„Jei matysime galimybę atnaujinti našias, o ne bergždžias derybas, kurios turėtų galimybę būti vaisingos, esame pasirengę atlikti šį vaidmenį“, – sakė M. Rubio po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Helsingborge, Švedijoje.
Zelenskis įvardijo, kiek žemių šiemet atkovojo ukrainiečiai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuo metų pradžios Ukrainos kariai atkovojo 590 kv. kilometrų teritorijos, rašo „Ukrainska Pravda“.
Ukraina: Rusijos nelaisvėje iki mirties nukankinti 406 karo belaisviai
Rusijos Federacija nukankino 406 Ukrainos piliečius, turėjusius karo belaisvio statusą, sakė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas, pristatydamas projektą „Pagaminta Rusijoje. Pristatyta į nelaisvę“.
„Mūsų duomenimis, 406 Ukrainos piliečiai – karo belaisviai ir civiliai įkaitai, kurių, kaip „paimtų į nelaisvę“, statusas buvo patvirtintas arba Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovų, arba kitais būdais ir šaltiniais, – nelaisvėje buvo žiauriai kankinami ir į Ukrainą grįžo, deja, negyvi“, – sakė jis.
Pasak D. Lubineco, dažniausiai pasitaikantys atvejai susiję su kankinimų sukeltais sužalojimais, tokiais kaip lūžę šonkauliai ir vidaus organų pažeidimai, dažnai pasibaigdavę mirtimi. Jis taip pat nurodė, kad vienas iš veiksnių buvo medicinos pagalbos nesuteikimas po kankinimų.
D. Lubinecas teigė, kad, remiantis Ukrainos duomenimis, Rusijos Federacija nuteisė 2112 žmonių.
„Tai atskiras Rusijos Federacijos įvykdytas nusikaltimas – neteisėtų teismo nuosprendžių įkalinti 20, 23, 25 metams ar iki gyvos galvos skyrimas karo belaisviams iš Ukrainos“, – sakė jis.
Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras taip pat pareiškė, kad Rusija prieš karo belaisvius ukrainiečius naudoja 695 skirtingas kankinimo formas, įskaitant fizinį ir psichologinį smurtą bei seksualinį smurtą.
Putinas grasina atsaku, tačiau Ukraina pateikė savo versiją: kas iš tikrųjų įvyko Starobilske?
Ukraina perspėja, kad Rusija skleidžia propagandinę informaciją apie tariamus ukrainiečių smūgius civilinės infrastruktūros objektams laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje.
Ukrainoje per Rusijos smūgius žuvo vienas žmogus, dar 11 sužeisti
Pietų Ukrainos Chersono mieste per Rusijos drono smūgį penktadienio rytą žuvo civilis, platformoje „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Tuo metu nacionalinė policija pranešė, kad šiaurinėje Sumų srityje per Rusijos smūgius buvo sužeista vienuolika žmonių, įskaitant vaiką.
Ukrainos valstybinė elektros perdavimo operatorė „Ukrenergo“ pranešė, kad penktadienio rytą po Rusijos dronų ir artilerijos atakų Ukrainos Sumų, Charkivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Chersono srityse sutriko elektros tiekimas.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad numušė arba neutralizavo 115 iš 124 Rusijos dronų, kurie buvo paleisti naktį, Maskvai tęsiant nuolatinius civilinių rajonų bombardavimus, kurių intensyvumas pastaraisiais mėnesiais išaugo.
Tuo metu Rusija paskelbė, kad per Ukrainos dronų smūgį studentų bendrabučio pastatui Starobilsko mieste Rusijos okupuotoje Ukrainos Luhansko srityje žuvo keturi žmonės, o dar 39 buvo sužeisti. Pasak pareigūnų, po griuvėsiais gali būti palaidota iki 18 žmonių. Anksčiau buvo pranešta apie vieną žuvusįjį.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šį smūgį pavadino siaubingu nusikaltimu. Ukrainos pareigūnai šio įvykio kol kas nekomentavo.
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad virš kelių Rusijos regionų, įskaitant Maskvos sritį ir antrąjį pagal dydį šalies miestą Sankt Peterburgą, buvo perimta 217 Ukrainos dronų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad Ukraina per naktį surengtą operaciją ketvirtą kartą šį mėnesį smogė Rusijos Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklai, esančiai už maždaug 700 kilometrų nuo sienos.
Ukraina smogia Rusijos naftos objektams, siekdama kuo labiau sumažinti Maskvos pajamas iš šio šaltinio, naudojamas jos karui finansuoti.
JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos sustabdyti kovas kol kas nedavė jokių reikšmingų rezultatų ir pastaruoju metu, regis, išsisėmė.
„Deja, jos nebuvo vaisingos“, – sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas), kalbėdamas apie per pastaruosius metus vykusias derybas su Rusija ir Ukraina.
