Volodymyras Zelenskis

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivui senka laikas sudaryti susitarimą dėl beveik ketverius metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo. Taip pat Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, jog taikos deryboms trukdo ne Rusija, o Ukraina. Taip jis kalbėjo tūkstančiams Kyjivo gyventojų likus be šildymo esant minusinei temperatūrai po Rusijos smūgių šalies energetikos tinklui.

Ukrainoje po Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai žmonės susiduria su atšiauriomis sąlygomis – kai kur temperatūra namuose nukrito iki -15 °C. Dėl nutrūkusio elektros tiekimo gyventojai neturi šildymo, glaudžiasi po storomis antklodėmis, o prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad energetikos sektoriuje bus paskelbta nepaprastoji padėtis. Dėl nepaliaujamų Rusijos smūgių šalyje nutrūksta šilumos ir elektros tiekimas esant stingdančiai žiemos temperatūrai.  Pastaraisiais mėnesiais Maskva kasdien apšaudo Ukrainą dronais ir raketomis, taikosi į energetikos infrastruktūrą ir nutraukia elektros energijos bei šildymo tiekimą žiemos viduryje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, nepaisant sudėtingos situacijos fronte dėl oro sąlygų ir Rusijos puolimų, Ukrainos pozicijų gynyba tęsiasi. Valstybės vadovas taip pat pabrėžė, jog Rusijos nuostoliai neturi mažėti, rašo „Ukrinform“. „Šiandien buvo pateikta vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio ataskaita. Dabar sudėtinga visur, tačiau fronte – sudėtingiausia. Tai lemia oro sąlygos ir Rusijos bandymai apsimesti, kad jiems nereikia baigti karo. Šturmai tęsiasi.

Ukrainos parlamentas karo su Rusija akivaizdoje nepaskyrė naujo gynybos ministro, kadangi Mychailo Fedorovo kandidatūra nesulaukė užtektinai paramos. Šis 34-erių politikas anksčiau vadovavo skaitmenizacijos ministerijai, kuri buvo įkurta 2019 m. M. Fedorovas būtų tapęs ketvirtuoju gynybos ministru nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį. Jo kandidatūrą pateikė prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pagal konstituciją jai turi pritarti parlamentas.

Naktį į sausio 13-ąją per Rusijos oro antskrydį Odesoje buvo apgadintas Lenkijos konsulato pastatas, tačiau apie nukentėjusius asmenis žinių nėra, pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai. Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido beveik 300 bepiločių orlaivių, 18 balistinių raketų ir septynias kruizines raketas, o pagrindiniai taikiniai buvo energetikos objektai, antradienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo teiginius apie Ukrainos karius bei pareigūnus įvertinti turinčio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis sako, jog žvalgyba į situaciją žvelgs kompleksiškai. „Kol kas esame vertinimo procese. (...) Norėtumėm išlikti nuoseklūs, visapusiškai įvertinti visas aplinkybes, kurios mums yra žinomos“, – TV3 televizijai antradienį sakė žvalgybos vadovas.

Volodymyras Zelenskis pasidalijo naujausia informacija apie šįryt įvykusį pokalbį su Nyderlandų ministru pirmininku. Jis informavo Dick‘ą Schoofą apie „intensyvius“ Rusijos dronų ir raketų išpuolius visoje Ukrainoje. Ukrainos prezidentas socialiniuose tinkluose rašė: „Šiuo metu itin svarbu, kad Ukraina gautų pakankamą paramą. Tai susiję tiek su mūsų atsparumu ir atsigavimu, tiek su pakankama oro gynybos ginkluote.

Už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės 2025 metų Laisvės premija įteikta vieninteliam Medininkų tragediją išgyvenusiam muitinės pareigūnui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui Tomui Šernui. Antradienį, minint Laisvės gynėjų dienos 35-metį, istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje šį apdovanojimą jam įteikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.  Už tai, kad T. Šernui būtų skirta Laisvės premija, pernai lapkričio 18 d. vieningai balsavo 103 Seimo nariai.

