ukrainiečiai

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis teigia, kad čia gyvenantiems ukrainiečiams iškilo grėsmė likti be namų, tad kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę. Anot Neringos vadovo, Turto bankas planuoja parduoti poilsio namus „Medikas“, kuriuose ir gyvena karo pabėgėliai ukrainiečiai. Aukščiausių šalies vadovų jis prašo tarpininkauti užtikrinant galimybę Ukrainos piliečiams poilsio namuose apsistoti tol, kol vyks karas Ukrainoje.

Pagrindiniu iššūkiu ketvirtadaliui ukrainiečių Baltijos šalyse yra finansinis stabilumas, penktadaliui – įsidarbinimas, kalbos barjeras bei ilgalaikė būsto nuoma, ketvirtadienį skelbia Tarptautinė migracijos organizacija.  75 proc. Ukrainos karo pabėgėlių nusiteikę grįžti į savo gimtąją šalį, kai bus saugu tą padaryti, apie 17 proc. dar nėra apsisprendę.

Ukrainiečių infrastruktūros ministras pirmadienį pareiškė, kad Lenkijos ūkininkai, blokuojantys bendrą šalių sieną, kelia tiesioginę grėsmę Ukrainos saugumui. „Sienos blokavimas yra tiesioginė grėsmė ginančios šalies saugumui. Tokie veiksmai daro neigiamą poveikį mūsų konfrontacijai su bendru priešu, vadinamu Rusija“, – sakoma socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame infrastruktūros ministro Oleksandro Kubrakovo pareiškime.

Rusai okupantai sušaudė du karo belaisvius ukrainiečius. Tai įvyko sekmadienį Ukrainos rytuose, praneša naujienų portalas „rbc.ua“, remdamasis Sausumos pajėgų informacija.

Nidos poilsio namuose „Medikas“ apsistoję karo pabėgėliai iš Ukrainos baiminasi, kad gali netekti laikinų namų ir dėl to kreipėsi į miesto valdžią bei premjerę. Pastatą valdančio Turto banko atstovas sako, kad grėsmės pabėgėliams likti be pastogės nėra. Dėl savo ateities susirūpinę asociacijos „Ukrainiečiai Neringoje“ nariai kreipėsi į miesto merą, pranešė Neringos savivaldybė. „Neaišku, kas bus po metų. Neramina, kad pastatas bus parduotas su čia gyvenančiais žmonėmis.

Jei Ukraina turės pakankamai oro gynybos sistemų, ji galės grąžinti į namus milijonus ukrainiečių. Tai šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Kai kas teigė, kad nėra efektyvios gynybos nuo Rusijos raketų. O mes tikrai žinome, kad „Patriot“ ir kai kurios kitos oro gynybos sistemos gali numušti bet kokias Rusijos raketas.

Pernai uždarius paskutinį ukrainiečių registracijos centrą, atvykę karo pabėgėliai nesusiduria su sunkumais registruodamiesi Lietuvoje, sako Migracijos departamentas. Pernai gegužę uždarytas paskutinis šalyje Alytaus ukrainiečių registracijos centras, nuo to laiko pabėgėliai turi registruotis Migracijos departamente.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo metais pailginti terminą, per kurį nuo karo į Lietuvą pabėgusiems ir čia įsidarbinusiems ukrainiečiams būtų privaloma išmokti lietuvių kalbą.

Socialiniuose tinkluose ėmė sparčiai plisti informacija, neva kol lietuviai renka paramą Ukrainai, ukrainiečiai nė kiek nevargsta, o masiškai perka naujus automobilius. Naujienų portalas tv3.lt išsiaiškino, kad ši informacija yra klaidinanti. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas štai toks įrašas (kalba netaisyta – red. past.): „Gera žinia RaDarom aukotojams ir organizatoriams.

