Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė paramą Rumunijai po naktinio incidento, kuomet Rusijos smogiamasis dronas pataikė į gyvenamąjį daugiabutį. Apie tai jis parašė platformoje „X“. V. Zelenskis pabrėžė būtinybę didinti spaudimą Rusijai, kad „karas neužsitęstų ir nesiplėstų“. Jis taip pat prisiminė praėjusią naktį įvykdytą Rusijos ataką prieš Odesos sritį, pavadindamas ją dar vienu cinišku išpuoliu prieš civilinę infrastruktūrą.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sieks, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netektų aukščiausio Lenkijos apdovanojimo dėl jo sprendimo suteikti elitiniam Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgų padaliniui UPA didvyrių vardą, praneša „Onet“. 2023 m. balandžio 5 d. tuometinis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, V. Zelenskio vizito Varšuvoje metu, apdovanojo jį Baltojo erelio ordinu – aukščiausiu šalies apdovanojimu.

Rusija pradėjo aktyviau spausti Baltarusiją, kad ši plačiau ir savo jėgomis prisijungtų prie karo prieš Ukrainą. Pasak Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovo Andrijaus Demčenkos, ateityje galimos provokacijos, taip pat neatmetama ir invazija. Apie tai rašo „Radio Svoboda“. Kaip paaiškino A. Demčenka, dar nuo 2022 metų Baltarusija prie sienos su Ukraina laiko nedidelį skaičių savo dalinių, kurie periodiškai rotuojami, tačiau jų skaičius nedidėja.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakarinėje kalboje paragino ukrainiečius atidžiai sekti oro pavojaus signalus, nes Rusija rengiasi naujam didelio masto smūgiui prieš Ukrainą. „Mūsų nuomone, šią arba kitą naktį iš Rusijos pusės bus surengta didelio masto ataka, kurioje bus naudojami dronai, sparnuotosios raketos ir balistinės raketos. Mes matome pasiruošimą. Visada matome pasiruošimą“, – pareiškė V. Zelenskis.

Amerikiečių Demokratų partijos senatorius Richardas Blumenthalis pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laišką savo kolegai Donaldui Trumpui, kuriame buvo kalbama apie oro gynybos priemonių trūkumą Ukrainoje. Apie R. Blumenthalio pareiškimą rašo „Suspilne“. Senatorius patikino, kad JAV sureaguos į šį Ukrainos prezidento prašymą. „Amerika teigiamai sureaguos į šį prašymą. Mes tai darėme anksčiau ir turime tai daryti vėl ateityje, nes kalbama apie gyvybių gelbėjimą.

Ne tik Rusija, bet ir kai kurios kitos šalys nenori, kad Ukraina sukurtų savo priešlėktuvinį kompleksą, galintį perimti balistines raketas. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Ukrainietiškos balistikos nenori ne tik Rusija. Rusija – dėl suprantamų priežasčių, o ne tik Rusija – taip pat dėl suprantamų priežasčių. Priežastys slypi versle, konkurencijoje“, – sakė jis.

Europa neturėtų veikti kaip tarpininkė tarp Ukrainos ir Rusijos, o veikiau turėtų tapti žemyno balsu vykstančiose derybose. Kartu dabar yra tinkamas metas dar labiau sustiprinti paramą Kyjivui, sakė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide, kaip praneša „The Telegraph“. Pasak Espeno Bartho Eide, Europos sąjungininkai negali vienu metu tęsti paramos Kyjivui ir atlikti tarpininko vaidmens naujame taikos procese.

Ukrainos parlamentas ratifikavo 90 mlrd. eurų paskolos susitarimą su Europos Sąjunga (ES). Tai atveria kelią finansinei paramai, kuri leis vyriausybei penktaisiais karo metais rekordines sumas investuoti į gynybą nuo Rusijos. Už sutarties ratifikavimą ketvirtadienį balsavo 298 parlamentarai. Mažiausiai reikėjo 223 balsų, praneša agentūra „Reuters“. ES praėjusį mėnesį galutinai patvirtino paskolą, kai Vengrija galiausiai atsisakė savo veto.

