vitoldas milius

Automobilių pirkėjai per du dešimtmečius įprato prie paprastos taisyklės: penkios žvaigždutės reiškia saugų automobilį. Šiuo vertinimu pasitikime taip tvirtai, kad retas pasidomi, kas už jo slypi. Tačiau šiemet įvyko didžiausia saugumo vertinimo reforma per septyniolika metų, ir dauguma pirkėjų jos nė nepastebėjo. Pats laikas išsiaiškinti, kiek šiandien verta ši žvaigždučių valiuta.

Automobilių pirkimo procese egzistuoja viena didelė ir labai retai abejonių kelianti iliuzija – penkiolikos minučių bandomasis važiavimas. Per šį trumpą pasivažinėjimą aplink atstovybės pastatą pirkėjai bando įvertinti viską: variklio dinamiką, garso izoliaciją, pakabos darbą ir, žinoma, sėdynių komfortą. Dažnas vairuotojas, vos kelias minutes pasėdėjęs naujame automobilyje, padaro galutinę išvadą apie ergonomiką. Tačiau fiziologinė realybė yra gerokai sudėtingesnė.

Per beveik tris dešimtemčius „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynių istorijos čia užgimė daug tradicijų. Viena jų – įvairių rekordų ar neeilinių pasiekimų fiksavimas dieną prieš pagrindinių lenktynių startą, o šių rekordų autorius tradiciškai tampa keliautojas Vitoldas Milius. Tiesa, šį kartą į nekasdienį nuotykį jis leidosi neįprastai – ant dviejų ratų, o pagrindinis tikslas buvo įveikti 1006 mylias trumpiau nei per 24 valandas.

Per kelis dešimtmečius, kuriuos praleidau bandydamas ir vertindamas naujus automobilius, pastebėjau vieną įdomų paradoksą. Kalbėdami apie saugos technologijas, mes beveik visada įsivaizduojame važiuojantį automobilį: adaptyviąją greičio palaikymo sistemą greitkelyje, eismo juostos sekimą ar automatinį stabdymą prieš netikėtai iššokusį pėsčiąjį. Tai – puikūs ir gyvybes gelbstintys pagalbininkai.

Nuolat girdžiu vairuotojų nusivylimą, kai gamintojų deklaruojamos hibridinių automobilių degalų sąnaudos – tie gražūs skaičiai, gauti laboratorinėmis WLTP matavimo sąlygomis, – realiame gyvenime nepasitvirtina. Skirtumas tarp pažado brošiūroje ir skaičių degalinių čekiuose dažnai tampa karštų diskusijų tema.

Siekiant įgyvendinti klimato tikslus, Europoje siūloma kurti beprecedentį elektromobilių socialinės nuomos modelį. Jis leistų mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms persėsti į naujus, netaršius automobilius. Tokią idėją siūlo Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija, kuriai priklauso ir europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Žiemą mes neretai automobiliuose ieškome išgyvenimo įrankio, kuris suteiktų pasitikėjimo ekstremaliomis sąlygomis. Kiekvienas slidžios kelio dangos centimetras reikalauja maksimalaus vairuotojo susikaupimo, o pati transporto priemonė privalo veikti nepriekaištingai net ir spaudžiant didžiausiam speigui. Tačiau orams atšilus, lūkesčiai pasikeičia. Stabilumas ir sukibimas tampa savaime suprantamas dalykas, o į pirmą planą iškyla visiškai kiti poreikiai. Straipsnio autorius – Vitoldas Milius.

Užuot pasikliovus tokiais trumpalaikiais sprendimais, kaip degalų akcizų mažinimas, Seimo nariai pasišovė iš esmės keisti Lietuvos automobilių parko veidą.  Iki 50 tūkst. eurų kainuojantiems elektromobiliams parlamentarai siūlo taikyti mažesnį, 12 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kai įprastinis tarifas dabar yra 21 proc.

Pasauliniame automobilių sporte sparčiai populiarėjanti reguliaraus važiavimo disciplina atveria naujas galimybes Lietuvos lenktynininkams. Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) organizuojamo „Eco Rally Cup“ čempionato etape Čekijoje debiutavęs Vitoldo Miliaus ir Aido Bubino ekipažas pademonstravo, jog net ir neturint patirties specifiniuose kalnų keliuose, galima lygiaverčiai varžytis su aukščiausio kalibro autosporto žvaigždėmis, įskaitant ir buvusius „Formulės 1“ pilotus.