Šiuo metu nevyksta jokių derybų, nors jos galėtų būti atnaujintos, jei Vašingtonas įžvelgtų galimybę pasiekti pažangos, sakė jis, lankydamasis Švedijoje.
Tuo metu Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija patvirtino 108 mln. JAV dolerių (93 mln. eurų) vertės ginklų pardavimą Ukrainai. Nors sandorio vertė, palyginti su ankstesniais sandoriais, yra kukli, jis padės šaliai palaikyti vidutinio nuotolio oro gynybos raketų sistemos veikimą.
V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija gali planuoti naujus išpuolius prieš Šiaurės Ukrainą, kurie būtų pradėti iš Baltarusijos.
Maskva „nori labiau įtraukti (Baltarusiją) į šį karą“, socialiniuose tinkluose parašė ukrainiečių lyderis ir įspėjo, kad Baltarusijos vyriausybė „sulauks pasekmių“, jei suteiks platformą smūgiams prieš Ukrainą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha NATO susitikime Švedijoje sąjungininkus įspėjo, kad, pasak Ukrainos žvalgybos tarnybų, grėsmė iš Baltarusijos didėja.
Jis paragino partnerius imtis atgrasymo priemonių prieš Minską, bet jų konkrečiai neįvardijo.
NATO vadovas: „Jei šiandien būčiau Putinas, nebūčiau labai laimingas“
NATO vadovas Markas Rutte pakomentavo padėtį Ukrainoje. Anot jo, Ukraina stipriai ginasi.
JAV sureagavo į Rusijos veiksmus prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją: „Nenorime, kad tai išsivystytų į platesnį konfliktą“
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sureagavo į Rusijos veiksmus prieš Baltijos šalis, skelbia „The Guardian“. Anot jo, veiksmai kelia susirūpinimą ir baimę dėl eskalacijos.
Aiškėja, iki kada Putinas nori užbaigti karą: kelia esminę sąlygą
Ukrainai ir jos sąjungininkams akivaizdu – Rusija vis labiau paranda pagreitį kare prieš Ukrainą, rašo „Bloomberg“.
Ukrainai vis efektyviau sekasi išnaudoti dronus, o Rusija susiduria su dideliais nuostoliais. Sėkmingi Ukrainos smūgiai didina spaudimą Vladimirui Putinui.
Negana to, karas vis labiau paveikia ir paprastus rusus – lėtėja ekonomika, įvedami interneto ribojimai.
Nerimas auga ir rusų elito gretose. Kai kurie aukšti Kremliaus pareigūnai mano, kad konfliktas pasiekė aklavietę ir nėra aiškaus būdo jį išspręsti.
Vienas iš agentūros šaltinių teigia, kad V. Putinas nori užbaigti karą iki šių metų pabaigos, tačiau tik tokiomis sąlygomis, kurias jis laiko pergalingomis. Tai apimtų visišką kontrolę Donbaso regione. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neigia, kad V. Putinas yra nustatęs kokį nors panašų terminą.
Europa perspėjo Putiną ir Lukašenką
Europos Sąjunga (ES) pareiškė išlaikanti būdrumą dėl bet kokių grėsmių, susijusių su Rusijos ir Baltarusijos vykdomomis bendromis karinėmis pratybomis, ir paragino abi šalis susilaikyti nuo branduolinių grasinimų.
NATO vadovas: liepą Volodymyras Zelenskis dalyvaus Aljanso viršūnių susitikime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepą dalyvaus NATO viršūnių susitikime Turkijos sostinėje Ankaroje, penktadienį pranešė Aljanso generalinis sekretorius.
„Aš jį jau pakviečiau, – žurnalistams NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Švedijoje sakė Markas Rutte. – Jis ten bus.“
Zelenskis: Rusija nuo metų pradžios kare prieš Ukrainą neteko daugiau kaip 145 tūkst. karių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos nuostoliai fronto linijose nuo metų pradžios pasiekė iš viso 145 tūkst. karių: beveik 86 tūkst. žuvo, mažiausiai 59 tūkst. buvo sunkiai sužeisti, o daugiau kaip 800 Rusijos karių buvo paimti į nelaisvę.
Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, valstybės vadovas šią žinią paskelbė platformoje „Telegram“ po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio pranešimo.
„Su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu išsamiai aptarėme padėtį fronto linijose. Taigi nuo 2026 m. pradžios Rusijos nuostoliai fronte jau viršijo 145 tūkst. karių. Tiksliau tariant, beveik 86 tūkst. žuvo, mažiausiai 59 tūkst. buvo sunkiai sužeisti, o daugiau kaip 800 Rusijos karių paimti į nelaisvę“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad Sumų srities pasienio zonose Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekia savo tikslus.