Švedija, perdavus Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų, tikina suprantanti Rusijos keliamas rizikas. Premjero Ulfo Kristerssono teigimu, „visi viską puikiai supranta ir yra tam pasiruošę“.  Ukraina planuoja įsigyti iki 20 naujausio modelio naikintuvų „Gripen“, o Švedija padovanos 16 senesnių šio tipo orlaivių, ketvirtadienį pranešė švedų vyriausybė. Ukraina planuoja naujiems orlaiviams skirti 2,5 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos (ES) paskolos, sakoma Švedijos vyriausybės pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį po pokalbių su Ukrainos karine vadovybe paskelbė apie planus surengti daugiau atsakomųjų smūgių Rusijos teritorijos gilumoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino išsiuntęs laišką JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Jis pabrėžė, kad dabartinė padėtis reikalauja skubių veiksmų, teigiama V. Zelenskio pareiškime „Telegram“. „Retai pasitaiko, kad kitos valstybės vado vai laišku vienu metu kreiptųsi ir į Jungtinių Valstijų prezidentą, ir į Kongresą, tačiau dabartinė situacija yra tokia, kad turime veikti greitai ir veiksmingai“, – sakė valstybės vadovas.

Dronų incidentai Baltijos šalyse – tai nėra pavieniai atvejai, o tyčinė Rusijos strategija ir siekis destabilizuoti valstybes. Tai akcentavo Lietuvoje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri po susitikimo su Baltijos valstybių prezidentais patikino, kad Europa vieningai investuoja į Bendrijos rytinio flango apsaugą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsiuntė laišką JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuriame įspėjo apie kritinį oro gynybos sistemų trūkumą, skelbia „The Kyiv Independent“ ir teigia Ukrainos prezidento patarėjas Dmytro Lytvynas. D. Lytvynas šią informaciją patvirtino žurnalistams. Pasak jo, laiškas buvo adresuotas tiek Donaldui Trumpui, tiek JAV Kongresui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija, siekdama kompensuoti didelius nuostolius okupuotose teritorijose, rengiasi papildomai mobilizacijai. Apie tai valstybės vadovas pranešė „Telegram“ po išsamaus pasitarimo Ukrainos gynybos klausimais. „Gauname vis daugiau vidinės Rusijos informacijos apie pasirengimą papildomai mobilizacijai šalyje agresorėje.

Kremlius koordinuoja didelio masto hibridines operacijas visoje Europoje, kurių tikslas – diskredituoti Ukrainą ir kurstyti vidinius konfliktus Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.

Karas Ukrainoje, tikėtina, būtent šiomis savaitėmis išeina iš daugelį metų trukusios aklavietės, o svarstyklės pamažu krypsta Ukrainos naudai. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Welt“, remdamasis karo ekspertais ir apžvalgininkais.

Ukrainos kariškiai jau nustatė pirmuosius 500 taikinių Baltarusijos teritorijoje, jei dabartinis jos lyderis nuspręstų visapusiškai įsitraukti į karą prieš Ukrainą Rusijos pusėje, pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, dar žinomas kaip Magyaras. Jis „Telegram“ platformoje paskelbė perspėjimą dabartiniam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai. „Šuns lojimas nekanda. Plėšrus paukštis – ne toks. Pirmieji 500 taikinių jau taikiklyje.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino karas Ukrainoje liko brangiausia didžiosios valstybės klaida mūsų epochoje – iki tol, kol Amerikos lyderis Donaldas Trumpas pradėjo operaciją „Epinis įniršis“. Abu lyderiai statė už silpną priešininką ir tikėjosi pergalės per kelias dienas. Kiekvienas iš jų savo šalims užkrauna išlaidas, kurios išliks dar daugelį metų po to, kai jie praras valdžią. Kaip pavyzdžiai, kaip išleisti iš rankų stiprias kortas, V. Putinas ir D, Trumpas neturi sau lygių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakė Kyjive vykusio Tarptautinio miestų ir regionų aukščiausiojo susitikimo atidaryme. Savo kalboje jis atskirai pasveikino Sviatlaną Cichanouskają ir pajuokavo apie neseniai Aliaksandro Lukašenkos išsakytą norą susitikti, taip sukeldamas juoką ir aplodismentus salėje.

Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas, Gynybos ministerijos Kyjive duomenimis, antradienį Berlyne susitiko su federalinės vyriausybės atstovais pokalbių saugumo politikos klausimais. Jis, be kita ko, kalbėjosi su kanclerio Friedricho Merzo patarėju užsienio ir saugumo politikos klausimais Günteru Sautteriu.

