ukrainiečiai

Artėjant rugsėjui nekilnojamojo turto nuomos rinkoje jaučiamas didelis sujudimas. Ieškant geriausio varianto gali tekti susidurti ne tik su aukštomis kainomis ar didele konkurencija. Pasirodo nuomotojai spręsdami kam išnuomoti būstą neretai atsižvelgia į nuomotojo amžių, šeimos padėtį ir netgi į tautybę.

Lenkijos prokurorai pareiškė kaltinimus dviem moterims, Poznanės mieste užpuolusioms grupelę ukrainiečių. Incidentas įvyko ketvirtadienį ryte ir buvo nufilmuotas mobiliuoju telefonu, o jo įrašas šiuo metu plinta socialiniuose tinkluose. Įraše matyti, kaip viena iš moterų rėkia ant ukrainiečių vyrų, vieną iš jų apspjauna ir muša skėčiu. Po to ji rėkia toliau, necenzūriniais žodžiais liepdama vyrams nešdintis iš šalies atgal į Ukrainą.

Nuo rugsėjo 1-osios karo Ukrainoje pabėgėliams viešojo transporto lengvata Vilniuje bus taikoma tik turint „Ukrainiečio kortelę“. Šią kortelę ir tapatybę patvirtinantį dokumentą teisę į lengvatą turintys ukrainiečiai privalės parodyti viešojo transporto kontrolės metu. Savivaldybės įmonės „Judu“ teigimu, ši naujovė supaprastins keliones, mat ukrainiečiams nereikės kaskart rodyti paso ar kito dokumento – pakaks turėti specialų vardinį bilietą.

Vroclavo policija sulaikė du vyrus, įtariamus sekmadienį šio pietvakarių Lenkijos miesto Zakšuvo rajone užpuolus jaunų ukrainiečių porą, pirmadienio vakarą pranešė vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis. „Šie vyrai jau turi teistumų. Vieną jų policijos antiteroristinių operacijų pareigūnai sulaikė, kai jis bandė išvykti iš Vroclavo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Kierwinskis.

Per pastaruosius šešis mėnesius Lenkijos policijai pateiktų pranešimų apie išpuolius prieš ukrainiečius dėl tautinės neapykantos skaičius išaugo daugiau nei 30%, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. 2024 metais Lenkijoje gyvenantys Ukrainos piliečiai pateikė 267 pareiškimus apie neapykantos nusikaltimus, kurių aukomis, jų pačių teigimu, jie tapo.

Bytovo miestelyje šiaurinėje Lenkijos dalyje trys ukrainiečiai mirtinai sumušė vietos gyventoją lenką. Liepos 9 d. 36-erių auką ir jos 44-erių partnerę sumušė trys Ukrainos piliečiai, kurių amžius – 28, 30 ir 37 metai. Prieš tai pora vartojo alkoholį su vienu iš įtariamųjų. Vyras su sunkiais sužalojimais buvo nuvežtas į netoliese esančią Košieržinos ligoninę, kur po dviejų dienų mirė. Moters hospitalizuoti neprireikė.

Lenkijos atliktas tyrimas parodė, kad šalyje stiprėja antiukrainietiškos nuotaikos, praneša naujienų agentūra PAP. Tyrimo „Mes ne namie: Ukrainos migrantai ir pabėgėliai apie santykius su lenkais“ ataskaita, kuri buvo paskelbta antradienį, remiasi išsamiais interviu, kuriuos atliko Varšuvos universiteto mokslų daktarai Olena Babakova ir Przemyslawas Sadura.

Varšuvoje kilo garsus skandalas dėl dviejų ukrainiečių, kurie brakonieriaudami iš ežero ištraukė didelį šamą, pasirodžiusį esant vietos legenda skelbia UNIAN, remiantis lenkų „Rzeczpospolita“. Kaip žurnalistams papasakojo vietos deputatas Marekas Borkowskis, gegužės 31 dieną du vyrai iš Balatono vandens telkinio, esančio Varšuvos Goclavo rajone, ištraukė apie 173 cm ilgio paprastąjį šamą. Deputatas pabrėžė, kad įvykis užfiksuotas laikotarpiu, kai galiojo draudimas gaudyti šamus.