Pernai iš Lietuvos emigravo 22 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai, tačiau emigracijos mastą daugiausia išaugino ukrainiečiai ir baltarusiai, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Agentūros duomenimis, 2023 metais iš Lietuvos emigravo 12 tūkst. užsienio ir 10 tūkst. Lietuvos piliečių. Palyginti su 2022 metais, emigravusiųjų skaičius padidėjo 44 proc., tuomet išvyko 15,3 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė skirti 4 milijonus eurų Lietuvoje studijuojančių ukrainiečių išlaidoms padengti. Finansų ministerija numatė skirti 4 milijonus eurų ukrainiečių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose ar gaunamoms stipendijoms apmokėti. Iš teikiamų lėšų 3,6 milijonai bus skirti bakalauro ir vientisųjų studijų programų studentams ukrainiečiams. Likusius 352,6 tūkst. eurų planuojama skirti ukrainiečiams magistrantams.

Vyriausybė trečiadienį nuspręs, ar skirti 4 milijonus eurų Lietuvoje studijuojančių ukrainiečių išlaidoms padengti. Finansų ministerija yra numačiusi skirti 4 milijonus eurų ukrainiečių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose ar gaunamoms stipendijoms apmokėti. Iš teikiamų lėšų 3,6 milijonai bus skirti bakalauro ir vientisųjų studijų programų studentams ukrainiečiams. Likusius 352,6 tūkst. eurų planuojama skirti ukrainiečiams magistrantams.

Amerikiečių istorikas, Jeilio universiteto profesorius Timothy`is Snyderis mano, kad Rusijos tikslas – sumažinti Ukrainos gyventojų skaičių, padaryti šalį „kuo mažiau ukrainietišką“ ir išblaškyti ukrainiečius po pasaulį.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) skirs lėšas karo pabėgėliams iš Ukrainos, kad jie iš dalies galėtų padengti būsto nuomos mokestį, antradienį pranešė organizacija.  IOM Lietuva kompensuos 70 proc.

Baltarusijos valstybinė televizija trečiadienį pranešė, kad valdžios institucijos išsiuntė grupę nepilnamečių, neseniai priverstinai atvežtų iš Ukrainos, dalyvauti mokymuose kartu su šalies kariuomene. Kyjivas ir Baltarusijos opozicija teigia, kad Maskvos sąjungininkas Minskas neteisėtai perkelia ukrainiečių vaikus į Baltarusiją. Kritikai teigia, kad tai yra vaikų prorusiškos indoktrinacijos kampanija.

Laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose karo nusikaltėliai šlovinami ukrainiečių vaikų akyse. Skelbiama, kad okupacinė valdžia ciniškai diegia propagandą ikimokyklinio amžiaus vaikams.  Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“, cituodama Nacionalinio pasipriešinimo centrą. „Pavyzdžiui, organizuojamos karo nusikaltėlių kalbos ukrainiečių vaikams vietos vaikų darželiuose. Nuo pat mažens vaikai verčiami klausytis prievartautojų, plėšikų, samdinių“, – teigiama pareiškime.

Ukrainiečius karius savanoriai užsimojo išmokyti tatuiruočių meno paslapčių. Ir, pasirodo, norinčiųjų per akis. Dažnas kariūnas, sugrįžęs iš karo, nori atverti kitą gyvenimo puslapį su nauja, sau pritaikyta profesija. Taškelis po taškelio, ir ant dirbtinės odos gabalo – tuoj atsiranda Ukrainos savanorių armijos herbas. Šis paveikslėlis artimas širdžiai 20-mečiui Viačeslavui Lobui. Vaikinas ir pats įsiliejo į „Fraikor“ savanorių gretas. Pernai aktyviai dalyvavo Charkivo kontrpuolime.

Kauno taryba antradienį pritarė, kad kitąmet būtų pratęsta viešojo transporto lengvata nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams taikant tik simbolinį mokestį. Tarybos sprendime nurodoma, kad užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų, 2024 metais bus taikoma 99 proc. lengvata įsigyjant terminuotą elektroninį bilietą važiuoti autobusais ir troleibusais visus metus.