Padėtis fronto linijoje pasižymi Ukrainos pozicijų stiprėjimu dėl bepiločių orlaivių, technologinių sprendimų ir aktyvios gynybos naudojimo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak Ukrainos prezidento, Ukrainos pozicijos palei fronto liniją dabar atrodo stabilesnės. Jis pažymėjo, kad tai tapo įmanoma dėl kelių veiksnių derinio: Ukrainos karių drąsos, aktyvaus bepiločių sistemų naudojimo, technologinių sprendimų ir tolimojo nuotolio smūgių priešo logistikai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį skambučio metu įspėjo Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką, pagrindinį Rusijos sąjungininką, neįsitraukti į Maskvos karą prieš Ukrainą, pranešė E. Macronui artimas šaltinis. Įspėjimas nuskambėjo per pirmąjį praneštą dviejų lyderių pokalbį telefonu nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį, kuri iš dalies buvo pradėta iš Baltarusijos teritorijos.

Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) Vilniuje iškviestam Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovui įteikta griežto protesto nota dėl praėjusią naktį įvykdyto masinio raketų ir kovinių dronų antpuolio prieš Ukrainą, per kurį agresorė panaudojo 90 įvairaus tipo raketų ir šešis šimtus dronų. „Lietuva kategoriškai atmeta bet kokius Rusijos pareigūnų teiginius, teisinančius praėjusios nakties ir kitus analogiškus išpuolius prieš Ukrainą.

Ukrainos sostinėje Kyjive ir jo apylinkėse per masines Rusijos raketų ir dronų atakas sekmadienio rytą žuvo keturi žmonės, o dar daugiau nei 60 buvo sužeista, pranešė pareigūnai. Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad iš viso Rusija į Ukrainą paleido 600 dronų ir 90 raketų. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad sostinėje žuvo du žmonės, o 56 buvo sužeisti. Aplinkinio Kyjivo regiono vadovas nurodė, kad ten taip pat žuvo du žmonės ir devyni buvo sužeisti.

Rusija prieš Ukrainą panaudojo vidutinio nuotolio hipergarsinę raketą „Orešnik“, sekmadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai buvo padaryta vykdant masinius naktinius smūgius Ukrainoje.

NATO planą dėl garantuotos metinės pagalbos Ukrainai didinimo iš karto užblokavo penkios šalys, rašo britų leidinys „The Telegraph“. Leidinys nurodo, kad kalbama apie NATO generalinio sekretoriaus Marko Ruttes iniciatyvą. Jis siūlė įpareigoti NATO šalis kasmet skirti Ukrainai ne mažiau kaip 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) karinei pagalbai.

JAV ambasada įspėjo dėl galimo didelio masto Rusijos oro smūgio Ukrainai per artimiausias 24 valandas, pranešė leidinys „Ukrainska Pravda“. „JAV ambasada Kyjive gavo informacijos apie galimą reikšmingą oro ataką, galinčią įvykti bet kuriuo metu per artimiausias 24 valandas. Ambasada, kaip visada, rekomenduoja JAV piliečiams būti pasirengusiems nedelsiant slėptis, jei bus paskelbtas oro pavojus“, – sakoma įspėjime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuo metų pradžios Ukrainos kariai atkovojo 590 kv. kilometrų teritorijos, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai jis kalbėjo penktadienį kreipdamasis į ukrainiečius. „Iš tiesų, Ukrainos pozicijos dabar yra stipresnės nei ankstesniais metais. Nuo metų pradžios 590 kilometrų mūsų teritorijos yra atkovota ir kontroliuojama.

Ukrainos šiaurinė pasienio zona yra gana gerai įtvirtinta, todėl didelio masto priešo puolimas mažai tikėtinas, nors smūgiai pasienio regionams ar įvairūs sabotažo veiksmai siekiant suvaržyti Ukrainos pajėgas neatmetami, mano karo ekspertas Pavlo Narožnas. Jis pakomentavo puolimo iš Baltarusijos ir Černihivo-Kyjivo kryptimi tikimybę. „Visų pirma, šiame sektoriuje, esančiame labai arti Kyjivo, yra dvi upės. Vienoje atkarpoje siena eina į rytus palei Dnipro upę.