Naujovė Vilniuje – nuo karo pabėgę ukrainiečiai nuo šiol turės su savimi turėti „Ukrainiečio kortelę“. Su ja galės nemokamai važinėtis sostinės viešuoju transportu. Dalis vilniečių piktinasi, kodėl visi kiti už keliones turi mokėti, kai ukrainiečiai važiuoja nemokamai, nors per ketverius plataus masto karo metus jau įsitvirtino Lietuvoje. Į tai dėmesį atkreipė kelionių vadovė, knygų autorė Goda Juocevičiūtė.

Nuo pirmadienio „Regitroje“ teorijos egzaminą bus galima laikyti ir ukrainiečių kalba. Iki šiol egzaminai buvo organizuojami lietuvių, lenkų, anglų, ispanų ir prancūzų kalbomis. Vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus teigimu, sprendimas įgyvendinti šį pokytį priimtas atsižvelgus į ukrainiečių prašymus. „Sulaukėme daug ukrainiečių prašymų egzaminus laikyti jų gimtąja kalba, todėl negalėjome likti abejingais.

Charkive už viešą ukrainiečių žeminimą ir Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą teisinimą buvo sulaikytas Ukrainos stačiatikių bažnyčios Maskvos patriarchato dvasininkas, penktadienį informavo šalies Generalinė prokuratūra. Tyrimo duomenimis, 2025 m. kovo–liepos mėn. Ukrainos stačiatikių bažnyčios (Maskvos patriarchato) Charkivo vyskupijos religinės bendruomenės dvasininkas sistemingai niekino Ukrainą.

Pucko (Lenkija) policija paskelbė skubų pranešimą apie dingusią septynių asmenų šeimą – sutuoktinius ir penkis jų vaikus. Visi dingusieji yra Ukrainos piliečiai. Paieškai paskelbtas antrojo lygio pavojaus signalas visoje teritorijoje. Apie šeimos dingimą policija buvo informuota pirmadienį, gruodžio 15 d., apie 20 val. Pranešimą pateikė socialinis darbuotojas, kuris rūpinosi šeima, rašoma fakt.pl. „Pranešimas apie jų dingimą buvo gautas pirmadienio vakarą.

Lenkijoje dėl įtariamo neapykantos nusikaltimo buvo sulaikyti du vyrai po to, kai pasirodė šokiruojantis vaizdo įrašas, kaip jie smurtavo prieš Ukrainiečių porą Poznanės miesto tramvajuje, praneša „TVP World“. Dalis šio incidento buvo nufilmuota, o vaizdo įrašu internete praėjusią savaitę pasidalino politikas Andrzejus Prendke. Šis Poznanės miesto tarybos narys sakė, kad užpuolikai ėmė užgaulioti vyrą ir moterį už tai, kad jie kalbėjo ukrainietiškai.

Trys pirmadienį Lenkijos policijos sustabdyti ukrainiečiai 43, 42 ir 39 metų teigė „keliaujantys po Europą“. Jie prieš kelias valandas buvo atvykę į Lenkiją ir keliavo į Lietuvą, pranešė policijos atstovas Kacperas Wojteczko.  Policija apieškojo automobilį ir konfiskavo įrenginius, galinčius sutrikdyti šalies strategines IT sistemas ir telekomunikacijų tinklus.

Nuo pirmadienio pradedami keisti Ukrainos pabėgėliams išduoti skaitmeniniai leidimai gyventi Lietuvoje, pranešė Migracijos departamentas. Ši procedūra bus vykdoma atsižvelgus į Europos Sąjungos (ES) sprendimą pratęsti laikinąją apsaugą nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Departamento teigimu, leidimų keitimas vyks lygiai taip pat, kaip ir pastaruosius dvejus metus – be papildomų pokyčių ar reikalavimų.

