uostas

Ispanijos jūrinių paslaugų milžinės „Boluda Corporacion Maritima“ ir pasaulinės laivybos milžinės MSC valdoma laivų vilkikų operatorė „Boluda Towage“, save vadinanti šio sektoriaus lydere pasaulyje, kuriasi Lietuvoje. Įmonė „Boluda Towage Lithuania“ įregistruota pirmadienį Vilniuje. Ją įsteigė Nyderlandų „Boluda Finance“, rodo įmonės steigimo aktas, pateiktas Registrų centrui.

Praėjus daugiau nei šimtmečiui nuo pirmojo Šventosios uosto statybos pradžios, penktadienį kurorte bus pradėti naujojo uosto infrastruktūros kūrimo darbai. Šią dieną prie istorinio senojo molo vėl bus padėtas kertinis akmuo, kuris simboliškai pažymės pagrindinių hidrotechninių statinių jūroje statybos pradžią. Pirmojo statybos etapo metu numatoma pastatyti du išorinius uosto molus.

Ketvirtadienį rytų Kinijos uoste prisišvartavusiame su užsienio šalies vėliava plaukiojančiame krovininiame laive kilus gaisrui nukentėjo „labai daug“ žmonių, pranešė valstybinė žiniasklaida. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino skubiai vykdyti paieškos ir gelbėjimo operaciją. „Šandongo provincijos Čingdao mieste esančios bendrovės „Beihai Shipbuilding Co., Ltd.

Kai kurioms Klaipėdos jūrų uosto krovos kompanijoms vėl kraunant rusiškus grūdus, Lietuva griežtina jų patikrą – žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika BNS pranešė nurodęs Veterinarijos tarnybai tikrinti per uostą iš Rusijos ir Baltarusijos gabenamus maistinius grūdus – iki šiol tai nebuvo daroma.

Pranešama, kad Ukrainos kariuomenė rugpjūčio 13-osios naktį surengė bepiločių orlaivių ataką prieš Rusijos Leningrado sritį, per kurią Ust Lugos uoste buvo apgadinta „uosto infrastruktūra“, sakė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenko. Ust Luga yra vienas didžiausių Rusijos uostų prie Baltijos jūros. Jame taip pat veikia naftos terminalas, kuris yra svarbus žalios naftos ir naftos produktų eksporto centras.

Seimas antradienį pritarė Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtrai – specialus teisinis reguliavimas leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. Nuo kitų metų pradžios galės būti skelbiamas šios teritorijos infrastruktūros statybos rangovo konkursas. Už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projekto įgyvendinimo įstatymo projektą antradienį balsavo 90 Seimo narių, o prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Ar pažadai dėl Šventosios uosto pagaliau virs realybe? Trečią kartą per šimtą metų Palangos valdžia vis bando sukurti normaliai veikiantį Šventosios uostą. Paskutinį kartą, dar 2011 metais, uostas buvo išgilintas prieš tai nepastačius molų, tad kone per vieną naktį vanduo ir vėjas visą darbą pavertė niekais. Kurorto valdžia ir Klaipėdos uosto direkcija žada, kad šį kartą uostą pagaliau pavyks atgaivinti. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pirmoji Lietuvoje investavo į žaliojo vandenilio gamybą ir nuo šiol pradeda jo prekybą visiems pageidaujantiems vartotojams – penktadienį Klaipėdos uoste atidaroma pirmoji vandenilio stotelė, praneša „Vakarų ekspresas“. Taip pat sudarytos sąlygos žaliuoju vandeniliu papildyti vandens transportą. Pasak direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, jau iki oficialaus stotelės atidarymo jau buvo juntamas verslo susidomėjimas.

Seimas antradienį nutarė pakartotinai svarstyti praėjusią savaitę prezidento Gitano Nausėdos vetuotą naujos redakcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, sukuriantį galimybę į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu.  Už tai, kad Seimas svarstytų grąžintą įstatymą iš naujo, balsavo 104 Seimo nariai, o kad jis būtų laikomas nepriimtu – trys.    Seimas toliau projektą svarstys gegužės 21 dieną.