„Ir kitose vietovėse toliau naikiname Rusijos karius ir okupantų įrangą. Ypač noriu padėkoti mūsų bepiločių orlaivių operatoriams už tikslumą. Taip pat tęsiamos aktyvios operacijos, dėl kurių desantininkai ir šturmo daliniai nusipelno ypatingo paminėjimo. Dėkoju kiekvienam Ukrainos daliniui, kuris pasiekia rezultatų!“, – teigė prezidentas.
Kaip jau skelbta, bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 22 d. pasiekė apie 1 353 860 karių, iš kurių 880 buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas.
Rusija gali smogti iš Baltarusijos? Ekspertas paaiškino, ar Ukraina turėtų nerimauti
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas Vladyslavas Selezniovas pažymėjo, kad pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklauso karo veiksmai, yra ištekliai. Tačiau, pasak jo, šiuo metu nei Ukrainos žvalgyba, nei pasieniečiai, nei kitų šalių žvalgybos nepraneša apie rusų pajėgų ir priemonių telkimą Baltarusijos teritorijoje. V. Selezniovas pridūrė, kad panaši situacija stebima ir Rusijos Briansko srityje.
Rusija praneša apie keturis žuvusius ir 35 sužeistuosius per Ukrainos dronų ataką Luhanske
Rusijos beveik visiškai kontroliuojamoje rytinėje Luhansko srityje, okupacinių institucijų duomenimis, per Ukrainos dronų smūgį žuvo mažiausiai keturi žmonės ir 35 buvo sužeisti.
Bepiločiai smogė profesinei mokyklai ir bendrabučiui Starobilske, kuriame buvo 86 jaunuoliai, kurių amžius nuo 14 iki 18 metų, socialiniame tinkle pranešė Maskvos paskirtas administracijos vadovas Leonidas Pasečkinas. Po griuvėsiais esą dar yra nepilnamečių. Paskelbtose nuotraukose buvo matyti liepsnojantis pastatas, apanglėjusios sienos ir griuvėsiai.
Ukraina kol kas šio pranešimo nekomentavo.
Ukraina daugiau kaip ketverius metus priešinasi Rusijos agresijai.
Rusijoje – chaosas: uždarytas kelias į Maskvą, apribotas oro uostų darbas
Gegužės 22-osios naktį Ukrainos dronai smogė Jaroslavliui, todėl valdžios institucijos buvo priverstos ties Maskvos prospekto ir Pietvakarių aplinkkelio sankryža uždaryti kelią į Maskvą.
Italijos užsienio reikalų ministras: remiame visateisę Ukrainos narystę ES
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pabrėžė būtinybę stiprinti Ukrainos pozicijas ir sudaryti sąlygas jos visateisei narystei Europos Sąjungoje (ES). Šis jo pareiškimas nuskambėjo prieš penktadienį Švedijos mieste Helsingborge vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą, skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Kalbant apie Ukrainą, turime daryti tai, kas svarbu Ukrainos pozicijoms stiprinti. Mes pritariame Ukrainos visateisei narystei Europos Sąjungoje, tačiau turime sudaryti sąlygas šiam tikslui pasiekti“, – kalbėjo ministras.
A. Tajani pridūrė, kad Italija yra pasirengusi „daryti daugiau, kad būtų laikomasi Europos taisyklių“, ir kad galutinis tikslas yra Ukrainos visateisė narystė ES kartu su Vakarų Balkanų šalimis.
Jis taip pat pabrėžė NATO svarbą taikos palaikymui.
„NATO yra labai svarbus. Tai ne tik karinis, bet ir politinis (Aljansas – ELTA). NATO yra labai svarbus taikai. Be NATO bus sunku stiprinti taiką pasaulyje“, – teigė A. Tajani.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Italija išlieka „tvirta NATO rėmėja“ ir yra pasirengusi didinti gynybos išlaidas. Pasak jo, savo gynybos pajėgumus privalo stiprinti visa Europa.
„Vienas stiprus ramstis yra Amerika. Antrasis stiprus ramstis yra Europa“, – sakė A. Tajani.
Kaip skelbta anksčiau, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikino, jo šalis Ukraina nesutiks su „supaprastintomis“ narystės ES ar NATO formomis, pabrėždamas, kad būtina visavertė integracija.
ELTA primena, kad reaguodamas į Ukrainos siekį greitai prisijungti prie ES, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pasiūlė suteikti šaliai ES „asocijuotos narės“ statusą. Laiške ES lyderiams jis pasiūlė nedelsiant glaudžiau įtraukti Ukrainą į Bendrijos institucijas, tačiau visateisės narystės ir balso teisės Ukraina kol kas negautų. F. Merzas šią iniciatyvą argumentavo ypatinga Ukrainos, kaip kariaujančios šalies, padėtimi ir didele pažanga stojimo derybose. Greitai priimti Ukrainą į ES įprastine tvarka, anot F. Merzo, yra nerealu.