Intensyvėjant Rusijos atakoms prieš Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą, įskaitant raketų „Orešnik“ naudojimą, tampa akivaizdu, kad Ukrainą būtina skubiai aprūpinti priešlėktuvinės gynybos sistemomis, teigia NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

Rusijos karas su Ukraina jau trunka tiek pat, kiek truko Sovietų Sąjungos karas su Adolfo Hitlerio valdoma Vokietija, pažymėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos opozicijos naujienų tinklalapis „Meduza“. Sovietų diktatorius Josifas Stalinas apie Didžiojo Tėvynės karo pradžią paskelbė po Vokietijos invazijos 1941 m. Tinklalapis apskaičiavo, kad Raudonajai armijai prireikė 1 418 dienų atsigauti po pradinių nesėkmių prieš Vermachto kariuomenę, nužygiuoti į Berlyną ir kartu su s...

Rusai rengia naują masinį smūgį Ukrainos teritorijai. Apie savo vakariniame kreipimesi, paskelbtame „Telegram“ kanale, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jis paragino ukrainiečius būti pasiruošusius ir itin atidžiai reaguoti į oro pavojaus signalus šalyje.

Rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo teiginius apie Ukrainos karius bei pareigūnus prezidentas Gitanas Nausėda vadina primenančiais Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino žargoną. „Volkovo atvejis yra iš tikrųjų išskirtinis. Mes turime gerai išsiaiškinti pirmiausia, ką mes laikome opozicijos lyderiais, nes kuomet opozicijos lyderiai pradeda kalbėti žargonu, kuris panašus į paties Vladimiro Putino žargoną, kyla klausimas, kur yra pozicija, kur yra opozicija“, – interviu BNS teigė šalies vadovas.

2026-aisiais apžvalgininkai svarsto, ar Donaldas Trumpas galės pasiekti taiką tarp Ukrainos ir Rusijos, nors Kremlius nesiruošia atsisakyti savo tikslų, o Ukraina susiduria su rimtais iššūkiais. Nuomonės išsiskiria – kai kurie tikisi lūžio, kiti abejoja, ar kompromisas artimiausiu metu įmanomas. Ar šiemet iš tiesų galima tikėtis taikos? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad Kyjivas ketina didinti spaudimą Maskvai, po savaitės trukusių Rusijos atakų, dėl kurių Ukrainos miestuose per šalčius buvo nutrauktas elektros tiekimas, pradėdamas naujas operacijas prieš Rusiją, praneša „Politico“....

Rusijos demonstratyvus „Orešnik“ panaudojimas netoli Europos Sąjungos sienų yra iššūkis Varšuvai ir daugeliui kitų sostinių, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Rusai panaudojo „Orešnik“ raketą smūgiui Lvivo srityje.

Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo 18-metis sūnus pagrasino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, skelbia UNIAN. Adamas Kadyrovas pareiškė, kad „asmeniškai atveš Zelenskį į Grozną – ne kaip prezidentą, o kaip karo nusikaltėlį“.   Zelenskis davė pasiūlymą, ką daryti su Kadyvoru V. Zelenskis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad JAV turėtų daryti spaudimą Rusijai, „įvykdydamos tam tikrą operaciją“, kad nuo valdžios nušalintų Čečėnijos vadovą Ramzaną Kadyrovą, kaip tai buvo padaryta...

Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis pateikė atsistatydinimo prašymą, skelbia „Ukrinform“. Ukrainos Aukščiausioji Rada taip pat gavo Ukrainos pirmojo vicepremjero, Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministro Mykhailo Fedorovo atsistatydinimo pareiškimą. Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas apie tai pranešė „Facebook“. Anot jo, parlamentas prašymus artimiausiu metu apsvarstys pagal įstatymų nustatytą tvarką.

Kataras penktadienį patvirtino, kad per Rusijos smūgius Ukrainoje praėjusią naktį nukentėjo šalies ambasada Kyjive, tačiau teigė, kad sužeistų darbuotojų nebuvo.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos balistinės raketos „Orešnik“ panaudojimas prieš dujų saugyklas Lvivo regione yra „ciniškas spjūvis į veidą visiems, siekiantiems taikos“. „Balistinės raketos „Orešnik“ panaudojimas prieš dujų saugyklas Lvivo regione – tai ne kas kita, kaip ciniškas spjūvis į veidą visiems, siekiantiems taikos. Ar leisime tam likti nepastebėtam, ar priversime Rusiją pajusti pasekmes?“ – socialiniame tinkle „X“ penktadienį rašė K. Budrys.

ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pareiškė, kad Rusijos raketos „Orešnik“ panaudojimas yra eskalacija prieš Ukrainą ir siekis įspėti Europą bei JAV, skelbia „Evropeiskaja Pravda“. K. Kallas teigė, kad pasikartojantys Rusijos išpuoliai tik parodo Maskvos nenorą užbaigti karo. „Putinas nenori taikos. Rusijos atsakas į diplomatines pastangas – dar daugiau raketų ir griovimų.

Latvijos užsienio reikalų ministerija naktinį Rusijos apšaudymą Ukrainos teritorijoje pavadino akivaizdžiu barbariškumu ir paragino daryti maksimalią įtaką agresyviai valstybei, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Latvijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija įvykdė akivaizdų barbariškumą ir kad, paskelbdamas apie raketos „Orešnik“ panaudojimą, Kremlius vykdo tyčinius karo nusikaltimus prieš civilius gyventojus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po naktinio Rusijos oro smūgio, per kurį buvo panaudota balistinė raketa „Orešnik“, būtina aiški pasaulio, ypač Jungtinių Valstijų, reakcija, rašo „Evropeiskaja Pravda“. V. Zelenskis pažymėjo, kad per naktį Rusija Ukrainos teritoriją atakavo 242 dronais, 13 balistinių raketų, nukreiptų į energetikos objektus ir civilinę infrastruktūrą, viena vidutinio nuotolio balistine raketa „Orešnik“ bei 22 sparnuotosiomis raketomis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė esąs pasirengęs prisiimti įsipareigojimus dėl Jungtinių Valstijų dalyvavimo ateityje ginant Ukrainą, nes yra įsitikinęs, kad Rusija daugiau nepuls. Apie tai jis kalbėjo interviu laikraščiui „The New York Times“. Kaip pažymi NYT, JAV lyderis atsakė, ar jis būtų pasirengęs įsitraukti į karą Ukrainos gynybai, jei Rusija pažeistų galimas paliaubas ir vėl pradėtų agresiją.

Rusija naktį smogė Lvivui, taikydama į kritinę infrastruktūrą, pranešė meras Andrijus Sadovijus. Ukrainos kariuomenė nurodė, kad raketa, kurios tipas dar nenustatytas, buvo paleista iš Kapustin Jaro raketų poligono Rusijos Astrachanės srityje. Kapustin Jaras yra žinoma Rusijos vidutinio nuotolio balistinių raketų „Orešnik“ paleidimo vieta.

Rusija smogė dviem krovininiams laivams Juodojoje jūroje prie Ukrainos pietinės pakrantės ir per šiuos smūgius žuvo vieno iš laivų įgulos narys siras, penktadienį pranešė Kyjivas. Vienas iš laivų plaukė į pietinį Čornomorsko uostą pakrauti grūdų, o kitam laivui, kuriuo buvo gabenamas sojos pupelių krovinys, buvo smogta netoli Odesos uosto, platformoje „Telegram“ pranešė atkūrimo ministras Oleksijus Kuleba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiu metu tikriausiai susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kad galutinai suderintų susitarimą dėl saugumo garantijų. Apie tai, remdamasis Ukrainos pareigūnais, praneša leidinys „Axios“.  Susitikimas gali įvykti jau kitą savaitę Viena iš galimybių – galimas V. Zelenskio vizitas į JAV. Autoriai taip pat rašo, kad Ukrainos ir JAV lyderiai gali susitikti Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino okupantų logistikos objektus laikinai okupuotoje Donecko srityje ir Kryme, skelbia UNIAN. „Ukrainos gynybos pajėgos, siekdamos sutrikdyti degalų ir tepalų tiekimą iš sandėlio „Dnipro“, apšaudė mobilųjį transportą su degalais ir tepalais ant naftos bazės „Gvardeiskoje“ pakrovimo estakados laikinai okupuotame Ukrainos Kryme. Žalos mastas tikslinamas“, – cituojamas Ukrainos Generalinis štabas.