Rusijoje ir Baltarusijoje baigėsi vienos didžiausių branduolinių pratybų – jų metu diktatoriai išbandė įvairias raketas be branduolino užtaiso. Lukašenka giriasi, kad dabar turi ne vieną sistemą, kuri gali iššauti raketas su branduoliniu užtaisu pusės tūkstančio kilometrų atstumu. Pasak ekspertų, Rusijos branduolinis šantažas skirtas pirmiausia Vakarams, Putinas nori įbauginti šalis, kad šios neremtų Ukrainos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

NATO vadovas Markas Rutte pakomentavo padėtį Ukrainoje. Anot jo, Ukraina stipriai ginasi. „Jei pažiūrėtume į fronto liniją, jie stabilizuoja. Yra pranešimų, kad Ukraina atgauna teritoriją. Ne masiškai, bet bent jau stabilizuoja, potencialiai juda teisinga kryptimi“, – sako M. Rutte. Jis priduria, kad Ukraina pastaruoju metu pasižymi inovatyvumu, kai kurių dalykų sąjungininkai mokosi iš Ukrainos.

Lietuvoje didėjant socialinių tinklų bei juose skleidžiamų naratyvų įtakai, šalyje reikalinga institucija, kuri vykdytų socialinių tinklų platformų veiklą, juose skleidžiamos informacijos srautą bei galėtų atitinkamai reaguoti, bendradarbiaujant su kitomis, taip pat – ir teisėsaugos, institucijomis, sako „Repsense“ duomenų analitikos kompanijos vadovas Mykolas Katkus.  „Tai yra valios klausimas (…). Reikia valios, nes dezinformacijos lygis Lietuvoje yra stipriai padidėjęs.

Rusija keičia atakų taktiką – „Shahed“ dronai Ukrainą vis dažniau pasiekia ne tik naktį, bet ir dieną. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad vos per dvi dienas į šalį buvo paleisti 1 567 dronai ir 56 raketos. Pasak jo, tai buvo vienas galingiausių ir beveik nenutrūkstamų Rusijos puolimų per visą karo laikotarpį.

Rusija ir Baltarusija baigė bendras branduolines pratybas, kurių metu buvo mokomasi vykdyti raketų paleidimus ir perkelti amuniciją. Remiantis Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaita, Kremlius vis aktyviau naudoja Baltarusiją savo kariniams tikslams. Gegužės 21 d. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka dalyvavo antrajame bendrų branduolinių pajėgų pratybų etape.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pripažino, kad JAV tarpininkaujamos Ukrainos ir Rusijos derybos dėl taikos nebuvo vaisingos ir yra pristabdytos, pranešė „The Kyiv Independent“. „Jei matysime galimybę atnaujinti našias, o ne bergždžias derybas, kurios turėtų galimybę būti vaisingos, esame pasirengę atlikti šį vaidmenį“, – sakė M. Rubio po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Helsingborge, Švedijoje.

Įvairios žvalgybos agentūros praneša apie eskalacijos riziką šiaurės Ukrainoje. Kyjivas į tai reaguoja ir sustiprins šį regioną taip, kad priešas būtų atgrasytas nuo bet kokios naujos agresijos, per susitikimą su Kyjivo ir Černihivo sričių bendruomenių vadovais sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Valstybės vadovas pabrėžė, kad silpnumas gali tapti prielaida bet kokiai eskalacijai.

Apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija neketina įsitraukti į karą Ukrainoje, ir sakė esąs pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi Baltarusijos valstybine naujienų agentūra „BELTA“, kalbėdamas su žurnalistais A. Lukašenka teigė, kad Baltarusija į konfliktą įsitrauktų tik tuo atveju, jei būtų užpulta jos teritorija.

Baltarusijos vadovybė turi išlikti budri ir suprasti, kad bet kokių agresyvių veiksmų prieš Ukrainą atveju bus pasekmių, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Tai susiję su gynybiniais statiniais, įtvirtinimais ir kitais objektais.

Rusija skelbia į Baltarusiją pratyboms atvežusi branduolinės amunicijos ir platina mūsų kaimynystėje vykstančių taktinių branduolinių mokymų vaizdus. Ukraina jau ne pirmą savaitę tikina, kad Vladimiras Putinas bando įtraukti Aliaksandrą Lukašenką į karą ir galimai planuoja naujus veiksmus Ukrainos šiaurėje ar net Baltijos šalyse. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarti santykių, praneša UNIAN. „Jei jis nori apie ką nors pasikalbėti, pasitarti ar dar ką nors, prašom, mes tam atviri. Bet kurioje vietoje – Ukrainoje ar Baltarusijoje – esu pasirengęs su juo susitikti ir aptarti Baltarusijos bei Ukrainos santykių problemas. Ir galbūt pasikalbėti apie perspektyvas“, – „Belta“ cituoja A. Lukašenką.