Artėjant žiemai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo ukrainiečiams naujos pagalbos, įskaitant nemokamas keliones geležinkeliu. „Kalbame apie tris tūkstančius kilometrų, kad visi galėtų nemokamai pasirinkti geležinkelio maršrutus Ukrainoje: Lvivas–Kyjivas, Kyjivas–Dnipras ir bet kuris kitas [maršrutas]“, – šeštadienį savo kasdienėje vaizdo žinutėje pranešė V. Zelenskis, pridurdamas, kad programos  dar yra rengiama.

Lenkijoje dėl šnipinėjimo užsienio žvalgybai sulaikyti du ukrainiečiai, pranešė pareigūnai. „Įtariamieji, 32 metų vyras ir 34 metų moteris, dalyvavo šnipinėjimo veikloje, įskaitant Lenkijos Respublikos karinių pajėgumų žvalgymą ir įrenginių slaptam ypatingos svarbos infrastruktūros stebėjimui įrengimą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Jacekas Dobrzynskis (Jacekas Dobžinskis). Teigiama, kad įtariamieji buvo nusitaikę į lenkų karius ir ypatingos svarbos infr...

Lietuvoje vis dažniau keliami klausimai, kiek iš tiesų šalyje gyvena užsieniečių ir ar visi jie registruoti teisėtai. Ekspertai sako, kad nelegaliai atvykusiųjų skaičiai, apie kuriuos kalba kai kurie verslininkai, yra gerokai perdėti, o kontrolės sistema – griežta ir veikianti. Apie tai, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė ir SADM Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė.

Lietuva gali nesutikti priimti migrantų pagal naują ES planą ir vietoj to mokėti 20 tūkst. eurų už kiekvieną nepriimtą asmenį. Ar toks sprendimas – racionalus pasirinkimas ar bandymas atidėti sudėtingus sprendimus? Apie tai, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė ir SADM Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė.

Lenkijoje įkalinti trys ukrainiečiai, priklausantys gaujai, kaltinamai Rusijos vardu vykdžius ir planavus „diversijos ir teroro aktus“ Europoje, įskaitant Lietuvą, penktadienį pranešė prokurorai. Šie trys vyrai nuteisti vykdant platesnį tyrimą, ypač dėl gaisrų dviejuose Varšuvos prekybos centruose ir „Ikea“ parduotuvėje Vilniuje.

Lietuva ketina teikti reabilitacijos ir psichiatrijos paslaugas ukrainiečių vaikams, priverstinai perkeltiems į Rusiją ir vėliau sugrąžintiems atgal į tėvynę. Kaip BNS sakė sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Skirmantas Krunkaitis, pirmieji vaikai į Lietuvą iš Ukrainos turėtų atvykti dar šį rudenį. „Mes esam tokiam jau techniniam etape, konkrečiai sprendžiam klausimus, kada vaikai galės pradėt važiuoti į Lietuvą“, – teigė patarėjas.

1945-ųjų gegužės 8-ąją Europoje nuaidėjus šūviams ir pasirašius Vokietijos kapituliaciją, milijonams karo išvargintų žmonių atrodė, kad Antrasis pasaulinis baigėsi. Tačiau šimtams tūkstančių ukrainiečių kovos dar tik prasidėjo – jie buvo pasiųsti į tūkstančius kilometrų nuo gimtinės esančią Mandžiūriją ir Kurilų salas, kad galutinai parklupdytų Japoniją. Šis kruvinas frontas, kainavęs tūkstančius gyvybių, ilgus dešimtmečius liko nutylėtas, o jo dalyviai – istorijos paraštėse.

Dar viena Rusijos naftos bazė, šį kartą Orlovsko srityje, patyrė skaudžius ukrainiečių dronų smūgius. Baltieji rūmai skelbia, kad per rugpjūtį, dėl Kyjivo operacijos prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, rusiškos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo net penktadaliu. Ukraina spaudžia Rusiją, o Europos lyderiai spaudžia Donaldą Trumpą pamiršti derybas su Vladimiru Putinu ir imtis griežtų priemonių prieš agresorę.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė propagandinį straipsnį, kuriame tiesiogiai raginama naikinti visus ukrainiečius. Publikacijoje ne tik žeminami Ukrainos kariai, bet ir kartojami agresyvūs naratyvai, neigiantys šalies teisę egzistuoti. Tai dar vienas įrodymas, kad Rusijos propaganda vis atviriau pateisina ir skatina smurtą prieš ukrainiečius, priartėdama prie genocido kurstymo.

