ukrainiečiai

Didžioji dalis, 77 proc. šalies gyventojų, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje susidūrė su migrantais iš trečiųjų šalių, absoliuti dauguma nurodė, kad tai karo pabėgėliai iš Ukrainos, jie vertinami palankiausiai, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro užsakymu atliktas bendrovės „Sprinter“ tyrimas.  „Lietuvoje dabar turime daugiau nei 50 tūkst. ukrainiečių, tad natūralu, kad su jais daugiausiai susiduriama.

Migracijos departamentas skaičiuoja, kad Lietuvoje jau yra daugiau 200 tūkstančių naujai atvykusių užsieniečių. Daugiausiai tai ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Verslui atsivežant darbuotojų iš trečiųjų šalių, sparčiai daugėja ir atvykėlių iš Vidurinės Azijos: Tadžikistano, Kazachstano ir Uzbekistano. Visi šie žmonės Lietuvoje daugiausiai kalba rusiškai, juolab, kad valstybė neturi jokios jų integravimo į mūsų šalį politikos.

Dešimtys tūkstančių ukrainiečių pasirašė peticiją, kurioje prašoma, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis užtikrintų viešą prieigą prie pareigūnų turto deklaracijų internete, pabrėždami, kad karo metu būtinas skaidrumas. Šis iniciatyva kilo po kelių korupcijos skandalų, dėl kurių buvo sulaikyti arba atleisti iš pareigų virtinė pareigūnų.

Ekonominius nusikaltimus tirianti Vilniaus apskrities kriminalinė policija išaiškino grupę asmenų, statybininkams iš Ukrainos dalį algos mokėjusią „vokeliuose“, nesumokėjusią mokesčių valstybei pasisavinusią 2,5 mln. eurų. Kaip pirmadienį pranešė policija, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Gyventi – nepaisant jokių sunkumų: taip vieniša motina, Ana Šapovalova, imigrantė iš Kupjansko rajono, pasakoja apie savo patirtus išgyvenimus. Jai pavyko patekti į Charkivą tik po to, kai jos gyvenvietė buvo išvaduota nuo rusofašistų. O su ja ir neįgali 18-metė dukra, serganti cerebriniu paralyžiumi. Šeimai, ištvėrusiai okupaciją ir apšaudymus, sunkumų netrūksta net ir karo neapimtame mieste.

Per pirmąjį 2023-ųjų pusmetį daugiau kaip 6 tūkst. padaugėjo Lietuvoje gyvenančių įvairių užsienio valstybių piliečių, maždaug 10-čia tūkstančių sumažėjo ukrainiečių bendruomenė, trečiadienį pranešė Migracijos departamentas. Naujausiais duomenimis, liepos 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 195 tūkst. 550 užsieniečių, o 2023 m. sausį tokių asmenų šalyje buvo 189 tūkst.

„Vakarų ekspresą“ pasiekė žinia, kad šalia Klaipėdoje reziduojančių ukrainiečių pernai pasodintų liepų sudaužyta atminimo lenta. Žinia pasidalino Facebook grupės „Украинцы в Клайпеде“ administratoriai.  Pernai birželio mėnesį Uostamiesčio ukrainiečių bendruomenė bei nuo karo į Klaipėdą pasitraukę Ukrainos žmonės, atsidėkodami klaipėdiečiams už dideles širdis, Sąjūdžio parke pasodino 6 liepaites. Netrukus laikinąjį ženklą pakeitė akmeninis, kuris ir buvo suniokotas.

Trečdalis nuo karo į Lietuvą bėgusių ukrainiečių vis dar gyvena lietuvių suteiktuose būstuose, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro tyrimas. Apklausos metu vis dar gyvenantys lietuvių būstuose nurodė 35 proc. respondentų. Tyrimas taip pat rodo, kad beveik 40 proc. lietuvių prasidėjus karui ukrainiečius į savo būstą priėmė 2-6 mėnesių laikotarpiui. 17 proc. apklaustųjų karo pabėgėlius apgyvendino 6-12 mėnesių laikotarpiui, 9 proc.