Klaipėdos jūrų uoste pradėjus statyti kruizinių laivų terminalą, į būsimos krantinės pamatus įleista simbolinė kapsulė, skelbia uosto direkcija. Pranešime rašoma, jog kruizinių laivų terminalas svarbus siekiant priimti vis augantį į Klaipėdos uostą įplaukti norinčių kruizinių laivų srautą.

Danijos kapitalo Klaipėdos keltų bendrovė „DFDS Seaways“ išsinuomojo naują laivą „Ciudad de Valencia“, kuris kursuos tarp Karlshamno Švedijoje ir Klaipėdos.  „DFDS“ pranešė trečiadienį su neįvardijama kompanija pasirašiusi susitarimą dėl laivo nuomos. „Šiuo laivu reikšmingai didiname galimybes aptarnauti tiek krovinių, tiek keleivių segmentus viename svarbiausių mūsų Baltijos jūros maršrutų.

Parlamentas svarstys Susisiekimo ministerijos siūlomus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama padidinti uosto konkurencingumą, užtikrinti veiklos efektyvumą bei stiprinti nacionalinį saugumą. Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 84 Seimo nariai, susilaikė 7, o prieštaraujančių nebuvo.

Rusija bepiločiais orlaiviais „Shahed“ ir balistinėmis raketomis smogė į du uostus Odesos srityje, vienas žmogus buvo sužeistas, apgadinta uostų infrastruktūra. Per smūgį nukentėjo Turkijos laivas, penktadienį pranešė Ukrainos ministras. „Rusija raketomis smogė į civilinę uostų infrastruktūrą Odesos srityje“, – „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos atkūrimo ministras Oleksijus Kuleba.   Jo teigimu, Odesos uoste buvo sužeistas privačios kompanijos darbuotojas, jam teikiama medicinos pagalba.

Naktį surengta dronų ataka Rusijos Novorosijsko uostui sukėlė didžiulį gaisrą strategiškai svarbiame naftos terminale „Šescharis“. Pranešama apie apgadintą infrastruktūrą, sužeistus įgulos narius ir mieste pabirusius dronų nuolaužų fragmentus. Pranešama, kad buvo smogta „Šescharis“ – dideliam eksportiniam naftos terminalui, kuris yra „Transneft“ kompanijos naftotiekių galutinis taškas. Tai strategiškai svarbus mazgas Rusijos naftos ir naftos produktų eksportui per Juodąją jūrą.

Pro Klaipėdos uosto vartus jau išplaukia pirmieji šių metų grūdų derliumi pakrauti laivai. Viena pirmųjų du po 30–40 tūkst. tonų grūdų pakrautus laivus išlydėjo Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, o šiomis dienomis vienu metu vyksta dar trijų laivų krova, pranešė Klaipėdos uostas. Anot jos, krova įsibėgėja ir bendrovėje „Klasco“. Pastarosios pirmasis laivas šio sezono grūdais pripildytas šiomis dienomis.

Pramogų pasaulis – ta vieta, apie kurią svajoja kiekvienas. Visada šou verslas atrodo it filmas, tačiau niekas nė nepagalvoja, kiek sunkaus darbo reikia įdėti į tai, kad susikurtum sau geresnį rytojų, būtum kitoks, nei visi. Apie darbą ir asmeninį gyvenimą sutiko atsiverti Žilvinas Žvagulis. Kuomet žmogus dirba ne samdomą darbą, o kuriasi ar yra jį susikūręs pats, tuomet nelieka laiko laisvam laikui, savaitgaliams ar sau, o ypač, dirbant pramogų versle.

Pramoginių keleivinių laivų savininkai žada blokuoti Klaipėdos uosto vartus arba trauktis iš verslo. Techninę tokių laivų apžiūrą iš valstybės perėmęs verslas kainą už paslaugą pakėlė dešimtis kartų. Anksčiau mokėję po 50 eurų, dabar laivų savininkai privalo atseikėti 500 ar net tūkstantį eurų. Pramoginius keleivinius laivus turintys verslininkai žada veiklą nutraukti.