Reguliaraus važiavimo varžybos autosporto pasaulyje sparčiai populiarėja, o ryškiausia šios disciplinos scena – tarptautinės automobilių federacijos rengiamas „FIA Eco Rally Cup“. Čekijoje vykusiame etape startavo ir solidų rezultatą debiutiniame tokio tipo ralyje parvežė Vitoldo Miliaus ir Aido Bubino ekipažas. Nepaisant abiejų ekipažo narių sukauptos autosporto patirties, varžymasis su ryškiausiais pasaulyje šios disciplinos vardais pateikė savų iššūkių.

Jau keletą dešimtmečių vertindamas naujus automobilius, vis pastebiu, kad kovo mėnuo atskleidžia daugiausia visureigių ir visų varančiųjų ratų sistemų ribotumo apraiškų. Kiekvieną pavasarį, kai žvyrkeliai atitirpsta, neasfaltuoti keliai į tūkstančius lietuvių sodybų ima priminti pelkę: šlapias gruntas, klampios provėžos ir nenuspėjami vandens telkiniai. Būtent tada paaiškėja, kad vien keturių varančiųjų ratų sistema dažnai neatlaiko realybės išbandymų. Straipsnio autorius – Vitoldas Milius.

Kasmet ankstyvą pavasarį Lietuvos keliuose pasikartoja tas pats scenarijus, sukuriantis vieną didžiausių vairavimo iššūkių. Žiemą mus gelbėjęs sniegas, veikęs kaip natūralus ir galingas šviesos atspindys, pranyksta. Šlapias, tamsus pavasarinis asfaltas tampa tarsi juodoji skylė – jis sugeria bet kokius žibintų spindulius, nepalikdamas beveik jokio atspindžio.  Straipsnio autorius – Vitoldas Milius.

Etiketė „Pagaminta Kinijoje“ ant išmaniojo telefono ar buitinės technikos jau seniai nieko nebestebina. Tačiau lietuviai vis dažniau ryžtasi įsigyti ir kiniškus automobilius.  Jei anksčiau visi Kinijos pramonės bandymai įkelti koją į Europos ar Lietuvos rinką baigdavosi fiasko ir tyliu pasitraukimu, šįkart situacija klostosi visiškai kitaip. Praėjusiais metais Lietuvoje oficialiai debiutavo rekordinis skaičius naujų prekės ženklų iš Rytų.

Šiandien, įlipę į naują automobilį, dažnai pasijaučiame lyg būtume įsijungę dar vieną išmanųjį įrenginį, tik su ratais ir vairu. Ne todėl, kad į gatves iš fantastinių filmų persikėlė automatinės transporto skraidyklės – tokio progreso dar reikės palaukti. Ir vairuoti mėgstantys žmonės, kaip aš, dėl to nenusimins. Tačiau skaitmeninių technologijų požiūriu modernūs automobiliai jau labiau primena nešiojamąjį kompiuterį ar telefoną.

Saugus ir patogus krovinių pervežimas bei vilkimas su šiuolaikiniais SUV modeliais – tema, aktuali kiekvienam, kas turi sodybą, mėgsta leistis į ilgas keliones ar tiesiog nori iki galo išnaudoti automobilio galimybes. Tačiau automobilių būna visokių, tad jų besidairantiems vairuotojams kyla klausimų: ką pasirinktu modeliu bus galima vilkti ir kaip tai daryti atsakingai bei saugiai? Straipsnio autorius – Vitoldas Milius.

Diskutuodami apie naujus automobilius vairuotojai dažnai ginčijasi dėl variklių: geriau hibridas ar vis dar nepralenkiamas dyzelis, arklio galių turi būti kuo daugiau ar nebūtinai, išlaidos degalams ar kilovatvalandėms – ne taip jau svarbu, ar vis dėlto norėtųsi, kad tarp gerųjų pasirinkto modelio savybių išliktų ir taupumas? Visi šie klausimai svarbūs, tačiau kalbant apie taupymą neretai praslysta mažiau į akis krentančios detalės, nors jos taip pat labai reikšmingos.

Automobilių pasaulis per pastarąjį dešimtmetį keitėsi taip, kaip gamta kaskart perspalvina peizažą rudeniui persiritus į antrąją pusę Dar visai neseniai automobilių salonuose dairydavomės tarp klasikinių benzininių, dyzelinių ir pirmųjų hibridinių modelių. Atrodė, kad technologiniai pokyčiai vyksta vangiai, o į hibridus dažnai buvo žvelgiama kaip į eksperimentą – gal pasiteisins, o gal visgi laimės konservatyvesni gamintojai.

