uostas

Marija Gabrienė, Saulius Masalskis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos Saugios laivybos administracijoje įdiegta Nacionalinė laivų eismo stebėsenos informacinė sistema, kuri padės sustiprinti jūros aplinkos apsaugą Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje ir užkirsti kelią situacijoms, keliančioms pavojų žmonių saugumui jūroje.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po sėkmingų bandymų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Klasco“ atidarytas naujas birių trąšų terminalas. Bendrovės generalinis direktorius teigia, kad nuo šiol, kai vienu metu skirtingas trąšas bus galima krauti į du laivus, padidės ne tik įmonės, bet ir uosto konkurencingumas. „Klasco“ teritorijoje jau veikė skystų ir birių trąšų bei grūdų terminalai.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą statanti bendrovė „Klaipėdos nafta“, ruošdamasi SGD terminalo veiklai, už ne daugiau kaip 112,428 mln. litų pirks 170 tūkst. kubų dujų. Tiek jų reikės derinimo darbams, kad terminalas gruodžio pradžioje pradėtų veikti.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Uosto direkcija ir toliau investuoja į infrastruktūros vystymą, ypač kanalo ir krantinių gilinimą. Tai esą vienintelis ir pagrindinis įrankis, sudarant galimybę uosto įmonėms konkuruoti ir pritraukti į šalies biudžetą didesnes pajamas. Pernai pinigai į uosto pirsų, krantinių statybą, jų ir uosto kanalo gilinimą pasiekė rekordą – investuota daugiau kaip 300 mln. litų.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Penktadienio rytą Klaipėdos uoste prisišvartuos NATO jūrinių pajėgų nuolatinės parengties išminavimo laivų 1-oji grupė. Baltijos jūroje ši grupė dislokuota siekiant padidinti saugumą ir užtikrinti NATO parengtumą šiame regione.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas atsigauna. Trečiadienį uostamiestį pagaliau pasiekė antrasis vadinamojo STS (angl. „Ship-to-Shore“) tipo kranas, kurio vertė – 25 mln. litų. Milžiniškų gabaritų kraną įsigijo bendrovė „Klaipėdos Smeltė“. Jo pirmtakas į bendrovės teritoriją atkeliavo praėjusių metų spalį. Dar vienas identiškas kranas bus atplukdytas šį birželį. Tai ženkliai padidins krovininių laivų aptarnavimą.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Baltijos ir Šiaurės jūrose nebegalės plaukioti laivai, varomi daug sieros turinčiu kuru. Dėl to išaugs krovinių pervežimo kaina, tad Klaipėdos uoste dirbantys verslininkai baiminasi, kad dalį krovinių gali perimti konkurentai Rytuose. Nuo kitų metų galės plaukioti tik tie laivai, kurie sieros kiekį kure sugebės sumažinti dešimteriopai – jis negalės viršyti 0,1 proc.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nauja keltų linija tarp Klaipėdos, Kopenhagos ir Malmės suinteresuoti visi uostai. Tačiau ar iš Klaipėdos plauks keltai į minėtus miestus, priklausys nuo operatoriaus – ar atsiras laivybos kompanija, kuri keltų linija sujungtų Lietuvos, Švedijos bei Danijos uostus. Kopenhagos ir Malmės uostus jungia ne tik Eresūno tiltas, juos administruoja viena direkcija.

Klaipėdos uoste prišvartuotas neįprastas laivas, ypatingas ne savo parametrais ar atgabentu kroviniu, o itin neįprasta išvaizda. Siaučiant audrai jūroje ir spengiant šalčiui, su Panamos vėliava plaukiojantis laivas „Usolie“ apsitraukė storu ledo sluoksniu ir šiuo metu primena plaukiojančią ledo skulptūrą. „Priimti šį Šiaurės jūroje ledu apsitraukusį laivą uostininkams buvo iššūkis, mat tokių atvejų būna itin retai.

Įrodyk, kad žinai apie svarbiausius Lietuvoje įgyvendinamus transporto sektoriaus projektus, finansuojamus Europos Sąjungos paramos lėšomis. Atsakyk į žemiau pateiktus klausimus ir laimėk Susisiekimo ministerijos prizus – didelį skėtį ar kelionines skaitmenines svarstykles bagažui sverti. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste sukuriama apie 4,5 procentų viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Tai parodo, koks tai strategiškai svarbus objektas visai Lietuvai.

Klaipėdos uoste pasieniečiai sulaikė ukrainietį, kuriam išduotas Europos arešto orderis ir kurio dėl žmonių grobimo bei neteisėto laisvės atėmimo ieškojo Ispanijos teisėsaugininkai. Pernai pasieniečiai iš viso sulaikė pusseptinto šimto teisingumo vengusių asmenų.