Baltarusija stos į karą prieš Ukrainą, jei patirs „agresiją“. Apie tai pareiškė Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, praneša UNIAN. „Kalbant apie jo [Volodymyro Zelenskio] pareiškimus, kad Baltarusija bus įtraukta į karą, aš ką tik pasakiau: ji bus įtraukta tik vienu atveju – jei prieš mūsų teritoriją bus įvykdyta agresija“, – pareiškė A. Lukašenka, tačiau nepatikslino, ką tiksliai turi omenyje sakydamas „agresija“. Baltarusijos diktatorius pažymėjo, kad kartu su V. Putinu „gins mūsų T...

Rusija yra atvira dialogui su europiečiais dėl karo Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas....

Ukrainiečiams nuolat atakuojant Rusijos didžiuosius miestus, Maskvos atstovas Jungtinėse Tautose pagrasino atakuoti Latviją, neva ši iš savo šalies teritorijos leidžia ukrainiečiams skraidinti dronus į Rusiją.   Už saugumą atsakingi politikai svarsto, kad nuo ukrainietiškų dronų itin skaudžiai pastaruoju metu kenčiantys rusai jaučiasi beviltiškai, todėl bando pasiteisinti atakomis iš NATO ir sukelti mūsų šalyse provokacijas.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

Rusija svarsto išpuolių prieš Ukrainą scenarijus Černihivo–Kyjivo kryptimi iš Baltarusijos ir Briansko srities, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Valstybės vadovas kalbėjo apie Aukščiausiojo vado štabo susitikimo su kariuomene, žvalgybos tarnybomis, Ukrainos saugumo tarnyba ir Užsienio reikalų ministerija rezultatus. Susitikime buvo aptarta padėtis Baltarusijos–Briansko srities kryptimi, rašo „RBC-Ukraine“. „Žinoma, mes jau dirbame stiprindami savo gynybą šia kryptimi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo apie „gerus kontaktus“ su JAV, kuriais remdamasis išreiškė viltį, kad bus atnaujintos taikos derybos su Rusija, įskaitant galimą europiečių dalyvavimą. Apie tai valstybės vadovas pareiškė trečiadienio vakariniame kreipimesi. „Mūsų komanda turėjo gerų kontaktų su amerikiečių puse – tiek mūsų bendradarbiavimo saugumo srityje klausimais, tiek dėl diplomatijos rusų atžvilgiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per vyriausiosios karinės vadovybės posėdį buvo svarstomas Rusijos puolamųjų operacijų planavimas Černihivo–Kyjivo kryptimi.

Putino režimą sauganti oro gynyba jau nebeapsaugo Maskvos ir jos apylinkių – savaitgalinė Ukrainos dronų ataka Pamaskvėje buvo didžiausia nuo karo pradžios, o maskviečiai turbūt ir dabar jaučia naftos objektų ir karo pramonės gamyklos degėsio kvapą. Zelenskis sako, kad šiame kare keičiasi jėgų balansas. Savo ruožtu Putinas, jausdamas didėjantį spaudimą, griebiasi atominio vėzdo – skelbia apie branduolines pratybas su Baltarusija.

Rusija turi dvigubai daugiau brigadų ir pulkų nei Ukraina, o fronto linija jau driekiasi daugiau nei 1200 kilometrų ir yra rizika, kad bus išplėsta, interviu „Militarnyj“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Operacijos šiaurėje yra galimos. Tai tikra. Iš žvalgybos duomenų žinome, kad Rusijos generalinis štabas šiuo metu aktyviai skaičiuoja ir planuoja operacijas“, – sakė jis.

Antradienį Lenkijos europarlamentarai iš „Teisės ir teisingumo“ partijos (PiS ) Europos Parlamente (EP) boikotavo buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel apdovanojimo ceremoniją.  Boikotą pasmerkė Lenkijos valdančiosios Piliečių koalicijos politikų delegacija, jos vadovas Andrzejus Halickis protestą pavadino apgailėtinu ir apkaltino opozicijoje esančią PiS aptemdžius Lenkijai istorinę akimirką.