Sutaupyti nori daugelis žmonių, ir vairuotojai čia – jokia išimtis. Žinoma, nekalbu apie benzingalvius, vairuojančius griausmingais aštuonių cilindrų varikliais apginkluotus modelius. Tačiau didžioji dauguma vairuotojų tiesiog nori kasdien saugiai patekti iš taško A į tašką B ir tam išleisti kuo mažiau pinigų. O dar geriau – kai tai pavyksta padaryti be didesnių pastangų. Tik kaip? Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Vilniuje įvykusi skaudi avarija dar kartą atkreipė dėmesį į kelių žymėjimo problemas ir vairuotojų saugumą. Ekspertai pabrėžia, kad po kelio remonto ar darbų ženklinimas dažnai išlieka neaiškus, todėl kyla didesnė klaidų rizika – ar tikrai keliuose visada aišku, kuria kryptimi važiuoti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja šeimos gydytoja, sveikatos ekspertė Inga Evaltaitė-Budvytienė bei automobilių ir eismo ekspertas Vitoldas Milius.

Kai kurios sveikatos būklės gali lemti vairuotojo teisės vairuoti apribojimą. Ekspertai pabrėžia, kad reguliarios patikros ir sąmoningumas yra būtini siekiant užtikrinti saugumą kelyje – kaip laiku atpažinti pavojingus signalus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja šeimos gydytoja, sveikatos ekspertė Inga Evaltaitė-Budvytienė bei automobilių ir eismo ekspertas Vitoldas Milius.

Automobilių gamintojams keliami nauji reikalavimai verčia juos perdėlioti gamybos planus. O dešimtmečius buvę populiarūs modeliai ne tik išbrangsta, bet ir išnyksta. Tačiau, pasak rinkos ekspertų, tai ne vieninteliai pokyčiai, kuriuos pajus vairuotojai. Europos Komisija (EK) nustato naujus įpareigojimus automobilių gamintojams. Pavyzdžiui, naujai gaminamuose automobiliuose reikalaujama įrengti įvykių fiksavimo sistemą (EDR), kuri galėtų atkurti avarijos aplinkybes (pvz.

Per kiek daugiau nei tris dešimtmečius stebint, kaip transporto sektorius kinta, tapo akivaizdu – šiandien automobilių vertinimo kriterijai nebėra vien variklio galia, degalų arba elektros sąnaudos ar kėbulo tipas. Dabar daugybė vairuotojų įdėmiau nagrinėja įrangos sąrašą, o laikas praleistas skaitant brošiūras tik auga. Tačiau ne veltui.

Kol elektriniai lengvieji automobiliai Lietuvos keliuose tampa kasdienybe, sunkusis transportas žengia pirmuosius žingsnius. Žurnalistas Vitoldas Milius nusprendė išbandyti, ar įmanoma nauja elektrine „Scania“ apkeliauti Lietuvą. Po dviejų dienų ir 1165 įveiktų kilometrų, žurnalisto verdiktas buvo dviprasmiškas. Pats vilkikas yra nuostabus, tačiau viešoji įkrovimo infrastruktūra jam visiškai nepritaikyta.

Jei pasikapstytume po mitų skrynią, joje galėtume rasti tokius pasakojimus, kad po Lietuvą keliauti neįdomu, lietuviška vasara netinkama motociklininkams, o elektromobilis skirtas tik kelionėms po miestą. Žurnalistai Vitoldas Milius ir Justas Lengvinas užsimojo visus šiuos mitus patikrinti ir leidosi į dviejų dienų kelionę po įdomiausius ir gražiausius Lietuvoje pastatytus apžvalgos bokštus.

Per tris dešimtmečius, kai bandau, analizuoju ir vertinu automobilius, mačiau visko. Bet yra viena smulkmena, kuri mane vis dar stebina. Ne todėl, kad ji būtų nauja automobilių pasaulyje. Stebina tai, kad daugelis vairuotojų apie ją nė nesusimąsto ir beveik niekuomet neklausia pardavėjų. O juk nuo jos tiesiogiai priklauso, ar jūsų kelionė Vilniaus senamiesčio grindiniu bus švelni lyg balerinos judesiai, ar kratysitės kaip kavos pupelių malūnėlis.