Klaipėdoje gegužę švartavosi dešimtys modernių bei prabangių jachtų ir katerių. Vyko šių laivų naujoves bei madas pristatantis renginys. Lietuviai ne tik vis dažniau perka net po milijoną eurų kainuojančius laivus, o ir patys tokius stato ir parduoda milijonieriams užsienyje. Vieną mūsų tautiečių pagamintą laivą nusipirko ir garsus britų televizijos laidų vedėjas.  Justinos namai – milijoną eurų kainuojanti jachta.

Klaipėdos uoste netrukus bus pradėti pirmųjų krantinių elektrifikavimo darbai – kitąmet uoste bus švartuojami keltai, kuriems elektros energija bus tiekiama tiesiai nuo kranto, skelbia uostas. Trys elektrą laivams tieksiančios stotelės bus įrengtos „Centriniame Klaipėdos terminale“ ir viena „Klaipėdos konteinerių terminale“, pietinėje uosto dalyje. Jos turėtų pradėti veikti 2026-aisiais.

Klaipėdos uoste šeštadienį laivyba neberibojama. Elektros vidurdienį  neturi daugiau negu 5 tūkst. vartotojų.   „Informuoju, kad laivyba Klaipėdos uoste atnaujinta nuo 10 val.“ – BNS šeštadienį pranešė  Klaipėdos uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė Anksčiau ji BNS teigė,  kad penktadienį, prieš vidurnaktį vėjo gūsiai buvo pasiekę 35,4 metrų per sekundę greitį. Šeštadienio ryte išplaukti iš uosto ir įplaukti laukė po vieną laivą.

Dėl stipraus vėjo nuo ankstaus pirmadienio ryto, 6 valandos, Klaipėdos jūrų uoste ribojama laivyba. „Šiuo metu įplaukti laukia trys laivai, vienas laukia leidimo išplaukti. Matydami prognozes, mes visą laiką ruošiamės: būna patraukiami laivai toliau į uostą ir t.t“, – Eltai sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė Pukenė. Šiuo metu uoste vėjo greitis siekia 19 metrų per sekundę, gūsiai siekia 24 metrus per sekundę.

Su Maltos vėliava plaukiojantis laivas „Ruby“ su amonio salietros kroviniu iš Rusijos dreifuoja prie Šiaurės Europos krantų, nes negali įplaukti remontui į Europos uostus, kurie jo nepriima, baimindamiesi, kad laive esantis krovinys gali sprogti, pirmadienį skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Iš uosto Murmansko srityje išplaukęs „Ruby“ su 20 tūkst.

Rusišką amonio salietros krovinį gabenantis, su Maltos vėliava plaukiojantis laivas „Ruby“ nebus į leistas į Klaipėdos uostą remontui, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Krovinys į uostą nebus įleistas“, – per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė. Apie 20 tūkst. tonų amonio salietros iš Rusijos Kandalakšos miesto gabenantis laivas prašo leidimo įplaukti į Klaipėdos uostą, iškrauti krovinį bei atlikti remontą.

Klaipėdos uoste penktadienį lankėsi JAV raketinis kreiseris „USS Normandy“. Raketinis kreiseris į uostamiestį atplaukė logistinio aprūpinimo tikslais, skelbia Lietuvos kariuomenė. Šis kreiseris Baltijos jūroje vykdo JAV karinių jūrų pajėgų pavestas užduotis. „Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Seklių vandenų komanda užtikrino „USS Normandy“ ginkluotą eskortą į ir iš uosto“, – rašoma pranešime.

Klaipėdos jūrų uosto direkcija ir Jurbarko rajono savivaldybė ketvirtadienį pasirašys memorandumą, kuriuo bus siekiama atkurti ir įveiklinti vidaus laivybos uostą Jurbarke. Susitarimą pasirašys uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir Jurbarko savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

Pirmą kartą nuo tarpukario buriuojantys vaikai pradeda treniruotis jūroje prie mūsų šalies krantų. Anksčiau jie tai darydavo Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, tačiau net tai mažiesiems buriuotojams nesutrukdė nuskinti tarptautinių apdovanojimų šiame sporte. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Patys tempdami savo mažuosius burlaivius – taip Šventojoje treniruotei ruošiasi būrelis jaunųjų buriuotojų. Sako, tik pasiruošti dar reikia nemažai.