Antradienio vidurdienį kilęs tirštas rūkas trumpam sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Oro uosto atstovų teigimu, dėl šios aplinkybės orlaiviai negalėjo nusileisti oro uosto teritorijoje. Balsas.lt duomenimis, atskraidinęs keleivius iš Kijevo  lėktuvas buvo nukreiptas į Kauną,  o skrydis iš Helsinkio atšauktas.

Viena didžiausių laivybos kompanijų pasaulyje „MSC Vilnius” (Mediterranean Shipping Company), šeimininkaujanti Klaipėdos uoste ir priklausanti Olandijos TIL holdingui, valdančiam didžiąją dalį bendrovės „Klaipėdos Smeltė” akcijų, ketina daugiau krovinių gabenti geležinkelio linijomis.

2013 m. spalio mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, į šalies oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 21,9 procento daugiau keleivių, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Lietuvos oro bendrovių lėktuvais keleivių vežta 6,2 procento daugiau. 2013 m. spalio mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių perkrauta 13,1 procento mažiau, o šalies oro uostuose – 16,2 procento daugiau nei 2012 m. spalio mėn.

LRT televizijos naujienų tarnyba Seimas nusprendė sujungti tris Lietuvos oro uostus – Kauno, Palangos ir Vilniaus. Įstatyme argumentuojama, kad taip bus sumažintos valdymo išlaidos, oro uostai efektyviau dirbs. Numatoma, kad po reorganizacijos bus atleista apie 5 proc. darbuotojų, veiklos sąnaudos sumažės daugiau kaip 1 mln. Lt per metus. Vilniaus oro uostas išliks pagrindinis, tačiau turės sudaryti sąlygas skraidyti ir pigių skrydžių bendrovėms.

Irena BUDRIENĖ Vakar Šiaulių pramonės parke įkasta naujos „ROL Group“ gamyklos statybos simbolinė kapsulė, pašventintas kertinis akmuo. Švedijos kapitalo įmonių grupė į naujo fabriko statybą investuoja 22 milijonus litų. Iki kitų metų gegužės pastatytoje gamykloje planuojama įkurti 40 naujų darbo vietų, iš viso joje dirbs daugiau kaip 200 žmonių. Visa gamyba – po vienu stogu 12400 kvadratinių metrų gamyklą planuojama pastatyti iki 2014 metų gegužės mėnesio.

Viena didžiausių Kinijos transporto infrastruktūros projektavimo ir statybų įmonė „China Communications Construction Company Ltd.“ (CCCC) ir jos tarptautines investicijas vykdanti įmonė „CCCC International Holding Limited“ domisi galimybe investuoti į Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto statybas. Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas tai aptarė su pastarosios įmonės Infrastruktūros investicijų departamento vadovu Tang Jinsong.

Didžiausiems pasaulio oro uostams ir laivybos bendrovėms modernius komunikacijos prietaisus gaminanti norvegų „Jotron“ plečia veiklą Lietuvoje. Metų pabaigoje bendrovė Kaune atidarys naują gamyklą į kurią perkels šiame mieste veikiantį padalinį. Kauno gamykloje bus diegiamos naujos technologijos, įkurtas vietinis produktų vystymo departamentas. Taip pat įmonė planuoja didinti gamybos apimtis. Numatomos investicijos sieks apie 9,4 mln. litų.

Prie Baltijos jūros įsikūrusi Gdynė pagal Lenkijos gyventojų apklausas vertinama kaip miestas, kuriame patogiausia gyventi. Kasmet į ją užsuka vis daugiau įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos, turistų. O norint pritraukti dar didesnius jų srautus, šiuo metu rekonstruojamas karinis oro uostas, pritaikytas civilėms reikmėms.  Gdynė artėja link savo pirmojo šimtmečio, kurį švęs po dešimties metų.

Šią savaitę aptartos Šventosios uosto atstatymo galimybės - Palangos miesto valdžiai pristatyta uosto urbanistinė koncepcija, aptartos finansavimo galimybės, praneša Klaipėdos uosto direkcija. Palangos atstovams pristatytos idėjos, kaip galėtų atrodyti Šventosios uostas.