Pastaraisiais metais automobilių informacijos ir pramogų sistemos išgyvena tikrą evoliucijos šuolį. Prisimenu laikus, kai inovacija laikėme CD grotuvą ar tiesiog gražesnį spalvotą ekranėlį, o dabar tokie sprendimai atrodo lyg eksponatai iš liaudies buities muziejaus. Akivaizdu, kad dabartiniai automobiliai pirkėjams smarkiai imponuoja visų pirma dėl jų išmanumo, sklandaus veikimo ir dar neregėtų technologijų, o ne dėl variklio galios ar ekonomiškumo.

Laikai, kai kelionė iš Vilniaus į pajūrį elektromobiliu buvo laikoma avantiūra, – jau praeityje. Šiuolaikiniai elektra varomi automobiliai siūlo didelį nuvažiuojamą atstumą, greitą įkrovimą ir vis geriau išvystytą infrastruktūrą, leidžiančią keliauti be ypatingo planavimo. Vis dėlto daugeliui vairuotojų elektromobilis vis dar kelia abejonių – ne tiek dėl techninių ribojimų, kiek dėl įpročių kaitos, rašoma „Mercedes-Benz“ pranešime spaudai.

Po permainingos vasaros pradžios sinoptikų prognozėse pagaliau pasirodė tokie skaičiai, kurie skatina susikrauti daiktus ir šauti į pajūrį užtarnautai poilsio savaitei ar net ilgesniam laikui. Vis dėlto kelionės karštu oru reikalauja didesnio dėmesio transporto priemonei, kuria važiuosite.

Pirmadienį Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui vairuojant automobilį „Rolls-Royce“, perėjose buvo kliudytas jaunas pėsčiasis, kuris tą pačią dieną išleistas gydytis namuose. Ekspertai kritikuoja ne tik incidento aplinkybes, bet ir visą eismo kultūrą Lietuvoje – nuo nepakankamos kontrolės iki nesubalansuotų baudų sistemos. V. Matijošaičio pirmadienį partrenktas pėsčiasis tą pačią dieną iš gydymo įstaigos buvo išleistas gydytis į namus. Eltos žiniomis, jaunas vyras lūžių išvengė.

Renkantis elektromobilį daugelis vairuotojų instinktyviai žvilgteli į vieną skaičių – baterijos talpą. Tačiau automobilių žurnalistas ir keliautojas Vitoldas Milius sako, kad nuvažiuojamas atstumas viena įkrova priklauso ne tik nuo kilovatvalandžių skaičiaus. Veikiau atvirkščiai – kai kuriais atvejais didesnė baterija gali net pakenkti efektyvumui, ypač mieste. V. Milius su elektriniu „Ford Puma Gen-e“ nusprendė patikrinti, kaip taupiai galima važiuoti miesto sąlygomis neaukojant komforto.

Elektromobilių nuvažiuojamo atstumo rodikliai dažnai kelia nepasitikėjimą – vairuotojai skundžiasi, kad realybėje deklaruoti skaičiai nepasiekiami. Tačiau žurnalistas Vitoldas Milius sugebėjo tai paneigti. Jis vairuodamas „Hyundai Inster“ viena įkrova nuvažiavo net 590 kilometrų – beveik 60 proc. daugiau, nei numato oficialus WLTP standartas (370 km). Gamintojų pateikiamas nuvažiuojamas atstumas nėra pažadas, o laboratorinis vidurkis, pagrįstas ES patvirtinta WLTP metodika.

Radiacinės saugos centras nusipirko prabangų visureigį „Land Rover Defender 130“ už beveik 120 tūkstančių eurų. Centro vadovas aiškina, kad tokį nupirko, nes pigesnio niekas nepasiūlė, mat konkurse sudalyvavo tik viena įmonė. Ekspertams kyla įtarimų, kad konkurso sąlygos buvo tokios, jog tiktų tik vienam modeliui. Direktorius dievagojasi pats automobilio nė karto nevairavęs, o kitiems juo važiuoti duoda tik pasirašęs specialų įsakymą.

