pienininkų asociacija „Pieno centras“ siūlo įteisinti ilgalaikes žalio pieno pardavimo-pirkimo sutartis ir sukurti vieną bendrą rizikos valdymo fondą.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino lėšų paskirstymą automobilių keliams – per trejus metus tam ruošiamasi skirti maždaug 1,587 mlrd. eurų.  Tai jau antras kartas, kai lėšos kelių tvarkymui skirstomos trejiems metams, o ne vieneriems, kaip anksčiau.  „Tvirtiname sąmatą trejų metų laikotarpiui, noriu akcentuoti, kad netvirtiname kitų ir dar kitų metų kelių finansavimo biudžeto.

Seime kaistant atmosferai dėl valdančiuosius sukrėtusios istorijos, kai eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui mesti įtarimai mažamečių prievartavimu, konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išėjo atostogų. Pagal antradienį premjerės Ingridos Šimonytės pasirašytą potvarkį, G. Landsbergis atostogaus nuo vasario 8-osios iki 15-osios. Dėl to ministras nedalyvaus Vyriausybės posėdyje trečiadienį.

Vyriausybė trečiadienį apsispręs dėl lėšų paskirstymo automobilių keliams – per trejus metus tam ruošiamasi skirti maždaug 1,587 mlrd. eurų.  Tai jau antras kartas, kai lėšos kelių tvarkymui skirstomos trejiems metams, o ne vieneriems, kaip anksčiau.  Susisiekimo ministerijos parengta Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo sąmata numato, kad šiemet šalies keliams bus skirta 543,189 mln. eurų, o 2024 ir 2025-aisiais – po 521,972 mln. eurų.

Aplinkos ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti želdinių naikintojų ir žalotojų griežtesniam baudimui. Dėl to Ministrų kabinetas galutinai apsispręs trečiadienį, apsvarstęs atitinkamas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurias parengė Seimo nariai Linas Jonauskas ir Dovilė Šakalienės. Vyriausybė savo išvadą teiks Seimui.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė tolesnei komercinių saulės parkų plėtrai viršijus 2 gigavatų (GW) ribą, tačiau su tam tikrais apribojimais. Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad tokiems saulės parkams pagaminus per daug elektros, ji nebus įleidžiama į tinklą.    „Tai reiškia, kad tinklo galimybės priimti elektros kiekį yra ribotos, ir jeigu į tinklą patenka per didelis elektros kiekis, tinklas paprasčiausiai dega.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė grupės Seimo narių siūlymui valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovams leisti dirbti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tokia Vyriausybės išvada bus teikiama Seimui. „Vyriausybės pozicija – iš esmės pritarti Seimo narių siūlomiems įstatymų pakeitimams atliepia EBPO rekomendaciją dėl vadovų kadencijų skaičiaus ribojimo atsisakymo“, – nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Vyriausybė sugriežtino procedūras dėl pilietybės, sutrumpintas terminas pateikti dokumentams dėl asmens galimybės turėti dvigubą pilietybę. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtus dokumentų, susijusių su Lietuvos pilietybe, nagrinėjimo tvarkos pakeitimus. „Pakeitimais siekiame efektyvesnių pilietybės netekimo procedūrų.

Vis garsiau kalbama apie tragiškos būklės Lietuvos kelius. Itin prasta situacija yra sodų bendrijose. Vyriausybė žengė pirmąjį žingsnį, kuris leistų greičiau tvarkyti blogos būklės kelius. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimui, kuris leis savivaldybėms lengviau perimti savo žinion blogus sodų bendrijose esančius kelius ir juos sutvarkyti. Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, Lietuvoje yra apie 2 tūkst. sodininkų bendrijų, kuriose yra apie 15 tūkst.

Vyriausybei svarstant keisti valstybės kompensacijų gyventojams už dujas ir elektrą modelį antrąjį šių metų pusmetį finansų ministrė sako, kad taiklesnis subsidijų paskirstymas įmanomas, bet sutaupymai nebus dideli. Gintarės Skaistės teigimu, argumentų, koks modelis būtų efektyviausias, yra „į visas puses“.   „Taiklesnis turbūt kompensacijų paskirstymas yra įmanomas, tačiau reikia turėti omenyje, kad sutaupymai yra santykinai nedideli.

Vyriausybė trečiadienį pritarė bepiločių orlaivių skraidymo reglamentavimui numatant geografines zonas. Aviacijos įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.  „Esminis dalykas, prisitaikome prie naujų realijų.

Ministrų kabinetas trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skyrė daugiau kaip 38 mln. eurų iš Ukrainos atvykusiems karo pabėgėliams ugdyti. Ši suma skirta šiems mokslo metams. Pati ministerija tam tikslui prašė beveik dvigubai daugiau lėšų – per 65 mln. eurų. „Ukraina patikėjo mums svarbiausią savo turtą – vaikus. Ir mes jais deramai pasirūpinsime“, – ministerijos pranešime trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžiausia suma – 34,23 mln.

Vyriausybei siūlant pertvarkyti tolimąjį susisiekimą autobusais ir taip padidinti konkurenciją rinkoje, jos senbuviai sako nesantys nusiteikę prieš konkurenciją, tačiau norėtų, kad nebūtų sugriautas gerai veikiantis tinklas ir kad pertvarka nepadarytų žalos nei vežėjams, nei keleiviams. Tuo metu užsienio vežėjų atstovas sako, jog reforma Lietuvai būtų naudinga, nes atsirastų konkurencija, kurios dabar nėra.