Atgaivinant Šventosios uostą būtina išlaikyti glaudų ryšį su pačios gyvenvietės plėtra – užtikrinti, kad viešosios miesto erdvės bei uostas taptų vientisu turistų traukos centru. Norint tai įgyvendinti, reikia parengti visos Šventosios kompleksinį užstatymo planą, kuris padėtų sukurti vieningą užstatymo struktūrą ir užtikrinti nepertraukiamus pėsčiųjų ryšius su uostu – teigiama vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje pristatytoje Šventosios uosto urbanistinėje koncepcijoje.

Pirmadienį Europos Komisija pateikė planus mažinti muitinės formalumus laivams – dėl to sumažės biurokratizmo, sutrumpės laukimo laikas uostuose ir padidės sektoriaus konkurencingumas.

Saulius SODONIS Šį ketvirtadienį susirinkusi į savo eilinį posėdį Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys 45 klausimus. Ne vienas, kaip jau įprasta, formalus, tačiau yra ir tokių, kai Šilutės rajono politikai turės apsispręsti, į kurią pusę nusverti svarstyklių lėkštę.

Šiais 2013 metais Europos kultūros sostine tapo Marselis. Istorijomis, legendomis ir netgi filmų scenarijais apipintas senasis miestas gali didžiuotis ir įspūdingais, neeiliniais architektūros objektais. Garsiojo Le Corbusier kūrinys Unité d’Habitation į Marselį sutraukia architektūros „piligrimus“ iš viso pasaulio, o bizantiškų motyvų kupinos bažnyčios ir fortai stebina savo išskirtiniu dydžiu.

Šeštadienį, birželio 22 d., Klaipėdos uoste bures 5-ąjį kartą pakels jachtos, besivaržančios „Švyturio Joninių nakties regatoje“. Vienintelė naktį Klaipėdoje rengiama regata šiemet tampa ne tik buriavimo renginiu, bet ir miesto Joninių šventės dalimi. Du vakarus Kruizinių laivų terminale vyks nemokami gyvos kokybiškos muzikos koncertai, teigiama pranešime spaudai. „Vienas svarbiausių mūsų tikslų šiemet – sujungti koncertą miestiečiams su buriavimo regata.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdoje, kruizinių ir karo laivų terminale, vyks gylių matavimo laivo „Lotas“, kurį įsigijo Uosto direkcija, krikštynos. Po jų bus paminėta uosto laivybos kanalo gilinimo darbų pabaiga. Naują gylių matavimo laivą, kurį pastatė viena Estijos statybos kompanija, uosto direkcija įsigijo už 6,5 mln. litų. Pasak uosto direkcijos atstovės spaudai, turėtas laivas buvo gerokai pasenęs ir susidėvėjęs.

Parengtas naujas Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo gali būti uždrausta verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 metrų nuo jūros kranto linijos ir 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų, sužlugdytų smulkiausias žvejų įmones.

  Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vienuolikos Europos šalių skrydžių kontrolieriai trečiadienį surengė protesto dieną prieš Europos Sąjungos planus steigti bendrą žemyno oro erdvę. Antradienį streiką pradėjo Prancūzijos oro uostų skrydžių kontrolieriai, prie jų prisidėjo Austrijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, kitų šalių kolegos. Jų nuomone, įsteigus bendrą Europos oro erdvę sumažės darbo vietų, pablogės darbo sąlygos, kils pavojus skrydžių saugumui.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Šiemet Klaipėdos uostas mini 90-ties metų jubiliejų, kai jį perėmė Lietuva. Šia proga uostamiestyje rengiamas istorijos forumas „Lietuviškam Klaipėdos uostui – 90“, kuriame bus pristatyti istorikų neseniai Latvijoje aptikti dokumentai, liudijantys kaip uostas atrodė po Antrojo pasaulinio karo. Klaipėdos kraštą Lietuva prisijungė 1923 metų sausį. Tačiau jūrų uostas Lietuvai oficialiai atiteko tik beveik po pusmečio – birželio 27-tąją.

Praėjusią savaitę AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Fegda“ pasirašė Kauno viešojo logistikos centro (VLC) intermodalinio terminalo rangos darbų sutartį. Pasak specialistų, naujasis terminalas paskatins ypač spartų ekonominį Kauno regiono augimą. Kliūtys įveiktos Kauno VLC projektas yra pripažintas svarbiu valstybės ekonomikai, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra Vyriausybės įpareigota jį įgyvendinti.

Rusijos Vnukovo oro uoste besileidžiančiam lėktuvui užsidegė važiuoklė, praneša gazeta.ru. Pareigūnų teigimu, liepsnas sukėlė užsidegusios orlaivio stabdžių kaladėlės. Incidento metu keleiviai nenukentėjo. Oro uosto tarnybos stengiasi pašalinti lėktuvą nuo leidimosi tako ir normalizuoti oro uosto  darbą.