Siekiant išplėsti Klaipėdos jūrų uosto pietinę dalį, tam numatyta 100 hektarų apimanti teritorija. „Šiandieniniame kontekste, kalbant tiek apie krovinių, tiek apie uosto įmonių veiklos diversifikavimą, būtent pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra, suformuojant naują teritoriją, yra ta kryptis, kuri padės kurti naują potencialą“, – pranešime cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Rygos uostas – didžiausias pagal krovos apimtis Latvijos uostas – pranešė per pirmąjį pusmetį perkrovęs 8,884 mln. tonų krovinių – 7,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Birių krovinių srautai sunyko 18,1 proc. iki 4,412 mln. tonų, generalinių – išaugo 8,3 proc. iki 4,029 mln. tonų, skystų – sumenko 16,7 proc. iki 442,4 tūkst. tonų. Daugiausiai perkrauta krovinių konteineriuose (2,439 mln. tonų, 5,4 proc. daugiau nei prieš metus), žemės ūkio produkcijos (1,598 mln.

Per pirmąjį pusmetį Rusijos jūrų prekybos uostuose perkrauta apytikriai 448,6 mln. tonų krovinių – 3,1 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė juos vienijanti asociacija. Skystų krovinių krova sumenko 3,5 proc. iki 228,7 mln. tonų, sausų – 2,7 proc. iki 219,9 mln. tonų. Eksporto krovinių srautai mažėjo 3,0 proc. iki 354,7 mln. tonų, importo – didėjo 4,7 proc. iki 20,7 mln. tonų, tranzitinių – augo 2,7 proc. iki 34,3 mln. tonų, vietinių – nyko 11,8 proc. iki 38,8 mln. tonų.

Verslininko Zigmo Petrausko netiesiogiai kontroliuojamo Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) krova pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai tuo pat metu, augo 12 proc. iki 3,31 mln. tonų (2,96 mln. tonų). Sausį–birželį terminale perkrauta daugiau 260,6 tūkst. standartizuotų konteinerių (TEU), arba 9 proc. daugiau nei pernai, penktadienį skelbia KKT.

Didžiausias Latvijos uostas – Rygos laisvasis uostas tikisi per šiuos metus perkrauti apie 20 mln. tonų krovinių, pareiškė uosto valdybos pirmininkas Sandis Šteinas. Anot jo, šiemet veikiausiai daugiausiai bus perkrauta medienos, tačiau svari bus ir TEU konteinerių bei žemės ūkio produkcijos krova. „Kalbant apie medienos krovinius, jie dažniausia vietiniai, todėl ir svyravimų rizika mažesnė.

Klaipėdoje, Jūrų uosto direkcijos sklype šalia žiemos uosto krantinių šiemet planuojama pradėti statyti naują kruizinių laivų terminalą, rekonstruoti ir statyti naujas krantines. Baigtos galimo poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros, paskelbtas rangovo konkursas, trečiadienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Per pirmąjį pusmetį Talino uostuose perkrauta 6,596 mln. tonų krovinių – 0,3 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė penkis uostus valdanti bendrovė „Tallinna Sadam“ („Talino uostas“). „Ro-ro“ krovinių krova išaugo 1,9 proc. iki 3,476 mln. tonų, birių – 15,5 proc. iki 1,203 mln. tonų, krovinių konteineriuose – 9,8 proc. iki 1,028 mln. tonų, skystų – sunyko 33,7 proc. iki 648 tūkst. tonų, generalinių krovinių – padidėjo 3,5 proc. iki 233 tūkst. tonų.

Į Lietuvą po septynerių metų pertraukos sugrįžo tarptautinė burlaivių regata „The Tall Ships Races“. Pirmą kartą istorijoje ji startuoja Klaipėdoje. Tad nuo ketvirtadienio uostamiestyje regatos pradžios laukė 41 burlaivis iš 12-os šalių. Jų sambūris visiškai pakeitė uostamiesčio centro veidą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  „Klaipėdos šventės“ direktorė Eglė Šulskė sako, kad mieste tikisi sulaukti gausaus būrio buriuotojų.