Šiaulių policijos pareigūnai ketvirtadienio vakarą šiame mieste sulaikė galimai neblaivų vyrą, kuris įtariamas kurstęs neapykantą prieš ukrainiečius. Kaip penktadienį nurodė Šiaulių apskrities policija, blaivumą tikrintis atsisakęs akivaizdžiai neblaivus vyras, gimęs 1967 metais, apie 19 val. Vilniaus gatvėje viešai skatino neapykantą Ukrainos tautos atstovų atžvilgiu. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

„Milijonai ukrainiečių eina į darbą po nakties, praleistos rūsiuose“, sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona, Olena Zelenska, kreipdamasi į Ukrainos atstatymo konferencijos dalyvius, rašo „Sky News“. Ji pabrėžė, kad niekas nebesugrąžins gyvybių, kurias atėmė Rusijos agresija, tačiau nuo pat karo pradžios šalis „gyvybių gelbėjimą paskelbė savo prioritetu“. Apibūdindama civilių kasdienybę, O. Zelenska sakė, kad daugelis žmonių „gyvena nuolatinėje baimėje ir nerime, žinodami, kad bet...

Po tarpinstitucinių ginčų Vyriausybė trečiadienį galop priėmė sprendimą netaikyti prievolės karo pabėgėliams ukrainiečiams mokėti lietuvių kalbą dar bent pusmetį arba kol jie turės laikinosios apsaugos statusą.

Po tarpinstitucinių ginčų Švietimo ministerija registravo naujausią siūlymą dėl reikalavimo dirbantiems karo pabėgėliams ukrainiečiams mokėti lietuvių kalbą – siūloma šios prievolės netaikyti dar bent pusmetį arba kol baigsis jiems suteikta laikinoji apsauga. Vyriausybė sprendimą šiuo klausimu turėtų priimti per posėdį trečiadienį.

Dalis ministerijų ir valstybės institucijų priešinasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui dar metams nukelti reikalavimą, kad Lietuvoje prieglobstį gavę ukrainiečiai, įsidarbindami jau mokėtų lietuviškai. Trečią kartą teikiamam Vyriausybės nutarimo projektui nepritarimą išsakė Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija. Pastabų turi ir Teisingumo ministerija.

Visuomeniniam transliuotojui trečiadienį paskelbus, kad Ukrainos karo pabėgėliams skirtą europinę paramą gavo 813 žmonių, kurie nėra šios šalies piliečiai, tarp jų – ir Lietuvoje gyvenantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, projektą prižiūrėjusios Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) laikina vadovė tikina, kad tokių žmonių buvo beveik perpus mažiau – 484. „Informacija, kurią Seimo audito komitete pateikia Valstybės kontrolė, yra klaidinanti, nes tas pats asmuo buvo skaičiuojamas keli...

JAV administracija parengė planą, pagal kurį 250 mln. JAV dolerių, skirtų užsienio pagalbai, būtų panaudoti migrantų, atvykusių į JAV iš karo zonų, deportacijai. Kalbama visų pirma apie 200 000 ukrainiečių ir 500 tūkst. haitiečių pabėgėlių. Apie tai antradienį rašo „The Washington Post“, remdamasis vidiniais dokumentais.

Pirmąją gegužės savaitę išaugo ukrainiečių pasitikėjimas prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rodo apklausa, kurią atliko Tarptautinis Kyjivo sociologijos institutas (KMIS). Remiantis jos rezultatais, V. Zelenskiu pasitikti 74 proc. gyventojų, o 22 proc. nepasitiki. Lyginant su ankstesne apklausa kovą, pasitikėjimas prezidentu išaugo – tada jis siekė 69 proc. Apklausa taip pat parodė, kad didelė dauguma ukrainiečių – 71 proc. – nepritaria prezidento rinkimams galimų paliaubų atveju.