Tęsiant pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams, 350 studentų bakalauro ir vientisąsias studijas Lietuvoje iš dalies finansuos valstybė, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Kitą studijų kainos dalį padengs valstybinės aukštosios mokyklos. Ukrainiečiams numatytos ir stipendijos. 2023–2024 mokslo metais ukrainiečių pirmakursių studijoms Lietuvoje iš viso skiriama beveik 643 tūkst. eurų.

Beveik pusė ukrainiečių pabėgėlių Vokietijoje planuoja pasilikti ilgesniam laikui, parodė trečiadienį paskelbta apklausa. Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, į Vokietiją atvyko daugiau kaip milijonas ukrainiečių, daugiausia moterų ir vaikų. Berlyno ekonomikos instituto DIW paviešintoje apklausoje 44 proc. respondentų teigė ketinantys pasilikti Vokietijoje dar bent kelerius metus arba visam laikui. Panaši apklausa buvo atlikta 2022 metų vasarą.

Danijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad prasidėjo ukrainiečių pilotų apmokymas naudotis naikintuvais F-16 ir kad šios Skandinavijos šalies jau seniai turimų amerikietiškų naikintuvų eksploatavimo pabaiga buvo paankstinta dvejais metais. Juos pakeisiantys naikintuvai F-35 bus eksploatuojami nuo 2025 metų, sakė Danijos gynybos ministro pareigas laikinai einantis Troelsas Lundas Poulsenas. Iš pradžių pakeitimas planuotas 2027-aisiais.

Pailsėti į Lietuvą atvyksta našlaičiai iš Ukrainos – šeštadienį iš Kijivo pajudėjo pirmasis autobusas su Ukrainos karo našlaičiais. Pirmadienį jis turėtų pasiekti Lietuvą ‒ čia vaikai savaitę praleis vasaros stovykloje. Per visą vasarą taip Lietuvoje turėtų apsilankyti arti 400 vaikų, skelbiama pranešime.

Lietuva nuo pirmųjų karo dienų palaiko ir remia Ukrainą ir jos žmones, kuriems teko išvykti iš savo šalies. Įmonės ir įstaigos įdarbino nemažai ukrainiečių, jie dirba prekybos tinklų parduotuvėse, maitinimo įstaigose, viešbučiuose, logistikos centruose, švietimo, sveikatos įstaigose, vaistinėse. Dalis jų yra salės darbuotojai, vairuotojai, pagalbiniai darbininkai, kuriems bendrauti su klientas tenka minimaliai.

„Ukraina, Lietuva, tegyvuoja visada“, – tokia skanduote prasideda vienas Alytaus pašonėje vykstančios jaunųjų šaulių stovyklos rytų. Šį kartą – sportinis. Pasiskirstę komandomis, vaikai iš Ukrainos kartu su Butrimonių gimnazijos ir kitais jaunaisiais šauliais jau renka kapitoną ir suka galvą kaip pavadinti komandą. „Daug variantų buvo. – O kokie dar variantai buvo? – „Meduolinis namelis“, „Cukrinis namelis“. – „Ruoniukai“, „UKRLIT“, kaip Ukraina ir Lietuva.

Tebesitęsiant Rusijos invazijai Ukrainoje Lietuva planuoja dar metams pratęsti lietuvių kilmės asmenų perkėlimą iš Ukrainos. Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo šį terminą nustatyti iki kitų metų birželio 30 dienos. Pagal anksčiau priimtą Vyriausybės nutarimą prašymai dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo priimami iki šių metų birželio 30-osios.