 Baltarusija jau seniai yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų, ekonomiškai svarbi ir kartu politiškai probleminė partnerė. Jos svarbą lemia didelė Klaipėdos uosto priklausomybė nuo baltarusiškų krovinių (pirmiausia trąšų). Kaip pažymėjo Lietuvos susisiekimo ministras R. Sinkevičius, „Baltarusijos krovinių tranzitas per Klaipėdos uostą pernai sudarė beveik 11 milijonų tonų, o bendra baltarusiškų tranzitinių krovinių dalis per šį uostą – 30,5 proc. visos krovos.

Gelbėtojai Genujos uoste trečiadienį ieško žmonių, kurie galėjo likti gyvi praėjusią naktį įvykus nelaimei, kai konteinerinis laivas rėžėsi į laivybos valdymo bokštą ir jo daliai nugriuvus į vandenį žuvo trys žmonės. Bokšte buvo maždaug 14 žmonių, kai kurie jų įkrito į šaltą vandenį, o kiti įstrigo lifte, taip pat nukritusiame į jūrą, pranešė žiniasklaida. Viena aukų, kaip pranešama, yra 30 metų Daniele Fratantonio (Danielė Fratantonijas), dirbęs pakrančių apsaugos valdymo centre.

SEB bankas naujo Klaipėdos uosto keleivių ir krovinių jūrinio terminalo statybai skyrė 41,25 mln. litų paskolą. Finansavimas suteiktas koncerno „Achemos grupė“ ir Klaipėdos jūrų krovinių bendrovės „Bega“ kontroliuojamai įmonei „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“. Paskolos lėšos bus panaudotos modernaus terminalo pastatams ir reikiamiems įrenginiams statyti bei įrengti.

Jeigu Vyriausybės posėdyje bus pritarta, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas šiemet mokės tik 1 proc. dividendų. Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, taip buvo nuspręsta pirmadiednį per Vyriausybės pasitarimą buvo nuspręsta Ministrų kabineto posėdžiui teikti tokį nutarimo projektą. Tokį sprendimą lėmė tai, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJUD) prisideda prie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos.

Antradienio paryčiais užsidegė iš Vokietijos į Klaipėdą plaukiantis bendrovės „DFDS Seaways“ keltas „Victoria Seaways“. Žmonės per incidentą nenukentėjo, o jo priežastys tiriamos. „DFDS Seaways“ Rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys BNS sakė, kad žmonės per incidentą nenukentėjo. „Galiu šitą iš karto pasakyti – žmonės tikrai nenukentėjo. Laivas 13.30 valandą grįžta į Klaipėdos uostą“, – BNS teigė V. Klumbys.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos uoste antrą mėnesį iš eilės pasiekiami krovos rekordai, o apyvarta kovą sumušė visų laikų mėnesio aukštumas. Daugiausia kraunama tranzitu per Lietuvą į daugybę šalių keliaujančių trąšų ir naftos produktų. Krova Klaipėdos uoste I-ąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, ūgtelėjo 19 proc. Rinkliavų uosto direkcija surinko milijonu litų daugiau nei per tris rekordinių – 2011 metų – mėnesius.

Šių metų sausio-vasario mėnesiais Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 7,73 mln. tonų jūrinių krovinių, bendras krovos kiekis padidėjo 15,8 proc., palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Klaipėdos uoste šiemet krauta 6,13 mln. tonų, tai 16,3 proc., arba 0,86 mln. tonų daugiau, o Būtingės terminale krauta 1,6 mln. tonų krovinių - 13,9 proc., arba 0,2 mln. tonų, daugiau nei tuo pačių praėjusių metų laikotarpiu.

Kovo 17 d. TV3 laidos „Savaitės komentarai“ reportaže buvo teigiama, kad socialdemokratai, atėję į valdžią, ketina iš pareigų atleisti „Klaipėdos naftai“ trejus metus vadovaujantį Roką Masiulį. Reportaže išsakyti teiginiai iš tiesų nustebino Lietuvos socialdemokratų partijos vadovus savo spekuliatyvumu, nes, kaip teigia LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius, „apie tai partijos viduje net nebuvo svarstyta ir bent jau kol kas neturime jokio pagrindo ar siekio pakeisti vadovą.

Dėl techninių problemų naujai statomame ir 4,3 mlrd. eurų kainuosiančiame Berlyno tarptautiniame oro uosto terminale šviesos dega visą parą. Ši žiema Berlyne buvo viena tamsiausių: skaičiuojama, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo gruodžio pradžios iki vasario pabaigos saulėtos buvo tik 96 valandos.