Automobilių pramonėje vis dažniau stebima tendencija – konkurentai tampa partneriais. Gamintojai, ilgą laiką besistengę išsiskirti savitais inžineriniais sprendimais, dabar vis dažniau bendradarbiauja: dalijasi technologijomis, kuria bendras platformas ar net keičia automobilių ženklelius tarp skirtingų markių. Tokios partnerystės leidžia mažinti sąnaudas, spartinti elektrifikaciją ir išlikti konkurencingiems sparčiai besikeičiančioje rinkoje.

Jau nuo liepos mėnesio įsigalios naujas pokytis vairuotojams techninių apžiūrų centruose. Tad jei paaiškėtų, kad jūsų automobilio rida buvo atsukta arba odometras nefiksavo duomenų dėl gedimo, su tokiu automobiliu dalyvauti eisme negalėsite. Dar nuo 2023 m. liepos 7 d. techninės apžiūros metu užfiksuojamas nepagrįstas ridos sumažėjimas (palyginti su praėjusia technine apžiūra) iki šiol yra laikomas nedideliu trūkumu. Visgi ši taisyklė galioja tik du metus.

Vidutinis automobilių amžius Lietuvoje gerokai viršija 10 metų, o tūkstančiai transporto priemonių – dar senesnės. Beveik 1,5 mln. jų savininkų gali paliesti dabar siūlomi nauji pakeitimai dėl techninės apžiūros atlikimo. Iki šiol senesnių transporto priemonių savininkams atlikti techninę apžiūrą reikia kas 2 metus. Tačiau Europos Komisija (EK) pasiūlė senesnių nei 10 metų automobilių techninę būklę tikrinti kasmet.

Nauji elektromobiliai kelia klausimų į juos persėsti norintiems vairuotojams, o naudoti – dar daugiau. Rinkoje yra gausybė viliojančių pasiūlymų – apynaujų prabangių elektromobilių už naujo vidutinės klasės modelio kainą, tačiau juos supa ir nemažai mitų: ar nėra degradavusios jų baterijos, ar su jais bus patogu gyventi? Keliautojas ir automobilių žurnalistas Vitoldas Milius linkęs viską patikrinti savo kailiu, tad panaudotu elektromobiliu apvažiavo Lietuvą.

Nuo 2000 metų vykstantis „Autobest“ metų automobilio konkursas yra vienas iš svarbiausių Europoje, daugiausia dėmesio skiriantis įperkamiems automobiliams. Nuo 2025-ųjų metų prie 31 skirtingą šalį atstovaujančių ekspertų komisijos prisijungs ir lietuvis Vitoldas Milius, tapdamas pirmuoju Lietuvos atstovu šiame konkurse. Automobilių rinkimuose Europoje dalyvauja daugybė komisijų, tačiau iki šiol Lietuva jose nebuvo atstovaujama.

Žalieji aktyvistai, siūlydami išvengti automobilių spūsčių Vilniaus miesto centrinėje dalyje, siūlo įvesti spūsčių mokestį. Nors tai kol kas yra tik siūlymas, keliautojas ir „Auto Bild Lietuva“ žurnalo redaktorius Vitoldas Milius pamąstė, ar toks įsigaliojimas būtų naudingas bei pasidalino spūsčių padėtimi sostinėje. V. Milius pastebėjo, kad dėl šio pasiūlymo daug kas yra neaišku. Reikia labai atkreipti dėmesį, kurios vietos ar automobiliai bus apmokestinti.

Keliautojai Vitoldas Milius ir Aidas Bubinas savo rekordinių kelionių sąrašą papildė dar vienu pasiekimu – jie užfiksavo greičiausią laiką, per kurį elektromobiliu įveikė maršrutą nuo šiauriausio Europos taško Nordkapo iki Europos geografinio centro netoli Vilniaus.

Kol vieni svajoja apie prieinamus nebrangius naudotus automobilius, kiti iš salono perka jau ne pirmą ir ne antrą mašiną, kuri kainuoja kelis šimtus tūkstančių ar net virš milijono eurų. Tokius automobilius sau galinčių leisti lietuvių vis daugėja, tad įdomu, kas tai per žmonės, kokias markes jie renkasi ir kiek pinigų yra pasiryžę išleisti už išskirtinę transporto priemonę.

Tarnybinis automobilis – viena populiariausių darbuotojų motyvavimo priemonių. Daugelis Lietuvos įmonių skiria automobilius aukštesnės grandies darbuotojams, tačiau dažniausiai tai būna ekonominės arba vidutinės klasės modeliai. „Premium“ segmentas vis dar yra retenybė, dažniau pasiekiamas tik vadovams.