Ukrainos kariai per pastarąją parą smogė dviem okupantų amunicijos sandėliams ir rusų okupantų kontrolės punktui, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN. Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai per parą pataikė į vieną vadavietę, vieną artilerijos dalinį, du šaudmenų sandėlius ir du priešo elektronikos punktus. Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė devynis smūgius teritorijoms, kuriose buvo sutelktas priešo personalas ir karinė technika.

Pirmadienį ukrainiečiai sužlugdė rusų balistinių raketų ataką. Anot Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo, taip buvo sustabdytas dar vienas rusų bandymas įvykdyti teroristinius veiksmus. „Visus tuos, kurie iki šiol Rusijoje manė, tikėjo ar galbūt svajojo, kad gali įbauginti Ukrainą, noriu jus nuliūdinti – taip nėra: visi dirbo ir tebedirba savo darbą ir toliau dirbs savo darbą“, – UNIAN cituoja K. Budanovą.

Ukrainos pareigūnai parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos pirmosios minutės po kruvino rusų smūgio Dniepro ligoninei, rašo UNIAN. Vaizdo įrašas darytas ant vieno iš patrulių buvusių kamerų. Įrašu savo „Facebook“ puslapyje pasidalijo Ukrainos patrulinės policijos departamento vadovo pavaduotojas Oleksijus Bilošickis. „Dniepras. Šiandien yra eilinė medicinos įstaiga. Ryte žmonės atėjo į ligoninę, kad gautų medicininę pagalbą.

Vieno iš Rusijos kariuomenės vadų pavaduotojas kaltinamas nužudęs ukrainietę, kai ši nepriėmė jo „romantiškų komplimentų“, praneša Ukrainos policija, rašo „Sky news“. Policijos pranešime teigiama, kad 39-erių majoras, kurio pavardė nenurodoma, šovė 36-erių moteriai į krūtinę rusams okupuojant Iziumą. Kyjivo pajėgos išlaisvino regioną dar rugsėjo mėnesį, ir nuo to laiko pareigūnai bandė išsiaiškinti rusų kario tapatybę.

Pirmadienį Odesos regione rusų raketos visiškai sunaikino Ukrainos Raudonojo Kryžiaus sandėlį su humanitarine pagalba, rašo „Ukrinform“. „Dėl 2023-05-08 Odesos srityje įvykdyto raketinio smūgio visiškai sunaikintas Ukrainos Raudonojo Kryžiaus Odesos regioninės organizacijos nuomojamas 1 000 kv. m ploto sandėlis“, – cituojamas organizacijos pranešimas. Po raketos smūgio kilęs gaisras visiškai sunaikino sandėlyje buvusią humanitarinę pagalbą Odesos regionui.

Ukrainiečiai pastarąją parą surengė naujus smūgius rusų pozicijoms, rašo UNIAN. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, vien ukrainiečių lėktuvai penktadienį sudavė šešis smūgius į rusų personalo ir karinės technikos susitelkimo vietas. Raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai per dieną sunaikino tris rusų amunicijos ir degalų bei tepalų sandėlius ir kelis kitus taikinius.

Rusijos nuostoliai Ukrainoje jau perkopė 190 tūkst. karių, šeštadienio rytą skelbia Ukraina. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, vien per pastarąją parą Ukrainos gynėjai likvidavo 580 rusų karių. Penktadienį ukrainiečiai skelbia taip pat sunaikinę tris tankus, tris šarvuotas kovos mašinas, tris artilerijos sistemas, keturis dronus, 21 raketą, 17 transporto priemonių ir kitą įrangą.

Ukrainos pajėgos pirmą kartą parodė, kaip vykdo užduotis su oro gynybos sistema „Patriot“, rašo UNIAN. Pirmosios tokios sistemos šalį pasiekė dar kiek anksčiau balandį. „Šiuolaikinė vakarietiška įranga turi savų ypatumų, tačiau mūsų dangaus gynėjai juos greitai įsisavina ir jau yra pasirengę sunaikinti okupantus!“ – cituojamas Ukrainos karinių oro pajėgų pranešimas.

Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip 24 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios ir dirbančių pagal darbo sutartis, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime spaudai. Tai pusė visų į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių. Iš viso nuo karo pradžios apie 12,7 tūkst. ukrainiečių įsidarbinti padėjo Užimtumo tarnyba, o dar 1,9 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma šiuo metu.

Nuo karo pabėgusių ir Lietuvoje jau įsidarbinti spėjusių ukrainiečių nenoras mokytis lietuvių kalbos jau tampa galvos skausmu valstybinėms institucijoms ir politikams. Net 9 iš 10-ies Lietuvoje įsidarbinusių ukrainiečių mūsų kalbos mokytis nenori, nors ją mokėti įpareigoja seniai galiojantis Vyriausybės nutarimas.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Poreikį mokytis lietuvių kalbos jaučia dešimtadalis į Užimtumo tarnybą besikreipusių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia šios tarnybos vadovė. Be to, norintiesiems išmokti lietuviškai kyla sunkumų rasti kokybiškų kursų, gauti mokymosi priemonių. „Šių metų pradžioje turėjome minimaliai lėšų (lietuvių kalbos kursams – BNS) ir nepaisant to, galėjome padengti tą poreikį, kuris buvo.

Lietuvoje gyvena apie 73 tūkst. ukrainiečių. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pabėgėliai iš Ukrainos per 2022-uosius metus galėjo sukurti 400 mln. eurų pridėtinės vertės. Tai sudaro apie 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Kaip buvo pasiekti tokie rezultatai ir kaip galimas masinis ukrainiečių išvykimas į gimtąją šalį gali paveikti Lietuvos ekonomiką? Alena atvyko į Vilnių iš Odesos. Prieš karą ji 9 metus pardavinėjo medieną. Atvykusi į Lietuvą moteris nusprendė pradėti savo verslą.

Ukrainos vaikai buvo neteisėtai deportuojami į Baltarusiją, sako baltarusių teisių gynėjai. Olga Karač, Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos tremtyje „Mūsų namai“ vadovė, ketvirtadienį per nuotolinę spaudos konferenciją pasidalijo surinktais faktais, kurie rodo, kad Ukrainos, kurią pernai vasarį užpuolė Maskvos pajėgos, vaikai buvo neteisėtai deportuojami ne tik į Rusiją, bet ir į Baltarusiją. „Vaikai sudaro iki 30 proc.

Lietuvių kalbos inspekcija pranešė, kad jau nuo kitų metų pradės tikrinti, ar nuo karo į Lietuvą pabėgę ir Lietuvoje įsidarbinę ukrainiečiai moka lietuvių kalbą, kad galėtų susišnekėti. O jei lietuvių kalbos nemokės – inspekcija žada imtis atitinkamų priemonių. Tuo pasipiktino Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir pareiškė, kad gins karo pabėgėlius nuo persekiojimo. Į Lietuvą atvykę kai kurie karo pabėgėliai iš Ukrainos Lietuvoje jau spėjo net įkurti ir savus verslus.

Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos siekis nuo 2024-ųjų tikrinti ukrainiečių turimas lietuvių kalbos žinias yra nepagarbus nuo Rusijos karo pabėgusių žmonių atžvilgiu, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Įtampa, kurią sukėlė vienos inspekcijos vadovas, na, mano supratimu, ji yra ir ne vietoje, ir ne laiku, ir labai nepagarbi nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė. „Mes šitą klausimą aiškinsimės su inspekcija atskirai.

Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija nuo 2024-ųjų kovo žada pradėti tikrinti kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.  Apie tai skelbiama kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiųstame rašte.

Lietuvos centrinis bankas mano, kad šalies ekonomika labai nenukentės, jeigu pasibaigus karui Ukrainoje į ją sugrįžtų Lietuvoje radę prieglobstį ir čia įsidarbinę ukrainiečių pabėgėliai, tačiau bankas pripažįsta, kad „poveikis galėtų būti“.  „Nebūtinai bus taip, kad jeigu matysime ukrainiečių srautų padidėjimą į Ukrainą, kad automatiškai ir Lietuvos ekonomika nukentės nuo to“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete šią savaitę teigė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento vyresnysis ekon...