Skatinant į Lietuvą atvyti dirbti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių, Seimas pusmečiu paankstino leidimą privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti ir Lietuvoje dirbančių užsieniečių šeimų narius – tiek Europos Sąjungos (ES), tiek trečiųjų šalių piliečius.  Seimas PSD sistemą plėsti leido nuo 2024 metų liepos, o ne nuo 2025-ųjų sausio, kaip siūlė Vyriausybė.    Seimas šią savaitę priėmė tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą.

Beveik pusė ukrainiečių jau pasisako už „kompromiso“ su Rusija derybose dėl karo baigties paieškas, rodo „Reiting“ bendrovės apklausa. Be to, per paskutinį pusmetį susitraukė ir pasisakančių už karinį užgrobtų teritorijų atsikovojimą žmonių skaičius. Tai gali būti susiję su bendromis nuotaikų Ukrainoje kaitomis.

Rytų Europos studijų centro tyrimui parodžius, kad apie dešimt procentų ukrainiečių norėtų likti Lietuvoje ir gauti pilietybę, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė teigia, kad įstaiga tokių užklausų kol kas nesulaukia, o šiemet Lietuvos pilietybę gavo devyni ukrainiečiai.  „Mes išties girdime dažniausiai tuos klausimus kas bus po metų, tai yra, ukrainiečiai, kurie kreipiasi į mus tiek toli negalvoja, tas neapibrėžtumas toks labai didelis.

Rusai intensyvina terorą okupuotose Ukrainos teritorijose. Anot Melitopolio mero Ivano Fiodorovo, įsibrovėliai miestuose rengia reidus ir grobia žmones. Apie tai jis pranešė „Telegram“. „Kaimai, esantys palei greitkelį į Krymą, ypač kruopščiai filtruojami. Juose dislokuotos priešo pajėgos“, – rašo I. Fiodorovas. Rusai suaktyvino šnipų darbą Be to, Rusijos kariuomenė suaktyvino šnipų darbą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo kaunietis D. M. pripažintas kaltu dėl kurstymo prieš kitos tautybės asmenis. Bylos duomenimis, 2023 m. liepos mėnesį, D. M. iš savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, komentuodamas informacinį straipsnį, parašė komentarą, kurstantį prieš kitus žmones dėl jų tautybės.

Meilės istorija kaip iš Holivudo filmo. Taip pora iš Azovo brigados kalba apie savo patirtį kare. Ukrainiečiai Ilja ir Kateryna susitiko prieš karą, tačiau per pusantrų metų turėjo tik šešis pasimatymus. Jie savo noru pateko į įvykių sūkurį Mariupolio gynybos metu.  Ilja Kolesnikovas – studentas iš Sumu regiono Šiaurės Ukrainoje, taip pat ir futbolo gerbėjas, prijaučiantis ultroms, kurie mėgsta pasimojuoti kumščiais ar sudalyvauti protesto mitinge.

Po ilgų ginčų tarp federalinio centro ir regionų Vokietijos valdžios institucijos susitarė dėl naujos pabėgėlių perkėlimo ir išlaikymo išlaidų paskirstymo tvarkos. Visiems pabėgėliams bus sumažintos išmokos, įskaitant ir ukrainiečius. Anksčiau prieglobsčio prašytojai turėjo teisę gauti paramą po 18 mėnesių gyvenimo Vokietijoje. Dabar šis laikotarpis pailgintas iki 36 mėnesių.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) pirmadienį atidaro naują Migracijos informacijos centrą skirtą užsieniečiams „MICenter“. „Mūsų tikslas – teikti kuo platesnį paslaugų spektrą užsieniečiams atvykstantiems į Lietuvą. Atidarome centrą, kur migrantai galės gauti teisines, karjeros orientavimo, psichologines konsultacijas, čia galima bus lankyti įvairius užsiėmimus ir tiesiog leisti laiką kartu“, – pranešime spaudai sako IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Didžioji dalis, 77 proc. šalies gyventojų, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje susidūrė su migrantais iš trečiųjų šalių, absoliuti dauguma nurodė, kad tai karo pabėgėliai iš Ukrainos, jie vertinami palankiausiai, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro užsakymu atliktas bendrovės „Sprinter“ tyrimas.  „Lietuvoje dabar turime daugiau nei 50 tūkst. ukrainiečių, tad natūralu, kad su jais daugiausiai susiduriama.