Norinčiųjų koalicija Paryžiuje sutarė remti, ginti ir atstatyti Ukrainą. Pasirašytoje deklaracijoje europiečiai žada į Ukrainą pasiųsti jungtines karių pajėgas, jei būtų pasiektos paliaubos. Tarp šių pajėgų amerikiečiai neminimi. Jungtinėms Valstijoms skirtas paliaubų stebėtojo vaidmuo. Be to, šalys įsipareigojo remti Ukrainos kariuomenę, kuri būtų pirmoji linija atgrasymo plane. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Rusija ketvirtadienį planą dislokuoti Ukrainoje Europos karius taikai palaikyti pavadino pavojingu žingsniu, išsklaidydama viltis, jog šis planas galėtų tapti žingsniu siekiant nutraukti beveik ketverius metus trunkančią plataus masto invaziją.  JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia tiek Kyjivą, tiek Maskvą sudaryti karo pabaigos susitarimą, vykdydamas vadinamąją šaudyklinę diplomatiją tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dvišalis dokumentas dėl JAV saugumo garantijų Ukrainai iš esmės yra parengtas galutiniam patvirtinimui aukščiausiu lygiu, rašo UNIAN. „Iš esmės parengtas dvišalis dokumentas dėl saugumo garantijų Ukrainai, kuris bus galutinai patvirtintas aukščiausiu lygiu su Jungtinių Valstijų prezidentu.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas viešai sureagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kuriame šis pareiškė, kad JAV galėtų, kaip ir Venesuelos lyderio Nicolas Maduro atveju, surengti karinę operaciją prieš R. Kadyrovą. R. Kadyrovas pareiškė, kad V. Zelenskis pats net nedrįso grasinti ar imtis veiksmų, o tik užsiminė apie galimybę, jog tai galėtų padaryti kiti. „Jis siūlo JAV valdžios institucijoms mane pagrobti.

Apie vidurnaktį vietos laiku Belgorodo mieste įsijungė sirena – buvo paskelbtas raketų pavojus. Po maždaug 10 minučių nugriaudėjo stiprus sprogimas. Rusijos informavimo priemonės skelbia apie tai, kad „toje vietoje“, nenurodant tiksliai kur, – rimti infrastruktūros pažeidimai.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Ukrainos saugumui reikalingas ne naujas Budapešto memorandumas, o konkretūs įnašai ir karinė parama. Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi vokiečių leidiniu „Welt“. Vokietijos ministras pabrėžė, kad Ukrainos gynybą reikia planuoti net ir po taikos sutarties sudarymo. Jis taip pat pažymėjo, kad būtina suteikti patikimas saugumo garantijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė, kad karas Ukrainoje gali baigtis iki maždaug vasaros vidurio, skelbia UNIAN. Apie tai jis kalbėjo Kipro pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai (EVT) atidarymo ceremonijoje. „Derybos pasiekė naują etapą kartu su mūsų Europos partneriais ir, žinoma, su JAV bei visais Koalicijos dalyviais. Mes suprantame, kad šis karas gali baigtis dar jūsų pirmininkavimo metu“, – pažymėjo jis, kreipdamasis į kipriečius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV galėtų, kaip ir Venesuelos lyderio Nicolas Maduro atveju, surengti karinę operaciją prieš Čečėnijos vadovą Ramzaną Kadyrovą, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot jo, tai spaustų Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą prieš Ukrainą. „Manau, kad amerikiečiai yra produktyvūs. Turime gerų rezultatų, bet viskas dar nėra iki galo užbaigta. Jie turi daryti spaudimą Rusijai. Jie turi priemonių, jie moka tai daryti.

Jungtinės Valstijos veda derybas su Rusija dėl saugumo užtikrinimo Ukrainoje įvyksiančių rinkimų metu, tačiau Rusija kol kas atsisako sudaryti paliaubas. Naujienų agentūra „Ukrinform“ praneša, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė atsakydamas į žurnalistų klausimus. „Amerikiečiai tikrai veda derybas su rusais ir aptarinėja įvairias galimybes.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo teiginiai apie Ukrainos karius bei pareigūnus yra nepriimtini ir tikisi, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) tyrimas dėl minėto asmens pasisakymo bus detalus.  „Leonido Volkovo pasisakymas (...) yra absoliučiai nepriimtinas. VSD atlieka tyrimą ir po to tyrimo Migracijos departamentas padarys savo vertinimus.