Smūgiai Maskvai keičia rusų nuotaikas: štai ką jie dabar sako apie karą
Nuo 2023 metų Ukrainos kontrpuolimo pabaigos Rusija karo atžvilgiu demonstravo pasitikėjimą savimi ir net buvo pasirengusi užmerkti akis į turimas problemas. Tačiau dabar viskas keičiasi. Apie tai rašo „The Telegraph“.
Leidinys pažymėjo, kad diskusijos apie karo Ukrainoje tikslingumą pasikeitė ne tik tarp paprastų rusų, bet ir valdžios struktūrose, o tam yra kelios priežastys.
Pirmoji – rusams karas nebėra toks „tolimas“. Tai, be kita ko, parodė praėjusios savaitės smūgis Maskvai, kai Ukraina paleido šimtus bepiločių orlaivių Rusijos sostinės kryptimi.
„Pirmą kartą nuo karo pradžios pajutau asmeninę baimę“, – leidiniui pasakojo viena Rusijos sostinės gyventoja.
Žurnalistai rašo, kad ne viena tokių smūgių naktis lėmė pokytį Rusijos visuomenės požiūryje į karą Ukrainoje. Ukrainos gynybos pajėgos smogia vis giliau į Rusijos teritoriją, o Rusijos pažanga mūšio lauke smarkiai sulėtėjo, o galbūt ir visai sustojo.
Tuo metu Rusijos ekonomika, nepaisant naftos kainų augimo ir JAV sankcijų atšaukimo, susiduria su sunkumais.
Leidinio cituojami analitikai teigia, kad V. Putinas netrukus gali susidurti su tiesos akimirka, kurios ilgą laiką bandė išvengti. Per artimiausius 12 mėnesių jam teks arba mažinti karo mastą, arba sulaužyti savo nerašytą susitarimą su Rusijos visuomene, priverčiant daug didesnę jos dalį kariauti.
„Kremlius stovi prieš lemtingą pasirinkimą, tikėtina, per artimiausius metus. Jei jis nori tęsti karą, jam teks priimti sprendimus dėl išteklių paėmimo, reikalingo daug sistemingesniam ir prievartiniam karo vykdymui. Turės atsirasti tam tikra grįžimo prie sovietinio tipo administracinių priemonių forma“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto, britų analitinio centro, vyresnysis mokslo darbuotojas Rusijos ir Eurazijos klausimais Nigelas Gouldas-Daviesas.
IISS analitikų nuomone, V. Putinas gali pereiti prie stalininio ekonomikos modelio, visą ekonomiką pajungdamas valstybės poreikiams.
Tai, be kita ko, lemtų daugelio paskutinių posovietinių laisvių, kuriomis rusai vis dar naudojasi, panaikinimą: rinkos laisvių, darbo laisvių ir net teisės keliauti bei gyventi užsienyje.
Panika Kremliuje
Leidinys pažymėjo, kad nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar mano, jog Ukraina „neturi kozirių“, pačioje Rusijoje stiprėja pesimizmo tendencija.
Praėjusį mėnesį Rusijos centriniame banke perspėta, kad šalyje šiuo metu yra didžiausias darbo jėgos trūkumas šiuolaikinėje istorijoje. Kai kuriais skaičiavimais, jis dabar viršija 2,5 milijono darbuotojų.
Apie ekonomines problemas prabilo ir Rusijos komunistų partija, aktyviai remianti karą ir V. Putiną.
Visuomenės nepasitenkinimo augimas
Nors antikariniai protestai Rusijoje vis dar išlieka mažai tikėtinas scenarijus, Kremlius puikiai suvokia, kad parama karui Ukrainoje smarkiai mažėja.
Vis daugiau rusų kaltina V. Putiną dėl to, kad karas atėjo iki jų slenksčio. Taip pat auga pyktis dėl stiprėjančių interneto apribojimų, ypač „Telegram“ platformoje.
Tačiau didžiausia Kremliaus problema yra rusų nuovargis nuo karo. Šis konfliktas trunka ilgiau nei Rusijos dalyvavimas Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose. Iš esmės tai yra ilgiausias didelis konfliktas šiuolaikinėje Rusijos istorijoje.
„Mes kuriame istoriją, bet tai istorija, kurios nenorime kurti. Žmonės tiesiog nori, kad tai baigtųsi“, – sako kitas Maskvos gyventojas.
Žurnalistai pažymėjo, kad Rusija pirmą kartą bando vykdyti didelį karą be visuotinio masto mobilizacijos. Jei iki šiol ji mėgino apsaugoti daugumą piliečių nuo karo, mokėdama savanoriams, dabar šis mechanizmas tampa nebetvarus.
Jei V. Putinas nuspręs tęsti kovos veiksmus, masinis šaukimas galiausiai gali tapti neišvengiamas.