Migracijos departamentas skaičiuoja, kad Lietuvoje jau yra daugiau 200 tūkstančių naujai atvykusių užsieniečių. Daugiausiai tai ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Verslui atsivežant darbuotojų iš trečiųjų šalių, sparčiai daugėja ir atvykėlių iš Vidurinės Azijos: Tadžikistano, Kazachstano ir Uzbekistano. Visi šie žmonės Lietuvoje daugiausiai kalba rusiškai, juolab, kad valstybė neturi jokios jų integravimo į mūsų šalį politikos.

Dešimtys tūkstančių ukrainiečių pasirašė peticiją, kurioje prašoma, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis užtikrintų viešą prieigą prie pareigūnų turto deklaracijų internete, pabrėždami, kad karo metu būtinas skaidrumas. Šis iniciatyva kilo po kelių korupcijos skandalų, dėl kurių buvo sulaikyti arba atleisti iš pareigų virtinė pareigūnų.

Ekonominius nusikaltimus tirianti Vilniaus apskrities kriminalinė policija išaiškino grupę asmenų, statybininkams iš Ukrainos dalį algos mokėjusią „vokeliuose“, nesumokėjusią mokesčių valstybei pasisavinusią 2,5 mln. eurų. Kaip pirmadienį pranešė policija, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Gyventi – nepaisant jokių sunkumų: taip vieniša motina, Ana Šapovalova, imigrantė iš Kupjansko rajono, pasakoja apie savo patirtus išgyvenimus. Jai pavyko patekti į Charkivą tik po to, kai jos gyvenvietė buvo išvaduota nuo rusofašistų. O su ja ir neįgali 18-metė dukra, serganti cerebriniu paralyžiumi. Šeimai, ištvėrusiai okupaciją ir apšaudymus, sunkumų netrūksta net ir karo neapimtame mieste.

Per pirmąjį 2023-ųjų pusmetį daugiau kaip 6 tūkst. padaugėjo Lietuvoje gyvenančių įvairių užsienio valstybių piliečių, maždaug 10-čia tūkstančių sumažėjo ukrainiečių bendruomenė, trečiadienį pranešė Migracijos departamentas. Naujausiais duomenimis, liepos 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 195 tūkst. 550 užsieniečių, o 2023 m. sausį tokių asmenų šalyje buvo 189 tūkst.

„Vakarų ekspresą“ pasiekė žinia, kad šalia Klaipėdoje reziduojančių ukrainiečių pernai pasodintų liepų sudaužyta atminimo lenta. Žinia pasidalino Facebook grupės „Украинцы в Клайпеде“ administratoriai.  Pernai birželio mėnesį Uostamiesčio ukrainiečių bendruomenė bei nuo karo į Klaipėdą pasitraukę Ukrainos žmonės, atsidėkodami klaipėdiečiams už dideles širdis, Sąjūdžio parke pasodino 6 liepaites. Netrukus laikinąjį ženklą pakeitė akmeninis, kuris ir buvo suniokotas.

Trečdalis nuo karo į Lietuvą bėgusių ukrainiečių vis dar gyvena lietuvių suteiktuose būstuose, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro tyrimas. Apklausos metu vis dar gyvenantys lietuvių būstuose nurodė 35 proc. respondentų. Tyrimas taip pat rodo, kad beveik 40 proc. lietuvių prasidėjus karui ukrainiečius į savo būstą priėmė 2-6 mėnesių laikotarpiui. 17 proc. apklaustųjų karo pabėgėlius apgyvendino 6-12 mėnesių laikotarpiui, 9 proc.