Lietuvos galėtų į Ukrainą siųsti pajėgas saugumui palaikyti po taikos sutarties pasirašymo, sako valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Jis Žinių radijui trečiadienį pabrėžė, kad „Nemuno aušra“ nepritaria Lietuvos karių siuntimui į Ukrainą karo metu, tačiau pajėgos galėtų būti siunčiamos sudarius taiką.

Rusijos pajėgos smogė dviem uostams Odesoje ir pražudė žmogų bei mažiausiai aštuonis sužeidė. Tai tinkle „Telegram“ pranešė vicepremjeras atstatymo bei bendruomenių ir teritorijų plėtros klausimais Oleksijus Kuleba. „Rusija vėl atakavo du uostus Odesos srityje. Deja, žuvo žmogus. Reiškiame užuojautą šeimai ir artimiesiems. Mažiausiai penki žmonės buvo sužeisti, jie gauna reikiamą medicininę pagalbą“, – teigiama įraše.

Nepaisant pažangos pokalbiuose dėl taikos Ukrainoje, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, vis dar yra neišspręstų klausimų. Teritoriniai klausimai nėra 100 proc. išspręsti, sakė jis po Ukrainos rėmėjų susitikimo Paryžiuje. Dėl to Ukrainos derybininkai turėtų likti vietoje ir tęsti pokalbius. Po vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikimo yra daugiau aiškumo, kokia šalis gali įnešti kokį indėlį, sakė V. Zelenskis. Dėl saugumo garantijų koalicija esą dar turi dirbti.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį palankiai įvertino sąjungininkų pasiūlytas saugumo garantijas Ukrainai, kurios įsigaliotų po galimų paliaubų kare su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. „Svarbu, kad šiandien koalicija turi esminius dokumentus. Tai nėra tik žodžiai. Yra konkretus turinys: bendra visų koalicijos šalių deklaracija ir trišalė Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos deklaracija“, – sakė V. Zelenskis, pasirašęs deklaraciją kartu su Europos šalių vadovais.

Po „norinčiųjų koalicijos“ susitikimo Ukrainos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai pasirašė deklaraciją, kuria išreiškė ketinimus po karo pabaigos Ukrainoje dislokuoti daugiašales pajėgas, praneša UNIAN. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasirašė deklaraciją dėl ketinimų po karo pabaigos Ukrainoje dislokuoti daugiašales pajėgas.

Antradienį Paryžiuje vykusiame Ukrainos ir Prancūzijos prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Emmanuelio Macrono susitikime buvo kalbama apie realias Ukrainos galimybes kovoje su Rusijos teroru bei diplomatines priemones kelyje į tai taiką. Tai po pokalbių tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos vadovas. „Kiekviena oro gynybos raketų siunta apsaugo žmonių gyvybes ir didina diplomatijos galimybes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra du keliai, siekiant taikos Ukrainoje, rašo „The New York Times“.  Beveik metams tęsiantis Ukrainos taikos deryboms  – su pertraukomis, proveržiais ir dešimtimis raundų – prezidentas Volodymyras Zelenskis iki šiol stengėsi pabrėžti teigiamą pusę.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Valstybės saugumo departamentas (VSD) įvertins ne tik Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo teiginius apie Ukrainos karius bei pareigūnus, bet ir informacijos visumą.

Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako, jog įvertinusios Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo teiginius šalies tarnybos turėtų atsakyti, ar jis gali toliau būti Lietuvoje. „Pasitarsime su Nacionalinio saugumo komitetu ir panašiai.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuva pasisako už kaip įmanoma ilgiau trunkančias saugumo garantijas Ukrainai. Taip ji kalbėjo prieš antradienį Paryžiuje vyksiantį vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą, kur dalyvaus ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyksta į Prancūzijos sostinę Paryžių, kur dalyvaus vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl karinės paramos ir saugumo garantijų Ukrainai. Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono bei Jungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio inicijuojamame susitikime turėtų būti galutinai suderintas kiekvienos šalies indėlis į saugumo garantijas Ukrainai po karo pabaigos.