Pirmadienio rytą Klaipėdos uosto direkcija gavo pranešimą, jog prie 66-osios krantinės, kuria naudojasi jūrų krovinių kompanija „Bega“, nuskendo vilkikas RVS-125. Kadangi jis praėjusią savaitę buvo parduotas, bet už jį dar nesumokėti pinigai, nežinia, kas dabar turės pasirūpinti vilkiko iškėlimu, rašo „Vakarų ekspresas“. Toje vietoje, kur po vandeniu paniro nedidelis 14 m ilgio, 4 m pločio ir 1,5 m grimzlės laivas, dabar kyšo tik pati jo stiebo viršūnėlė.

Klaipėdos uoste ties krantine nuskendo laivas, aukų nėra. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešė, kad tai nutiko prie krantinės Nr. 65a, kuria naudojasi Vakarų Baltijos laivų statykla. Nuskendo vilkikas RVS 125. Apie aukas nepranešama. Pastebėta nedidelė tarša. Vilkikas RVS 125, kurio savininkė - įmonė "Lokys", yra 14 m ilgio, 4 m pločio ir 1,5 m grimzlės. Ruošiamasi statyti bonines užvaras dėl pastebėtos taršos lokalizavimo. Įvykio aplinkybės tiriamos.

 Viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos kompanijų AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, kraunanti daugiau kaip trečdalį visų Lietuvos uosto krovinių, šiemet numato nemenkas investicijas, stato naują sandėlį ir planuoja išlaikyti dvejų pastarųjų metų krovos lygį, rašo „Vakarų ekspresas“. Šiemet AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) planuoja investuoti apie 50 mln. litų.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Pernai per Klaipėdos uostą perkrauta 35 mln. tonų krovinių, ir nors krova – milijonu tonų mažesnė nei du 2011-aisiais, kai kurioms uosto bendrovėms rezultatus, nors ir nežymiai, net gi pavyko pagerinti.

Vakarų laivų gamykla (VLG) metė iššūkį Klaipėdos uoste veikiančioms krovos bendrovėms ir pastatė naują Skystųjų produktų terminalą, rašo „Lietuvos rytas“. VLG terminale į laivus kraunama melasa - šalutinis cukraus gamybos produktas, naudojamas tekstilės, kosmetikos, maisto pramonėje. Dviejose talpyklose galima laikyti apie 8 500 tonų iš Rusijos ir Ukrainos geležinkeliais atgabentos melasos. Terminalo metų pajėgumas siekia 120 tūkst. tonų.

Ekonominės sankcijos, vizų klausimas, „meškiukų“ skandalas ir kilometrinės vilkikų eilės prie pasienio postų ne juokais erzina paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamą Aliaksandrą Lukašenką. Rytų kaimyninės šalies vadovas sakosi bendraująs su lietuviais, gerbia mūsų valstybę, o štai Lietuvos valdžia nuolat skelbia jam ir baltarusių tautai įvairias sankcijas ir į draugystes nesileidžia. 58-erių A.Lukašenka grasina, kad baltarusiški kroviniai bus gabenami ne per Lietuvos, o per Rusijos uostus.

Baigiantis 2012-iesiems paaiškėjo, kad kartelinius susitarimus neigiančių Klaipėdos uosto laivų agentavimo bendrovių bylos bus jungiamos į vieną. Kitaip sakant, teisminis procesas kitais metais vėl prasidės iš pradžių, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“ Apie 40 bendrovių dėl to patiria nemenkų nuostolių. Ne vienas jų atstovas tokią situaciją prilygina valstybės reketui. 2011-ųjų pabaigoje Konkurencijos taryba (KT) Klaipėdos uoste įžiūrėjo kartelinius susitarimus.

Sausį-spalį Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta 36,1 mln. t jūrinių krovinių, arba 5,7 proc. mažiau nei tokiu pat metu pernai.Sausio-spalio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 29,2 mln. 5,1 proc., arba 1,6 mln. t, mažiau nei pernai, Būtingės terminale perpilta 6,9 mln. t, 8,1 proc., arba -0,6 mln. t mažiau nei pernai. Per 2012 m. sausio-spalio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo žemės ūkio produktų (+609,7 tūkst.

Rusija nedaro jokio spaudimo Minskui, kad Baltarusijos eksporto krovinių srautas būtų nukreiptas iš Baltijos šalių uostų į Leningrado srities uostus. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Baltarusijos premjero pirmasis pavaduotojas Vladimiras Semaška. „Rusija nedaro jokio spaudimo.