Klaipėdos uosto krova sausį-gegužę sumažėjo 1 proc. iki 13,6 mln. tonų, ketvirtadienį pranešė uosto direkcija. „Statistikai gegužę didžiausią įtaką darė SGD terminalo „Independence“ išplaukimas (...). Dėl to gegužę uoste visiškai nevyko SGD dujų krova“, – teigiama pranešime. Generalinių krovinių – konteineriuose, medienos, geležies ir plieno gaminių bei metalo konstrukcijų, šaldytų bei ro-ro krovinių – krauta 7,2 mln. tonų – 3 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai.

Vyksta didžiausios istorijoje karinės pratybos Baltijos jūroje. Jų dalyviai – daugiau nei pusšimtis karo laivų, 85 orlaiviai bei 9 tūkstančiai karių iš 21 NATO šalies renkasi į Klaipėdą. Pratybos išskirtinės ir Švedijai. Ši šalis pirmą kartą dalyvauja kaip visateisė NATO narė. Kariškiai neslepia – pratybomis norima parodyti Rusijai, kad savivaliauti Baltijoje jai niekas neleis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Po maždaug mėnesį trukusios apžiūros ir remonto sausajame doke Danijoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“ sekmadienį grįžo į Klaipėdos uostą.  Apie 16 val.

Neringiškiai kuria Lietuvoje unikalią sistemą buriuotojams ir kitų laivų savininkams. Už Nidoje prišvartuotus laivus bus galima susimokėti parkomate ar specialia programėle. Kaip už kokį automobilį. Iki šiol šios procedūros vyko popieriniu, biurokratiniu būdu. Vis tik patys pinigus mokantys buriuotojai pageidauja ir geresnės infrastruktūros bei papildomų vietų – jachtos bei motoriniai laivai Nidoje nebetelpa. Nidos uostas jau ruošiasi vasarai.

Kyla kelis metus kritusi krova Klaipėdos uoste. Čia net pasiektas rekordas – per metus pavyko perkrauti daugiau nei milijoną jūrinių konteinerių. Tiesa, anot uostininkų, pasaulinės tendencijos neramina – sankcijos neveikia Rusijos uostų, o štai Ukrainos kroviniai sunkiai skinasi kelią per Klaipėdą. Lietuvos ekonomikos perspektyvos tapo šiek tiek šviesesnės, pagerėjo Lietuvos eksportas, vartojimas ir tam tikri tranzitiniai srautai, kurie iš tiesų yra dirbami per Klaipėdos uostą.

Lietuvos muitinė už 6 mln. eurų (su PVM) Klaipėdos jūrų uosto Malkų įlankos poste iki 2026 metų ketina įrengti naują stacionarią rentgeno sistemą – gruodį ji paskelbė rangovo konkursą.  Muitinės departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė BNS teigė, kad įdiegus naują sistemą bus išmontuota nuo 2008 metų veikianti nusidėvėjusi sistema. „Rentgeno sistemos gyvavimo ciklas yra apie 10 metų ir priklauso nuo eksploatavimo intensyvumo.

Muitinė už daugiau nei 150 tūkst. eurų perka rentgeno įrenginį, skirtą tikrinti prekes ant palečių Klaipėdos uoste. Muitinės departamento komunikacijos specialistė Irmina Frolova-Milašienė BNS teigė, kad nauja įranga bus naudojama Malkų įlankos jūrų uosto poste, kuriame iki šiol tokios patikros nebuvo. „Šiuo metu tokio įrenginio Malkų įlankos jūrų uosto poste nėra“, – teigė I. Frolova-Milašienė.