Žurnalistų nuomone, tai gali sukelti naujų problemų Rusijoje. Jie priminė, kad po dalinės mobilizacijos paskelbimo 2022 metais šimtai tūkstančių rusų paliko šalį.
Nors didelė mobilizacija galėtų pakeisti karo balansą Rusijos naudai, tai suveiktų tik tuo atveju, jei Kremlius sustiprintų laisvių apribojimus. Tarp jų – teisės laisvai valdyti turtą, rinktis darbą ir išvykti iš šalies apribojimas.
„Nuo 2023 metų kai kurie žinomi visuomenės veikėjai pradėjo aukštinti ne tik sovietinę, bet būtent stalininę ekonomiką. Tai yra būtent tie žingsniai, kuriuos Rusijos valstybė turėtų žengti, kad visiškai pasirengtų karui“, – pažymėjo Gouldas-Daviesas.
Zelenskis prabilo apie smūgį už 700 km nuo Ukrainos: „Grąžiname karą namo, į Rusiją“
Ukrainos gynybos pajėgos vėl ėmėsi veiksmų, siekdamos smogti naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Jaroslavlyje. Kaip „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis informavo apie tolimojo nuotolio dronų panaudojimą prieš Rusijos naftos perdirbimo ir eksporto objektus.
„Šią naktį Ukrainos gynybos pajėgos veikė Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklos kryptimi – tai maždaug 700 kilometrų nuo mūsų teritorijos. Grąžiname karą namo, į Rusiją, ir tai yra visiškai teisinga“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Be to, prezidento teigimu, buvo smogta ir tam tikriems taikiniams laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje.
Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Jevrajevas teigė, kad priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir elektroninės kovos sistemos ataką atrėmė ir aukų nebuvo. Jis paragino gyventojus nesiartinti prie numuštų dronų nuolaužų ir „šalia jų nesinaudoti telefonais“. Nuo 2025 m. spalio Jaroslavlio srityje uždrausta viešai skelbti nuotraukas, kuriose matomi dronų atakų ar priešlėktuvinės gynybos operacijų padariniai, už šį pažeidimą gresia baudos.
Gegužės 22-sios naktį dėl dronų keliamos grėsmės veiklą apribojo visi keturi – Vnukovo, Domodedovo, Žukovskio ir Šeremetjevo – Maskvos oro uostai, tačiau ryte apribojimai buvo panaikinti. Maskvos meras Sergejus Sobianinas po vidurnakčio platformoje „Telegram“ pranešė apie šešis dronus, numuštus keliui į miestą.
Gegužės 19 d. dronas apgadino naftos siurblinę „Jaroslavlis-3“ Rusijos Jaroslavlio regione. Anksčiau dronai jau keletą kartų smogė Jaroslavlio mieste esančiai naftos perdirbimo gamyklai „Slavneft-YANOS“, dėl to šiai teko sustabdyti veiklą.
Gegužės 17-osios naktį Ukraina surengė didžiausią dronų antskrydį prieš Maskvą ir Maskvos sritį nuo visapusiško karo pradžios, jo metu žuvo trys žmonės, dar 16 buvo sužeista. Tarp nepilotuojamųjų skraidyklių taikinių buvo naftos perdirbimo gamyklos ir gynybos pramonės įmonės.
Per Rusijos drono ataką Ukrainos Chersone žuvo vyras
Per Rusijos drono smūgį Ukrainos Chersono mieste penktadienio rytą žuvo civilis, platformoje „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Pasak jo, apie 8 val. 20 min. Rusijos pajėgos dronu atakavo vyrą Chersono Dnipro rajone. Vyras, kurio tapatybė šiuo metu nustatinėjama, per smūgį patyrė mirtinus sužalojimus.
Tuo metu Ukrainos valstybinė elektros perdavimo operatorė „Ukrenergo“ pranešė, kad penktadienio rytą po Rusijos dronų ir artilerijos atakų Ukrainos Sumų, Charkivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Chersono srityse sutriko elektros tiekimas.
Be to, dėl sudėtingų oro sąlygų, įskaitant perkūniją ir smarkų lietų, trijose srityse – Kyjivo, Čerkasų ir Žytomyro – daugiau kaip 30 gyvenviečių visiškai arba iš dalies liko be elektros.
Ukrainos oro pajėgos penktadienį „Telegram“ pranešė, kad numušė 115 iš 124 naktį Rusijos paleistų dronų.
Kremliuje tvyro nerimas: elitas sutrikęs, nebežino, ko griebtis
Kai kurie aukšto rango Kremliaus pareigūnai mano, kad karas prieš Ukrainą pasiekė aklavietę, o Rusija šiuo metu nemato aiškaus būdo, kaip jį užbaigti, praneša „Bloomberg“.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 115 rusų dronų iš 124
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 115 Rusijos paleistų dronų iš 124, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 124 dronus, įskaitant „Shahed“ „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numušta/neutralizuota 115 priešo dronų.
