Kalbėdami apie saugos technologijas, mes beveik visada įsivaizduojame važiuojantį automobilį: adaptyviąją greičio palaikymo sistemą greitkelyje, eismo juostos sekimą ar automatinį stabdymą prieš netikėtai iššokusį pėsčiąjį. Tai – puikūs ir gyvybes gelbstintys pagalbininkai.
Straipsnio autorius – Vitoldas Milius
Tačiau dalis skaudžių miesto eismo įvykių nutinka tada, kai automobilis stovi visiškai ramiai, prisišvartavęs prie šaligatvio, o vairuotojas mintimis jau žingsniuoja namų durų link.
Būtent šioje, atrodytų, saugiausioje akimirkoje šiuolaikinės technologijos pradeda perimti iniciatyvą iš mūsų pačių.
Scenarijus, pažįstamas visiems tėvams
Leiskite nupiešti situaciją, kurią puikiai atpažins kiekvienas vaikus vežiojantis vairuotojas. Lygiagrečiai pastatote automobilį judrioje miesto gatvėje – tarkime, Vilniaus centre, kur palei šaligatvį nusidriekusi dviračių juosta.
Galinėje sėdynėje – du vaikai, kuriems kelionė baigėsi tą pačią akimirką, kai sustojo ratai. Jų rankos jau tiesiasi prie durelių rankenų, o jūs karštligiškai tikrinate veidrodėlius: ar neatlekia dviratininkas, ar nepriartėjo paspirtukas, ar pro šalį nesibrauna kitas automobilis?
Vairuotojai šį reiškinį anglakalbėse šalyse vadina „dooring“ – tai susidūrimas, kai staiga atidarytos durelės atsiduria tiesiai pravažiuojančio dviratininko kelyje. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad tos kelios sekundės tarp sustojimo ir durelių atidarymo yra vienos pavojingiausių visoje kelionėje.
Dviratininkas, važiuojantis 25 km/val. greičiu, neturi beveik jokios galimybės sureaguoti – jis arba rėžiasi į dureles, arba mėgina staigiai sukti į važiuojamąją dalį, kur pavojus dar didesnis.
Skaičiai šį nerimą tik patvirtina. „Dutch Reach Project“ surinkti įvairių miestų duomenys rodo, kad durelių atidarymo sukelti susidūrimai sudaro maždaug nuo 12 iki 27 proc. visų miesto eismo įvykių tarp automobilių ir dviratininkų. Vankuverio mieste atliktame dviračių eismo saugos tyrime konstatuota, kad būtent durelės buvo dažniausia dviratininkų sužalojimų priežastis, o Vienos technikos universiteto tyrimas nustatė, kad sostinėje kas dešimtas dviratininko eismo įvykis buvo kaip tik tokio pobūdžio.
Dviračių ir paspirtukų eismui Lietuvos miestuose augant, ši problema tampa vis aktualesnė ir mums. Vairavimo instruktoriai jau moko vadinamojo olandiškojo atidarymo, kai durelės atveriamos tolimesne ranka, taip priverčiant žmogų atsisukti atgal – tačiau, būkime atviri, priversti taip elgtis nekantraujantį pradinuką ant galinės sėdynės yra beveik neįmanoma misija.
Radaras, kuris nemiega
Ilgą laiką galiojo nerašyta taisyklė: išjungėte variklį – automobilio elektroninės sargybos pamaina baigėsi. Visi jutikliai, radarai ir kameros, per kelionę akylai stebėję aplinką, užmigdavo vos išjungus degimą. Tačiau šiuolaikiniai gamintojai pagaliau suprato, kad pavojus nesibaigia ties paskutiniu nuvažiuotu metru.
Sprendimas, mano nuomone, yra elegantiškas savo paprastumu. Daugelio modernių automobilių galiniuose kampuose jau sumontuoti radarai, kurie važiuojant stebi akląsias zonas – įspėja apie gretimoje juostoje slypintį automobilį.
Inžinieriai tiesiog uždavė logišką klausimą: kodėl šios brangios įrangos nepanaudojus ir tada, kai automobilis stovi? Toks kelių radarų sujungimas į vieną budrų tinklą inžinerijoje vadinamas stacionariąja jutiklių sinteze.
Taip gimė saugaus išlipimo sistemos. Kaip pavyzdį galiu pateikti „Kia“ taikomą sprendimą, kurį teko išbandyti pačiam. Sustojus automobiliui, galiniai kampiniai radarai lieka budrūs ir toliau skenuoja erdvę už jo.
Gamintojo dokumentuose nurodoma, kad sistema reaguoja tuomet, kai jūsų pačių automobilis stovi praktiškai vietoje (juda lėčiau nei 3 km/val.), o iš galo artėjanti transporto priemonė ar dviratininkas juda greičiau nei maždaug 6 km/val. greičiu.
Tokiu atveju prietaisų skydelyje pasirodo įspėjamasis pranešimas, pasigirsta garsinis signalas, o šoniniame veidrodėlyje sumirksi įspėjamoji lemputė. Svarbu, kad sistema lieka aktyvi dar maždaug tris minutes po variklio išjungimo – būtent tiek, kiek paprastai trunka išlipimas. Jei automobilį užrakinate, ji išsijungia iškart.
