Už transportą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Europai tenka spręsti svarbias spūsčių ir taršos didėjimo problemas. Mums svarbu, kad trumpųjų nuotolių jūrų transportas išnaudotų visą savo potencialią ir teiktų pigias ir ekologiškas transporto paslaugas, o drauge sumažėtų sunkvežimiais vežamų prekių kiekis ir sunkvežimių skaičius perpildytuose keliuose. Siūlome naujoviškas priemones, kurios padės sumažinti biurokratizmą ir padaryti laivybos sektorių patrauklesnį prekių vežimo ES paslaugomis besinaudojantiems klientams.“
Už mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta teigė: „Mėlynąja juosta“ jūrų transportas bus integruotas į bendrąją rinką. Siūlomos priemonės bus labai naudingos laivybai, nes bus sumažintos išlaidos, supaprastintas administravimas, palengvinta prekyba ir sukurtos vienodos sąlygos visų rūšių transportui. Taip pat bus supaprastintas muitinės darbas ir ji galės veiksmingiau kovoti su saugumo grėsmėmis ir daugiau dėmesio skirti piliečių bei įmonių saugumui.“
Šiandienos komunikate „„Mėlynoji juosta“ – bendra laivų transporto erdvė“ pateikiami du pagrindiniai pasiūlymai mažinti formalumus laivams, iš dalies keičiant galiojantį Muitinės kodeksą (Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, MKĮN).
Laivybos bendrovėms, kurių laivai plaukioja reguliariais maršrutais po ES ir daugiausia plukdo ES prekes, jau dabar taikomos paprastesnės muitinės procedūros (reguliarių laivybos linijų procedūros). 2013 m. birželio mėn. Komisijos pateiktais naujais pasiūlymais reguliarios laivybos linijos procedūros bus atnaujintos – jos taps trumpesnės ir lankstesnės. Konsultacijoms skirtas laikotarpis valstybėms narėms bus sutrumpintas nuo 45 iki 15 dienų. Bendrovės galės iš anksto prašyti leidimo tose valstybėse narėse, kuriose pageidautų vykdyti veiklą, ir taip sutaupyti laiko, jei tokia verslo galimybė atsirastų.
Beveik 90 proc. laivų plukdo tiek ES, tiek ne ES prekes ir dažnai užplaukia į ES ir ne ES, pvz., Norvegijos, Šiaurės Afrikos ir Rusijos, uostus. Komisija siūlo gerinti muitinės procedūras tokiems laivams – sukurti sistemą, pagal kurią būtų atskiriamos laive esančios Sąjungos prekės (jos turėtų būti greitai iškrautos) ir ne Sąjungos prekės, kurioms turi būti taikomos reikalingos muitinės procedūros.
Todėl iki metų pabaigos Komisija pateiks pasiūlymą sukurti suvienodintą elektroninę krovinio deklaraciją. Naudodamasi naująja elektronine krovinio deklaracija (eManifest) laivybos bendrovė galės visose deklaracijose (ES vidaus ir išorės) teikti informaciją muitinės pareigūnams apie prekių statusą.
Tikimasi, kad įgyvendinus šias dvi priemones „Mėlynoji juosta“ taps tikrove iki 2015 m. Faktai:
Laivybos sektorius yra svarbus – 75 proc. Europos išorės prekybos prekių (pagal apimtį) ir 37 proc. ES vidaus prekybos prekių plukdoma laivais.
Dabartinė situacija: laisvas prekių judėjimas pagal ES teisę yra pagrindinė laisvė, tačiau jūrų transporto sektoriuje taip nėra. Šiandien laivui, plaukančiam iš Antverpeno į Roterdamą, tebetaikoma tokia pati tvarka kaip laivui, atplaukusiam iš Kinijos. Kodėl? Todėl, kad laivas, išplaukęs iš valstybės narės teritorinių vandenų (daugiau kaip 12 mylių nuo kranto), laikomas kirtusiu ES išorės sieną. Taigi laivai, plaukiojantys tarp dviejų skirtingų valstybių narių uostų, laikomi išplaukusiais iš ES muitų teritorijos, tad muitinės formalumus reikia atlikti tiek jiems išplaukiant iš išvykimo uosto, tiek atplaukiant į paskirties uostą, net jei abu uostai yra ES.
Europos laivų savininkų asociacijos (ECSA) teigimu, remiantis jos narių (laivybos bendrovių) pateikta informacija, supaprastinus administracines procedūras būtų sutaupyta iki maždaug 25 EUR už konteinerį. Būtų sutaupyta ne tik pinigų, bet ir, dar svarbiau, laiko. Šiandien daugelis klientų (pvz., eksportuotojų), norėdami sutaupyti laiko, vietoj jūrų transporto dažnai renkasi kelių transportą.
Krovinių vežimas ES pagal transporto rūšį (vertinant pagal tonkilometrius): 45,3 proc. keliais, 11,0 proc. geležinkeliais, 3,7 proc. vidaus vandenų keliais, 3,1 proc. vamzdynais, 36,8 proc. jūra (t. y. trumpųjų nuotolių jūrų transportu), 0,1 proc. oru.