Sausio pabaigoje prezidento Donaldo Trumpo administracija paprašė Ukrainos valdžios priimti „nenurodytą kiekį“ iš Jungtinių Valstijų deportuojamų trečiųjų šalių piliečių, cituodamas atitinkamuose dokumentuose skelbiamą informaciją pranešė „The Washington Post“. Tokį pasiūlymą pateikė vienas aukšto rango Amerikos diplomatas.

Rusų okupantai bandė šturmuoti Kotlynės kaimą Pokrovskio kryptimi (Donecko sritis), tačiau tai jiems baigėsi visišku pralaimėjimu. Ukrainiečiams kapinėse pavyko sutriuškinti rusų karius, rašoma „Unian“. Apie įvykį praneša 425-asis atskirasis šturmo pulkas „Skala“ socialiniame tinkle „Facebook“. Vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos kariškiai sutriuškina rusų karius, bandžiusius patekti į Kotlynės kaimą.

Vis didesnę dalį norinčių mokytis lietuvių kalbos užsieniečių sudaro Ukrainos piliečiai, BNS nurodė Valstybinė kalbos inspekcija. Jos surinktais Užimtumo tarnybos duomenimis, finansuojamus lietuvių kalbos kursus 2024 metais pradėjo lankyti 3,4 tūkst. žmonių, iš jų 84 proc. buvo ukrainiečiai. Tuo metu 2023 metais pradėjusių kursus buvo 3,8 tūkst., o ukrainiečiai sudarė 79 procentus.

Tarptautinė migracijos organizacija (IOM Lietuva) į Lietuvą naujai atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos skirs vienkartines išmokas, kurios sieks 221 eurą. Pasak organizacijos, pernai išmokoms buvo skirta 85 tūkst. eurų, o pagalba suteikta 240 ukrainiečių.

Kol didžioji dalis pasaulio žmonių šiandien ryte pabudę laimingi ieškojo dovanų po Kalėdų egle, dalis ukrainiečių šį šventą rytą pabudo nuo oro pavojaus sirenų ir ieškojo slėptuvių. Okupantai Ukrainai surengė kalėdinį terorą – paleido daugiau nei 70 raketų ir per šimtą dronų. Taikėsi daugiausia į energetinę sistemą.  Pasitikdami Kalėdas ukrainiečiai meldžia sąžiningos taikos. Ir civiliai, ir kariai sako trokštantys to paties. „Tikiu, kad taika bus.

Vilniuje dar metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti sostinės viešuoju transportu. Tam trečiadienį bendru sutarimu pritarė sostinės taryba. Nemokamai viešuoju transportu karo pabėgėliai iš Ukrainos gali važiuoti nuo 2022 metų metų kovo. Tokį sprendimą sostinės valdžia priėmė po Rusijos invazijos į Ukrainą, kai į Lietuvą atvyko dešimtys tūkstančių šios šalies gyventojų. Panašius sprendimus yra priėmę ir kiti didieji Lietuvos miestai.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba ketina dar metams pratęsti galimybę nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti sostinės viešuoju transportu. Dėl to taryba apsispręs kitą trečiadienį vyksiančio posėdžio metu. Nemokamai viešuoju transportu karo pabėgėliai iš Ukrainos gali važinėti nuo 2022 metų metų kovo. Tokį sprendimą sostinės valdžia priėmė po Rusijos invazijos į Ukrainą, kai į Lietuvą atvyko dešimtys tūkstančių šios šalies gyventojų.

Ukraina gali turėti naują strategiją Rusijos Kursko srityje – greitai judėti ir apsupti tūkstančius rusų karių. Daugelis stebėtojų, įskaitant rusus, buvo šokiruoti, kai ketvirtadienį ukrainiečių žvalgai, važiuojantys buvusia sovietine inžinerine transporto priemone IMR-2, pralaužė Rusijos gynybą palei Rusijos ir Ukrainos sieną į pietus nuo Rusijos kaimo Novyj Put, skelbia „Forbes“. Kaimas yra už 32 kilometrų į vakarus nuo pagrindinio Ukrainos gynybinio posto Rusijos Kursko srityje.