Penkiose vietose registruoti septynių dronų smūgiai, penkiose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
JAV patvirtino „Hawk“ raketų sistemos įrangos pardavimą Ukrainai
JAV Valstybės departamentas patvirtino galimą 108,1 mln. JAV dolerių (91,8 mln. eurų) vertės „Hawk“ raketų sistemos palaikymo įrangos ir su tuo susijusios įrangos pardavimą Ukrainai.
Apie tai penktadienį skelbia ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
JAV Valstybės departamentas nurodė, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į Ukrainos institucijų prašymą.
„Šis siūlomas pardavimas palaikys Jungtinių Valstijų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, pagerindamas šalies partnerės, kuri yra politinio ir ekonominio stabilumo Europoje jėga, saugumą“, – nurodoma pranešime.
JAV Valstybės departamentas pridūrė, kad pardavimas „pagerins Ukrainos pajėgumus atremti dabartines ir būsimas grėsmes“.
JAV praeitą vasarą paskelbė pritarusios tam, kad Ukrainai būtų parduota ginklų už 322 mln. dolerių (273,9 mln. eurų), įskaitant „Hawk“ įrangą, šios šalies oro gynybos ir šarvuotųjų kovos mašinų pajėgumams pastiprinti.
Oro gynybos įrangos „Hawk“ ir jos išlaikymo priemonės turėjo atsieiti iki 172 mln. dolerių (146 mln. eurų), o pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ ir jų priežiūros paslaugos – iki 150 mln. dolerių (127,5 mln. eurų), nurodė JAV Gynybos ir saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA).
Artėja lūžio taškas: Kyjivas kreipėsi į NATO sąjungininkus
Lūžio taškas Rusijos ir Ukrainos kare jau ryškėja, o taikai pasiekti reikės trijų pagrindinių elementų, teigia Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Jis sakė dalyvavęs neformaliame NATO ir Ukrainos tarybos ministrų susitikime Helsingborge, kuriame dalyvavo NATO sąjungininkių šalių užsienio reikalų ministrai. Jis pažymėjo, kad Rusijos gyvosios jėgos pranašumas kare nebėra lemiamas.
Rusijai – vis galingesni smūgiai: Ukraina siunčia aiškų signalą Maskvai
Ukraina kelia sau tikslą padaryti Rusijos pusei ne mažiau kaip 200 karių nuostolių už kiekvieną kvadratinį kilometrą, kurį Maskva užima mūšio lauke. Kaip rašo „Business Insider“, pastaraisiais mėnesiais Rusijos kariuomenės judėjimas į priekį tampa vis brangesnis.
„Kiekvienas pažangos kilometras priešui kainuoja neproporcingai didelius nuostolius“, – neseniai žurnalistams pareiškė Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas per susitikimą, skirtą aptarti šių metų kovinių veiksmų rezultatus.
Pasak jo, 2025 metų spalį Rusijos kariuomenė netekdavo 67 karių – žuvusių arba sužeistų – už kiekvieną puolimo kvadratinį kilometrą. Šis skaičius išaugo iki 165 sausį, 244 vasarį, 254 kovą ir 179 balandį.
M. Fedorovas pabrėžė, kad vien per balandį Maskva prarado 35,2 tūkst. karių.
„Mūsų strateginis tikslas – padaryti priešui ne mažiau kaip 200 karių nuostolių už kiekvieną puolimo kvadratinį kilometrą. Dinamika rodo, kad Ukraina reikšmingai sulėtino priešo puolimą ir palaipsniui atkuria iniciatyvą. Tuo pat metu mes aktyviname kovinius veiksmus ir išlaisviname teritorijas“, – pažymėjo ministras.
M. Fedorovas Rusijos nuostolių augimą sieja su keliais veiksniais, visų pirma su Elono Musko sprendimu vasarį išjungti palydovinį ryšį „Starlink“ Rusijos kariams.
Ministro teigimu, Maskvai nepavyko pakeisti šios sistemos, todėl Ukrainos gynėjai galėjo pasinaudoti situacija mūšio lauke.
Dar vienas veiksnys yra Ukrainos siekis sukurti vidutinio nuotolio smogiamųjų bepiločių orlaivių arsenalą, galintį smogti Rusijos taikiniams tokiame operaciniame gylyje, kad Rusijos okupantams taptų neįmanoma vykdyti puolamųjų veiksmų fronto linijoje.
„Mes aktyviai pradėjome pirkti vidutinio nuotolio smogiamuosius bepiločius orlaivius, kurie tapo vienu iš pagrindinių technologinių pranašumų fronto linijoje“, – patikino M. Fedorovas.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 880 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 22 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 353 860 karių, iš kurių 880 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 944 priešų tankus (+1), 24 594 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 42 511 artilerijos sistemų (+57), 1 798 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 390 oro gynybos sistemų (+1), 436 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 440 antžeminių robotų sistemų (+4), 304 659 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 872), 4 632 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 98 205 transporto priemones ir kuro cisternas (+135), 4 207 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Zelenskis penktadienį kalbėsis su Vokietijos, Prancūzijos ir JK lyderiais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie konsultacijas penktadienį su Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos lyderiais.