Suomijos vidaus reikalų ministerija nuo pirmadienio apribojo laisvo judėjimo galimybę Inkoo uoste, kuriame veikia suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas, skelbia visuomeninis transliuotojas „Yle“. „Draudžiama judėti ir būti draudžiamoje zonoje be operatoriaus leidimo“, – nurodoma Suomijos VRM pranešime spaudai. Pažymima, jog šios priemonės tikslas – terminalo saugumo užtikrinimas.

Ilgiau nei parą dėl didelio vėjo Klaipėdos uoste buvusi apribota laivyba penktadienio rytą atnaujinta.   Klaipėdos uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė BNS pranešė, kad laivų eismas atnaujintas penktadienį 8 valandą.  Anksčiau penktadienį ji BNS sakė, kad išplaukti iš uosto laukia keturi laivai, įplaukti – du. Laivyba uoste dėl stipraus vėjo buvo ribojama nuo vėlaus trečiadienio vakaro.

Kauno rajone, Kačerginėje, prie Nemuno upės, planuojama statyti uostą mažiems, laisvalaikio laivams. Tikimasi, kad jį įrengus, šalia uosto atsirastų ir daugiau vietų pramogoms bei poilsiui, pagausėtų turistų. Pasak Kauno rajono savivaldybės mero patarėjo Edmundo Mališausko, šiuo metu rengiamas projektas. Bendruomenei buvo pristatyti siūlymai, ieškoma finansavimo šaltinių, vertinamas poveikis aplinkai, kuris turėtų baigtis šį mėnesį. „Uostelis būtų laikyti laivelius, saugoti juos čia.

 Klaipėdos uoste laivų eismas dėl didelio vėjo tebėra ribojamas, įstrigę septyni laivai, pranešė uostas.  „Šiuo metu įplaukti į uostą laukia trys laivai, o išplaukti – keturi“, – BNS sekmadienio pavakarę teigė Uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.  Pasak I. Rotautaitė-Pukenės, vėjo greitis gūsiais šiuo metu 25,2 metro per sekundę, bangos jūroje tebesiekia penkis metrus.  Laivyba uoste buvo sustabdyta penktadienį vakare (nuo 19.30 val.) dėl sustiprėjusio vėjo.

Dėl penktadienį vakare sustiprėjusio vėjo Klaipėdos uoste pradėtas riboti laivų eismas, pranešė uosto atstovė. Laivų eismas pradėtas riboti 19.30 val., BNS teigė Uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. „Dėl stipraus pietvakarių krypties vėjo, 17–22 metrų per sekundę,  spalio 6 dieną nuo 19.30 valandos uoste ribojama laivyba“, – penktadienį teigė I. Rotautaitė-Pukenė.

Klaipėdos uoste laivų eismas vyksta be trikdžių, jis buvo  atnaujintas vidurnaktį, penktadienį BNS pranešė uostas.  „Laivų eismas Klaipėdos uoste atnaujintas apie vidurnaktį, laivyba vyksta įprastai“, – BNS sakė  uosto atstovė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė. „Dėl siautusio stipraus vėjo incidentų uoste neužfiksuota“, – pridūrė ji.  Laivų eismas uoste buvo ribojamas ketvirtadienį nuo 11 valandos, o apie 12.20 val.

Rygos uostas, didžiausias pagal krovos apimtis Latvijos uostas, pranešė per aštuonis šių metų mėnesius perkrovęs 12,381 mln. tonų krovinių – 18,3 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Birių krovinių srautai sumenko 25,3 proc. iki 6,705 mln. tonų, generalinių – 2,1 proc. iki 5,051 mln. tonų, skystų – 39,1 proc. iki 624,4 tūkst. tonų. Daugiausiai perkrauta krovinių konteineriuose (3,206 mln. tonų, 1,9 proc. daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį), medienos (1,647 mln. tonų, 12,5 proc.

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad dėl Rusijos smūgių jos jūrų ir upių uostams per mėnesį buvo sunaikinta 270 tūkst. tonų grūdų. „Rusija sistemingai smogia į grūdų talpyklas ir sandėlius, kad sustabdytų žemės ūkio produktų eksportą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas. „Per mėnesį trukusius išpuolius prieš uostus iš viso sunaikinta 270 tūkst. tonų grūdų“, – pridūrė jis.