Verta žinoti vieną niuansą: atskiruose modeliuose diegiamos skirtingos šios technologijos pakopos. Visavertė „Safe Exit Assist“ sistema, gebanti ne tik įspėti, bet ir fiziškai sustabdyti nelaimę, paprastai diegiama didesniuose šeimyniniuose modeliuose, tokiuose kaip „Sorento“ ar elektrinis „EV6“, o populiariajame „Sportage“ krosoveryje veikia įspėjamoji jos atmaina. Būtent gebėjimas ne tik įspėti, bet ir užkirsti kelią nelaimei „Kia“ išskiria iš daugelio kitų gamintojų.
Kai kompiuteris pasako „ne“
Ir štai čia priartėjame prie, mano galva, įspūdingiausios šios technologijos dalies. Įspėjamieji signalai – puiku, tačiau jie veikia tik tada, kai žmogus į juos reaguoja.
O ką daryti su penkiamečiu, kuriam mirksinti lemputė veidrodėlyje nereiškia visiškai nieko ir kuris dureles atidarinėja taip pat spontaniškai, kaip atplėšia saldainio popierėlį?
Atsakymas slypi elektroninio vaikų užrakto integracijoje. Kitaip nei senasis mechaninis užraktas durelių šone, elektroninis valdomas mygtuku ir, svarbiausia, automobilio kompiuteriu.
Saugaus išlipimo sistema su juo dirba išvien: jei vaikų užraktas įjungtas, o radarai tuo metu fiksuoja iš galo artėjančią transporto priemonę, galinės durelės lieka užrakintos – net jei vairuotojas pats spustelėtų atrakinimo mygtuką. Automobilis, vaizdžiai tariant, atsisako paklusti, kol pavojus pravažiuos pro šalį.
Gamintojas numatė ir apsaugą nuo perdėto elektronikos uolumo: jei vairuotojas, įvertinęs situaciją, per dešimt sekundžių po įspėjimo dar kartą paspaudžia užrakto mygtuką, sistema supranta, kad žmogus sąmoningai prisiima atsakomybę, ir dureles atrakina.
Galutinis sprendimas visada lieka žmogui – taip, kaip ir turi būti. Verta žinoti ir kitą svarbų niuansą: jei galinės durelės atidaromos iš išorės, jos atsidarys nepriklausomai nuo sistemos, tad ji nepakeičia paprasto budrumo.
Įsivaizduokime tą patį scenarijų judrioje gatvėje: vaikas trukteli rankeną būtent tą akimirką, kai pro šalį lekia dviratininkas. Be šios sistemos viskas priklausytų nuo to, ar tėvai spėjo pažvelgti į veidrodėlį. Su ja – durelės tiesiog neatsidaro, o dviratininkas nuvažiuoja toliau, net nesužinojęs, kad ką tik išvengė ligoninės.
Įspėti ar užblokuoti?
Reikia sąžiningai pasakyti, kad „Kia“ nėra vienintelė šioje srityje. Saugaus išlipimo technologiją įvairiomis formomis siūlo „Ford“ ir „Volkswagen“, taip pat prabangesni „BMW“, „Mercedes-Benz“, „Audi“ ar „Lexus“.
Pavyzdžiui, „Ford“ savo naujos kartos „Mustang“ modelyje įdiegė „Exit Warning“ sistemą: ji taip pat naudoja galinį radarą, fiksuoja eismo dalyvius nuo maždaug 6 km/val. greičio ir lieka budri kelias minutes po variklio išjungimo.
Tačiau čia ir slypi esminis skirtumas. Dauguma šių sistemų vairuotoją tik įspėja garsu ir šviesa. „Kia“ sprendimas, kaip ir prabangiojo „Genesis“, žengia žingsnį toliau ir įspėjimą fiziškai susieja su elektroniniu vaikų užraktu, neleisdamas durelėms atsidaryti.
Toks aktyvios radarų intervencijos ir mechaninio blokavimo derinys, mano nuomone, ir yra tikrasis lūžis: jis išsprendžia ne dėmesingo suaugusiojo, o būtent vaikiško neatsargumo problemą.
Klausimas, kurį verta užduoti salone
Per ilgus metus išmokau vieną taisyklę: tikroji technologijų vertė atsiskleidžia ne reklaminiuose filmukuose, o kasdienybės smulkmenose. Saugaus išlipimo sistema – kaip tik toks atvejis.
Ji nedidina galios, nepuošia eksterjero ir lieka nepastebima, kol nesuveikia. Tačiau būtent ji saugo tuos eismo dalyvius, kuriuos apsaugoti sunkiausia: vaikus, kurie dar nesuvokia pavojaus, ir dviratininkus, kurie to pavojaus tiesiog nemato.
Todėl mano patarimas šeimoms, šiandien besirenkančioms naują automobilį – nesvarbu, ar jų akį traukia erdvesnis „Sorento“, ar dinamiškesnis „Sportage“ – yra paprastas. Klausdami pardavėjo apie oro pagalves ir automatinį stabdymą, būtinai pasiteiraukite ir apie saugaus išlipimo funkciją: ar ji tik įspėja, ar geba ir užblokuoti dureles, ar jūsų pasirinktoje versijoje numatytas elektroninis vaikų užraktas.
Tai nėra rinkodaros blizgutis – tai technologija, kuri veikia tada, kai jūs jau manote, kad kelionė baigėsi. O patirtis rodo, kad būtent tokios nematomos detalės ir skiria gerai apgalvotą šeimos automobilį nuo tiesiog gražaus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