Tęsiant pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams, 350 studentų bakalauro ir vientisąsias studijas Lietuvoje iš dalies finansuos valstybė, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Kitą studijų kainos dalį padengs valstybinės aukštosios mokyklos. Ukrainiečiams numatytos ir stipendijos. 2023–2024 mokslo metais ukrainiečių pirmakursių studijoms Lietuvoje iš viso skiriama beveik 643 tūkst. eurų.

Beveik pusė ukrainiečių pabėgėlių Vokietijoje planuoja pasilikti ilgesniam laikui, parodė trečiadienį paskelbta apklausa. Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, į Vokietiją atvyko daugiau kaip milijonas ukrainiečių, daugiausia moterų ir vaikų. Berlyno ekonomikos instituto DIW paviešintoje apklausoje 44 proc. respondentų teigė ketinantys pasilikti Vokietijoje dar bent kelerius metus arba visam laikui. Panaši apklausa buvo atlikta 2022 metų vasarą.

Danijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad prasidėjo ukrainiečių pilotų apmokymas naudotis naikintuvais F-16 ir kad šios Skandinavijos šalies jau seniai turimų amerikietiškų naikintuvų eksploatavimo pabaiga buvo paankstinta dvejais metais. Juos pakeisiantys naikintuvai F-35 bus eksploatuojami nuo 2025 metų, sakė Danijos gynybos ministro pareigas laikinai einantis Troelsas Lundas Poulsenas. Iš pradžių pakeitimas planuotas 2027-aisiais.

Pailsėti į Lietuvą atvyksta našlaičiai iš Ukrainos – šeštadienį iš Kijivo pajudėjo pirmasis autobusas su Ukrainos karo našlaičiais. Pirmadienį jis turėtų pasiekti Lietuvą ‒ čia vaikai savaitę praleis vasaros stovykloje. Per visą vasarą taip Lietuvoje turėtų apsilankyti arti 400 vaikų, skelbiama pranešime.

Lietuva nuo pirmųjų karo dienų palaiko ir remia Ukrainą ir jos žmones, kuriems teko išvykti iš savo šalies. Įmonės ir įstaigos įdarbino nemažai ukrainiečių, jie dirba prekybos tinklų parduotuvėse, maitinimo įstaigose, viešbučiuose, logistikos centruose, švietimo, sveikatos įstaigose, vaistinėse. Dalis jų yra salės darbuotojai, vairuotojai, pagalbiniai darbininkai, kuriems bendrauti su klientas tenka minimaliai.

„Ukraina, Lietuva, tegyvuoja visada“, – tokia skanduote prasideda vienas Alytaus pašonėje vykstančios jaunųjų šaulių stovyklos rytų. Šį kartą – sportinis. Pasiskirstę komandomis, vaikai iš Ukrainos kartu su Butrimonių gimnazijos ir kitais jaunaisiais šauliais jau renka kapitoną ir suka galvą kaip pavadinti komandą. „Daug variantų buvo. – O kokie dar variantai buvo? – „Meduolinis namelis“, „Cukrinis namelis“. – „Ruoniukai“, „UKRLIT“, kaip Ukraina ir Lietuva.

Tebesitęsiant Rusijos invazijai Ukrainoje Lietuva planuoja dar metams pratęsti lietuvių kilmės asmenų perkėlimą iš Ukrainos. Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo šį terminą nustatyti iki kitų metų birželio 30 dienos. Pagal anksčiau priimtą Vyriausybės nutarimą prašymai dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo priimami iki šių metų birželio 30-osios.