Kitąmet tikintis, kad šalyje nebeliks didelių globos namų, iššūkiu tikslui įgyvendinti įvardijami nuo karo pabėgę ir Lietuvos globos namuose apsigyvenę ukrainiečių vaikai.

Svečių namuose, kuriuose dažnai apsistoja kitataučiai, kaip reikiant įsisiautėjo vyrai, kurie apgyvendinimo įstaigos patalpas apvertė aukštyn kojomis. Į muštynių vietą atvykusiems pareigūnams kelią pastojo agresyviai nusiteikęs rusakalbis, kuris visą kaltę bandė suversti ant čia apsistojusių ukrainiečių. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Liudininkų teigimu, didžiulį sąmyšį vyriškis sukėlė vienas.

Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija leis ukrainiečiams pabėgėliams melstis neminint patriarcho Kirilo, tačiau patys jį pamaldose sako toliau minėsiantys. Kaip spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė arkivyskupijos atstovė Marija Jakubovskaja, ukrainiečių tikinčiųjų bendruomenė melsis su Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės parapija.

Per kovas Donbase nuostolių patiria tiek ukrainiečiai, tiek rusai, sako Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar, rašo UNIAN. Vis dėlto, jos teigimu, kur kas daugiau karių praranda Rusijos pusė. Anot viceministrės, kartais pasitaiko dienų, kai žuvusiųjų abejose pusėse santykis siekia 1:10.  „Deja, nuostoliai yra neišvengiama karo pasekmė. Nėra nuostolių be nuostolių“, – cituojama ji.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad savaitgalį šalies šiaurėje esančiame kariniame poligone per nelaimingą atsitikimą žuvo keturi kariai. Ukrainos valstybinis tyrimų biuras pranešė, kad, preliminariais duomenimis, „kovo 18 dieną per įprastinius šaudymus (pratybas), kuriuos vykdė karinis dalinys Černihivo srityje, sprogo sviedinys“. „Per sprogimą žuvo keturi kariai“, – sakoma pranešime. Tyrėjai pradėjo tyrimą dėl galimų elgesio su ginklais taisyklių pažeidimų.

Rusijos invazija į Ukrainą turėjo pražūtingų pasekmių vaikų globos įstaigose laikomiems vaikams – tūkstančiai jų buvo perkelti į okupuotas teritorijas arba į Rusiją, pirmadienį pranešė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW). Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teisių gynimo institucija taip pat teigė, kad karas parodė, jog Ukrainoje, kurioje prieš invaziją buvo daugiau kaip 105 000 vaikų globos įstaigose – daugiausiai Europoje po Rusijos, – skubiai reikia reformų.

Kai skiriasi politinės pažiūros, rasti kompromisą – misija neįmanoma. Tuo galėjo įsitikinti policijos pareigūnai, kurie gavo iškvietimą dėl viename name gyvenančių ir sukonfliktavusių brolių. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Pranešėjos teigimu, per brolių peštynes nukentėjo namuose esantis televizorius. Atvykusius pareigūnus pasitikęs vyriškis paaiškino, kad konfliktas kilo dėl rusiškos televizijos programos. „Teliką tik rusiškai žiūri, aš nenoriu.

Oficialiai patvirtinta ukrainiečių kariškio, kurį už žodžius „Šlovė Ukrainai“ brutaliai sušaudė rusai, tapatybė, rašo UNIAN. Jis –119-osios brigados 163-ojo bataliono Černihivo srityje kovotojas Oleksandras Macijevskis. Tai „Facebook“ patvirtino Šiaurės Ukrainos pajėgų operatyvinė vadovybė. Kaip rašoma įraše, gruodžio 30 d. O. Macijevskis ir dar keturi kariai kovojo su priešo pajėgomis Soledaro apylinkėse. Apie 12 val. dienos ryšys su O. Macijevskiu dingo.