„Suplanavau pokalbį su E3 (Europa 3) partneriais“, – sakė jis ketvirtadienį vaizdo įraše, kuris buvo įrašytas Slavutyčiaus mieste į šiaurę nuo Kyjivo.
„Kalbėsime apie tai, kaip bendras mūsų spaudimas ir bendras mūsų diplomatinis darbas gali realiai padaryti įtaką situacijai“, – teigė V. Zelenskis, tačiau detalių nepateikė. Jis nenurodė konsultacijų formato. Kadangi prezidentas yra Ukrainoje, pokalbis su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir britų premjeru Keiru Starmeriu gali vykti vaizdo ryšiu.
Pastangos dėl daugiau kaip ketverius metus trunkančio Rusijos karo pabaigos praėjusiomis savaitėmis buvo įstrigusios.
Kyjivo Europos sąjungininkės diskutuoja, kokie tarpininkai galėtų kalbėtis su Rusija dėl karo pabaigos ir kokie reikalavimai turėtų būti keliami. Maskva teigia esanti pasirengusi pokalbiams, tačiau neatsisako maksimalių savo karo tikslų.
V. Zelenskis lankėsi Slavutyčiuje beveik prie sienos su Baltarusija. Prezidentas, jo pačio duomenimis, čia su vietos atstovais tarėsi, kaip pasienio regioną geriau apsaugoti nuo galimų atakų iš kaimyninės šalies. Rusija nori labiau įtraukti į karą savo sąjungininkę Baltarusiją, įspėjo jis.
Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka patikino, kad jo šalis šiame kare dalyvaus tik tada, jei pati bus užpulta. Jis teigė esą pasirengęs pokalbiui su V. Zelenskiu „bet kurioje vietoje, Baltarusijoje, Ukrainoje“, kad aptartų santykius. Prezidentūra Kyjive atsakė, kad neturi apie ką kalbėtis su A. Lukašenka.
Išjungus rusų naudotus „Starlink“ – lūžis fronte: Ukraina atkovojo šimtus kvadratinių kilometrų
Nuo metų pradžios, kai buvo išjungti tūkstančiai palydovinio ryšio „Starlink“ terminalų, kuriuos naudojo Rusijos kariai, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atkovojo apie 400 kvadratinių kilometrų teritorijos.
Rusijai – skaudus smūgis: Ukraina smogė vienai didžiausių naftos perdirbimo gamyklų
Po Ukrainos dronų atakos Rusijos naftos perdirbimo gamykla, esanti Žemutinio Naugarduko srityje iš dalies sustabdė darbą. Kalbama apie vieną didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, priklausančią „Lukoil“. Apie tai, remdamasi pramonės šaltiniais, praneša „Reuters“.
Prancūzija prašo Kinijos padėti užbaigti karą Ukrainoje
Prancūzija naudojasi dialogu su Kinija, siekdama paraginti Pekiną padaryti įtaką Rusijai ir padėti užbaigti karą prieš Ukrainą.
Apie tai spaudos konferencijos metu pranešė Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pascalis Confavreux.
„Matome, kad Rusijos ir Kinijos santykiai tapo itin šališki ir nesubalansuoti, ypač prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, dėl kurios nuo Rusijos atsiskyrė daugelis jos partnerių, visų pirma energetikos ir ekonomikos sektoriuose“, – komentuodamas Vladimiro Putino vizitą Kinijoje sakė P. Confavreux.
Pasak jo, Prancūzija palaiko nuolatinį dialogą su Kinija, siekdama perduoti žinutes, susijusias su Rusijos karu prieš Ukrainą.
„Šis kanalas suteikia mums galimybę paprašyti Kinijos pasinaudoti savo išskirtiniais santykiais su Maskva ir pareikalauti nutraukti šią agresiją“, – pabrėžė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Tuo pačiu metu jis tvirtino, kad Paryžiaus reakcija į stiprėjančią Kinijos ir Rusijos partnerystę yra susijusi su prioritetais, kuriuos Prancūzija yra nustačiusi, būdama Didžiojo septyneto pirmininke, ir kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas pasaulinių ekonominių disbalansų šalinimui.
„Tai prioritetas, kuris tampa vis aktualesnis, nes pasaulinė įtampa saugumo srityje nuolat didėja“, – pridūrė P. Confavreux.