Pranešama, kad Ukrainos pajėgos smogė Rusijos karinei bazei okupuotame Donecko regione iš didelio judrumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS) ir padarė rusams didžiulių nuostolių. Socialiniuose tinkluose platinami vaizdo įrašai, kurie esą rodo pražūtingus smūgio padarinius.

Per šių metų septynis mėnesius Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai šalies biudžetą papildė 65,2 mln. eurų – 25 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministerijos rugsėjo 1 dienos duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios pagal darbo sutartis Lietuvoje šiuo metu iš viso dirba 33,9 tūkst. ukrainiečių. Tuo metu dar daugiau nei 23,9 tūkst. ukrainiečių įsidarbinti padėjo Užimtumo tarnyba, o beveik 2 tūkst.

Paaiškėjus, kad Latvija planuoja uždrausti rusų kalbą šalies bankomatuose, bankai Lietuvoje šia tema kalbėti vengia. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą Lietuvos pašonėje vyksta jau pustrečių metų, o Lietuvoje gyvena apie 90 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Vis tik bankai neatsako, kodėl bankomatuose naudojama rusų kalba nėra tiesiog pakeičiama ukrainiečių kalba. Jie tik pamini, kad rusų kalbą naudoja dalis – apie 8 proc.

Kursko operacija yra ryškus įvykis, sulaukęs labai teigiamo atgarsio visuomenėje, todėl ji neabejotinai pasiekė vieną iš savo tikslų – pakelti ukrainiečių moralinę dvasią. Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė socialinis ir karinis psichologas Olehas Pokalčukas.

Nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams planuojama metams pratęsti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, laikinosios apsaugos terminas būtų pratęstas iki 2026 metų kovo 4 dienos. Dabar ši apsauga nustatyta iki 2025 metų kovo. Migracijos departamento duomenimis, kasdien registruojama po 30–40 naujų prašymų  išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šiuo metu daugiau kaip 44,3 tūkst.

Nuo rugsėjo 1 d. nustoja galioti kai kurios su darbo santykiais susijusios lengvatos, taikytos užsieniečiams, negalintiems grįžti į Ukrainą. Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje leidimus gyventi darbo pagrindu turi 25,6 tūkst. Ukrainos piliečiai, todėl nauja tvarka jiems gali turėti įtakos, tačiau numatyta ir išimčių.

Tūkstančiai Ukrainos karių dalyvauja įsiveržime į Rusijos Kursko sritį, naujienų agentūrai AFP sekmadienį pareiškė aukšto rango ukrainiečių saugumo pareigūnas.  Pasak pareigūno, šiuo puolimu siekiama kuo labiau sukelti iššūkį Maskvos pajėgoms ir destabilizuoti padėtį šalyje.  „Esame puolime.

Nuo rugsėjo 1 d. nustoja galioti užsieniečiams, negalintiems grįžti į Ukrainą, taikytos kai kurios su darbo santykiais susijusios lengvatos, skelbia Migracijos departamentas. Pranešime pažymima, kad iki šiol Migracijos departamente užsiregistravę į Ukrainą grįžti negalintys užsieniečiai, kurie neturėjo teisės į laikinąją apsaugą, būdavo atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jei atitikdavo tam tik tas išimtis.

Ukrainiečių karo belaisvių kūnai į Ukrainą grąžinami be vidaus organų. Tai leidžia manyti, kad jie gali būti panaudoti organų transplantacijai Rusijoje. Apie tai kalbėta Ankaroje vykusiame karo belaisvių šeimų atstovų susitikime su Ukrainos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Turkijoje Vasilijumi Bodnaru, praneša „Ukrinform“. „Šiandien aišku, kad gauname ne tik mainų metu nukankintų karo belaisvių kūnus, bet ir kūnus, kuriems, deja, trūksta vidaus organų.