130 ukrainiečių karių, kuriuos rusai laikė nelaisvėje, grįžo namo, antradienį pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. „Dar vienas apsikeitimas belaisviais: pavyko sugrąžinti namo 130 mūsų žmonių – 126 gynėjus ir 4 gynėjas, – platformoje „Telegram“ parašė jis. – Tai -  Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos nariai ir pasieniečiai.

Rusijos pajėgos įvairiais būdais siekia išbandyti ukrainiečių gynybą, rašo UNIAN. Tačiau šiandien padėtis visoje Luhansko srities fronto linijoje yra stabili, sako srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Anot jo, sunkiausia padėtis Luhansko srityje išlieka Bilohorivkos, Kreminos ir Lymano kryptimis. Rusai toliau bando užimti kaimus, kuriuos anksčiau ukrainiečiai išlaisvino. Vis dėlto, anot S. Haidajaus, rusų šturmai paprastai baigiasi dideliais nuostoliais.

Rusijos nuostoliai Bachmute yra maždaug penkis kartus didesni nei Ukrainos, sako NATO pareigūnas. Anot CNN anonimiškai komentavusio Aljanso pareigūno, toks vertinimas yra pagrįstas žvalgybine NATO informacija. Jo teigimu, už kiekvieną ukrainiečių karį, žuvusį ginant Bachmutą, Rusijos pajėgos prarado mažiausiai penkis. Tačiau nepaisant to, Ukrainos nuostoliai vis tiek yra laikomi dideliais.

Rusai nušovė ukrainiečių karo belaisvį, o vaizdo įrašas, kuriame tai užfiksuota, plinta internete, rašo „Ukrinform“. Į šias naujienas jau sureagavo ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Anot jo, toks rusų elgesys, ukrainiečių belaisvių žudymas, yra Rusijos nacionalinio menkumo ir silpnumo pavyzdys. „Rusijoje kultivuojami karo nusikaltimai.

Migracijos departamentas pirmadienį skelbia, jog Lietuvoje fiksuoti 41 933 Ukrainos karo pabėgėliai, turintys leidimus šalyje laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu. Migracijos departamento duomenimis, 35 039 asmenys turi išduotus skaitmeninius leidimus, 6 894 asmenys – leidimus laikinai gyventi kaip plastikines korteles.

Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pažadėjo toliau remti milijonus ukrainiečių pabėgėlių. „Ukraina gali laimėti šį karą, bet mes būsime su Ukraina tiek, kiek reikės“, – sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) netoli Atėnų vykstančioje konferencijoje migracijos klausimais.

Lietuva yra tarp keturių Europos valstybių, kuriose darbingo amžiaus ukrainiečių užimtumo rodiklis viršija 40 proc., penktadienį pranešė Užimtumo tarnyba, remdamasi naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis.  Kitos panašų rodiklį pasiekusios šalys yra Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Estija. „Jau 2022-ųjų kovo mėnesį 4,5 tūkst. įmonių Užimtumo tarnyboje įregistravo 10,2 tūkst. darbo pasiūlymų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

Praėjo beveik metai nuo to momento, kai Rusijos pradėtas karas Ukrainoje negrįžtamai pakeitė tūkstančių žmonių gyvenimus. Viena jų – vaistininkė iš Ukrainos Tetiana Shamara, kuri, bėgdama nuo karo, prieglobstį rado Lietuvoje. Moteris pasakoja apie profesinį kelią gimtojoje šalyje iki karo ir naujai susikurtą gyvenimą Lietuvoje, kuriame daug pirmųjų kartų – tarp jų ir pirmoji nuo karo bėgančiai ukrainietei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduota lietuviška vaistininko praktikos licencija.