Ukrainos kariai per pastarąją parą smogė dviem okupantų amunicijos sandėliams ir rusų okupantų kontrolės punktui, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN. Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai per parą pataikė į vieną vadavietę, vieną artilerijos dalinį, du šaudmenų sandėlius ir du priešo elektronikos punktus. Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė devynis smūgius teritorijoms, kuriose buvo sutelktas priešo personalas ir karinė technika.

Pirmadienį ukrainiečiai sužlugdė rusų balistinių raketų ataką. Anot Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo, taip buvo sustabdytas dar vienas rusų bandymas įvykdyti teroristinius veiksmus. „Visus tuos, kurie iki šiol Rusijoje manė, tikėjo ar galbūt svajojo, kad gali įbauginti Ukrainą, noriu jus nuliūdinti – taip nėra: visi dirbo ir tebedirba savo darbą ir toliau dirbs savo darbą“, – UNIAN cituoja K. Budanovą.

Ukrainos pareigūnai parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos pirmosios minutės po kruvino rusų smūgio Dniepro ligoninei, rašo UNIAN. Vaizdo įrašas darytas ant vieno iš patrulių buvusių kamerų. Įrašu savo „Facebook“ puslapyje pasidalijo Ukrainos patrulinės policijos departamento vadovo pavaduotojas Oleksijus Bilošickis. „Dniepras. Šiandien yra eilinė medicinos įstaiga. Ryte žmonės atėjo į ligoninę, kad gautų medicininę pagalbą.

Vieno iš Rusijos kariuomenės vadų pavaduotojas kaltinamas nužudęs ukrainietę, kai ši nepriėmė jo „romantiškų komplimentų“, praneša Ukrainos policija, rašo „Sky news“. Policijos pranešime teigiama, kad 39-erių majoras, kurio pavardė nenurodoma, šovė 36-erių moteriai į krūtinę rusams okupuojant Iziumą. Kyjivo pajėgos išlaisvino regioną dar rugsėjo mėnesį, ir nuo to laiko pareigūnai bandė išsiaiškinti rusų kario tapatybę.

Pirmadienį Odesos regione rusų raketos visiškai sunaikino Ukrainos Raudonojo Kryžiaus sandėlį su humanitarine pagalba, rašo „Ukrinform“. „Dėl 2023-05-08 Odesos srityje įvykdyto raketinio smūgio visiškai sunaikintas Ukrainos Raudonojo Kryžiaus Odesos regioninės organizacijos nuomojamas 1 000 kv. m ploto sandėlis“, – cituojamas organizacijos pranešimas. Po raketos smūgio kilęs gaisras visiškai sunaikino sandėlyje buvusią humanitarinę pagalbą Odesos regionui.

Ukrainiečiai pastarąją parą surengė naujus smūgius rusų pozicijoms, rašo UNIAN. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, vien ukrainiečių lėktuvai penktadienį sudavė šešis smūgius į rusų personalo ir karinės technikos susitelkimo vietas. Raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai per dieną sunaikino tris rusų amunicijos ir degalų bei tepalų sandėlius ir kelis kitus taikinius.

Rusijos nuostoliai Ukrainoje jau perkopė 190 tūkst. karių, šeštadienio rytą skelbia Ukraina. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, vien per pastarąją parą Ukrainos gynėjai likvidavo 580 rusų karių. Penktadienį ukrainiečiai skelbia taip pat sunaikinę tris tankus, tris šarvuotas kovos mašinas, tris artilerijos sistemas, keturis dronus, 21 raketą, 17 transporto priemonių ir kitą įrangą.

Ukrainos pajėgos pirmą kartą parodė, kaip vykdo užduotis su oro gynybos sistema „Patriot“, rašo UNIAN. Pirmosios tokios sistemos šalį pasiekė dar kiek anksčiau balandį. „Šiuolaikinė vakarietiška įranga turi savų ypatumų, tačiau mūsų dangaus gynėjai juos greitai įsisavina ir jau yra pasirengę sunaikinti okupantus!“ – cituojamas Ukrainos karinių oro pajėgų pranešimas.