Prancūzija 2026 m. pirmininkauja Didžiojo septyneto (D7) šalių grupei. Jos oficialūs prioritetai apima makroekonominių disbalansų mažinimą, ekonominio saugumo stiprinimą ir atsako į geopolitinius, finansinius bei energetikos iššūkius koordinavimą. Birželio 15–17 d. Evian-le-Beno mieste įvyks D7 viršūnių susitikimas.
Kaip praneša „Ukrinform“, tikimasi, šiame viršūnių susitikime, kurio metu bus aptariami dirbtinio intelekto, prekybos ir kovos su nusikalstamumu klausimai, turėtų dalyvauti ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Kyjivas griežtai atkirto Lukašenkai: „Jis turi įprotį kurti kvailas istorijas“
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė esąs atviras pokalbiui su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Jis netgi teigė esąs pasirengęs atvykti į Ukrainą. Tačiau Ukrainos prezidento kanceliarija į tokius pareiškimus sureagavo skeptiškai.
Baltarusijos lyderis atsakė į V. Zelenskio teiginius, kad Rusija bando įtraukti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą.
A.Lukašenka tvirtina, kad tai galėtų įvykti tik tuo atveju, jei Baltarusija būtų užpulta. Tokiu atveju, pasak jo, Baltarusija kartu su Rusija gintų „tėvynę nuo Bresto iki Vladivostoko“.
„Todėl, jeigu būsime įtraukti į karą, įskaitant karą prieš Ukrainą, tai įvyks tik vienu atveju, jeigu prieš mus bus įvykdyta agresija. Mes neketiname įsitraukti į karą Ukrainoje. Tam nėra jokio poreikio: nei civilinio, nei karinio“, – sakė jis.
Baltarusijos vadovas taip pat pareiškė esąs atviras deryboms su V. Zelenskiu, ypač siekiant aptarti „Baltarusijos ir Ukrainos santykių klausimus“.
„Bet kurioje vietoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, esu pasirengęs su juo susitikti ir aptarti Baltarusijos ir Ukrainos santykių problemas. Ir galbūt pakalbėti apie perspektyvas. Kažkodėl turime apie ką kalbėtis su amerikiečiais, vokiečiais, lenkais, lietuviais ir latviais, bet neturime apie ką kalbėtis su Ukraina“, – anksčiau sakė A. Lukašenka.
Ukrainos prezidento kanceliarijos atsakas
Atsakydamas į „RBC-Ukraine“ klausimą, prezidento patarėjas Dmytro Lytvynas griežtai sureagavo į A. Lukašenkos pareiškimus.
Pasak D. Lytvyno, A. Lukašenkos žodžiai nuo 2022 metų nieko nereiškia, kai Baltarusija tapo placdarmu Rusijos agresijai.
„Todėl stebime jo veiksmus. Lukašenka turi įprotį po fakto kurti gana kvailas istorijas apie tai, kur prieš jį esą buvo „rengiama ataka“. Nėra apie ką kalbėti“, – sakė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
telegram eva_sunrose
cb/sunshine13_
instagram evasun_shine13
o pats lukašynka taptų gruz200
JAV pripažino: derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos įstrigo
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pripažino, kad JAV tarpininkaujamos Ukrainos ir Rusijos derybos dėl taikos nebuvo vaisingos ir yra pristabdytos, pranešė „The Kyiv Independent“.
„Jei matysime galimybę atnaujinti našias, o ne bergždžias derybas, kurios turėtų galimybę būti vaisingos, esame pasirengę atlikti šį vaidmenį“, – sakė M. Rubio po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Helsingborge, Švedijoje.
„Šiuo metu tokios derybos nevyksta“, – pridūrė jis.
M. Rubio pasisakymas buvo retas Vašingtono pripažinimas, kad JAV vadovaujamos taikos derybos iš esmės įstrigo po pastarųjų mėnesisų kelių trišalių ir dvišalių susitikimų ratų, per kuriuos pasiekti proveržio nepavyko.
M. Rubio pabrėžė, kad „per pastaruosius kelis mėnesius tiesiog jautėme, kad nėra daug pažangos“, ir pridūrė, kad JAV yra pasirengusios grįžti prie derybų stalo, jei „dinamika (...) pasikeis“.
Panašius vertinimus pateikė ir Kyjivo bei Maskvos pareigūnai, nes abiejų šalių pozicijos dėl teritorijų, ypač Donbaso regiono, išlieka labai skirtingos.
Penktadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha žurnalistams sakė, kad derybos dabartiniu formatu išsemtos ir reikalauja naujo postūmio.
Jis pridūrė, kad toks postūmis galėtų būti didesnis partnerių Europoje įsitraukimas arba Ukrainos ir Rusijos prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimas aukščiausiuoju lygiu.
Kai kurie Europos lyderiai siūlė pradėti tiesiogines derybas su Rusija, kad padėtų užbaigti karą, tačiau bendra darbotvarkė dar nesuformuluota ir bendras atstovas nepasirinktas.