Vairuotojai su nekantrumu laukė „betonke“ pravardžiuojamo kelio Vilnius-Utena remonto pabaigos. Rekonstruota kelio atkarpa tarp Molėtų ir Utenos mašinoms jau atverta. Tačiau aiškėja, kad nors kelias lyg nulietas, vairuotojų laukia tikras kantrybės ir budrumo išbandymas. Vairuotojai skundžiasi, kad kelkraščiai per siauri, o viduriu einanti ir lenkti draudžianti ištisinė linija driekiasi ištisas atkarpas. „Via Lietuvos“ atstovai teisinasi, kad esą platesniam keliui pinigų nebuvo.

Vilniuje kitąmet planuojama įrengti 14 naujų ramaus eismo zonų, siekiant padidinti eismo dalyvių saugumą sostinėje. Visgi vairavimo ekspertai kritikuoja šį savivaldybės sprendimą ir teigia, kad tokiu būdu siekiama, kad sostinės vairuotojams paprasčiausiai pasidarytų nebepatogu važiuoti automobiliais. Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad prieš pradėdama darbus nuo 2025 metų sausio mėnesio pirmiau planuoja susitikti ir pasikonsultuos su gyventojais, o tada pradėti įrenginėti zonas.

Lapkričio 29 dieną „Vilnius Tech“ universitete „Lietuvos metų automobilis 2025“ komisija balsuodami gyvai išrinko Lietuvos metų automobilį trijose kainų kategorijose. „Škoda Superb“ nugalėjo kategorijoje iki 40 tūkst. eurų, „Renault Scenic E-Tech Electric“ išrinktas geriausiu kategorijoje iki 60 tūkst. eurų, o „Audi Q6 e-tron“ laimėjo kategoriją virš 60 tūkst. eurų. Kas lėmė, kad būtent šie automobiliai tapo geriausiais? Žodis komisijos nariams.

Vilniuje, Stepono Batoro gatvėje per beveik dvi savaites iš viso žuvo du pėstieji. Tragiškai pasibaigę įvykiai verčia visuomenę piktintis infrastruktūra, o ypatingai apšvietimu keliuose. Vilniaus miesto savivaldybė žada imtis veiksmų, kalbant apie apšvietimą, pasakoja, kad dabar esą viskas yra tvarkoje. Ekspertas atskleidė, ko reikėtų imtis nedelsiant. Tv3.lt portalas primena, kad lapkričio 14 d. ketvirtadienį apie 6 val. 5 min.

Naujo automobilio pirkimas savotiškai panašus į namų įrengimą: iš plataus asortimento reikia išsirinkti norimą galios sistemą, pavarų dėžės tipą, patinkančias apdailos detales, tuomet jas sumaniai suderinti su įvairiausia įranga, o galutinio rezultato dar tenka palūkėti bent keletą mėnesių.

Vilnius paruošė išankstinę kalėdinę „dovaną“ vairuojantiems vilniečiams. Tiesa, ne visiems tokia dovana patinka, nes norima drastiškai padidinti mokestį už stovėjimą skirtingose miesto zonose. Dar pernai liepą Vilniuje buvo perbraižytos mokestinės zonos, t.y. kai kurios vietovės buvo perkeltos į brangesnes rinkliavos zonas. Pavyzdžiui, jei dalis teritorijų patekdavo į žaliąją zoną, po naujo pakeitimo tokia vietovė atsidūrė geltonoje arba raudonoje zonoje.

Naujų lengvųjų komercinių automobilių (iki 3,5 t bendrosios masės) rinkoje daugybę metų dominuoja dyzelinu varomi modeliai. Tačiau šios pozicijos pamažu ima klibėti – elektriniai, įskaitant įkraunamuosius hibridus, ir benzininiai modeliai lėtai, bet užtikrintai siaurina dyzelinio transporto rinką. 2018-aisiais dyzelinu varomi automobiliai šiame rinkos segmente sudarė 92,9 proc., o praėjusiais metais – 82,6 proc.

Nuo šių metų pradžios aplinkos apsaugos pareigūnai turi teisę stabdyti transporto priemones ir tikrinti, kiek teršalų jos išmeta į aplinką. Ir nors prabėgo jau daugiau kaip 7 mėnesiai, žadėti reidai keliuose taip ir nebuvo surengti. O dabar atsirado dar ir naujas siūlymas šiuo metu galiojančią tvarką vėl keisti.