Pradėjus galvoti, kaip sudominti ukrainiečius lietuvių kalbos kursais, paaiškėjo, kad nepasiruošusi ir pati Lietuva – neaišku, kas už viską atsakingas, trūksta ir gerų mokytojų, ir paprasčiausios informacijos.
Ukrainos vėliavų Vilniaus centre, atrodo, net daugiau, nei Lietuvos trispalvių – taip Lietuvos žmonės rodo palaikymą kariaujančiai Ukrainai ir jos žmonėms. O čia atvykusiems ukrainiečiams be įvairios pagalbos sukurta ir išimtis – jie gali 2 metus dirbti darbą, kuriame reikia bendrauti su žmonėmis ir nemokėti lietuvių kalbos.
Tokios išimties neturi jokios kitos šalies atvykėliai. Bet atsirado naujas galvos skausmas – mokytis lietuviškai nori nedaug kas, todėl institucijos turi jiems priminti – norint integruotis Lietuvoje, kalbą reikia išmokti.
„Man vis atrodo, kad taip yra dėl perdėto lietuvių kuklumo, lietuvis yra be galo svetingas žmogus, ir kai yra du lietuviai ir trečias kitakalbis, lietuviai pereina kalbėti užsienio kalba“, – sako VLKK vadovė Violeta Meiliūnaitė.
Lietuvoje dabar yra apie 90 tūkstančių Ukrainos piliečių, apie 23 tūkstančiai iš jų jau įsidarbino.
„Iš visų 23 tūkst. šiuo metu dirbančių Lietuvoje ukrainiečių, poreikį šiuo metu mokytis kalbos turi 2300 žmonių. Visi kiti apie tai nei svarsto, nei galvoja“, – tvirtina Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.
„Jeigu mes kalbame konkrečiai apie ukrainiečius, tai jų motyvacija nėra tokia didelė mokintis lietuvių kalbos, yra gana suprantama, ir mes tą patį jautėme su, pavyzdžiui, Baltarusijos pabėgėliais pirmaisiais metais, po Lukašenkos rinkimų, jeigu taip galima vadinti“, – kalba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Laura Perevičiūtė.
O mokėti lietuvių kalbą tuose darbuose, kuriuose reikia bendrauti su žmonėmis ar pildyti dokumentus, reikalauja dar Brazausko laikais priimtas Vyriausybės nutarimas. Tik pernai Vyriausybė nustatė 2 metų išimtį ukrainiečiams.
„Tikrai Vyriausybės nutarimas turėtų būti bent jau pratęstas mažiausiai 2 metams, nes mūsų tikslas pirminis ir pagrindinis, suteikti prieglobstį“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
Bet dabar institucijos pradėjo svarstyti, kaip padėti atvykėliams pramokti lietuvių kalbos.
„Šitas klausimas vis dar neturi to vadinamo šeimininko, arba koordinuojančios institucijos, kas prisiimtų atsakomybę, sutelktų viską vieno langelio principu ir turėtų tada informaciją tiek įmonės, tiek patys užsieniečiai gyvenantys Lietuvoje, kur galima mokytis lietuvių kalbos“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo komiteto narė Dalia Asanavičiūtė.
Lietuvių kalbos kursai kainuoja nuo pusantro iki 2 tūkstančių eurų, bet ukrainiečiams jie nemokami. Tiesa, kai kurie ukrainiečiai skundžiasi mokytojų kokybe, o šie skundžiasi menku apmokėjimu – apie 3–5 eurai už valandą.
„Deja, pagal mūsų turimas lėšas, per 3 metus yra apie 500 žmonių baigę šituos kursus“, – tvirtino V. Meiliūnaitė.
„Pavyzdžiui, šių metų pradžioje turėjome minimaliai lėšų ir nepaisant to, mes galėjome padengti tą poreikį, kuris buvo, nes mokytis poreikį išreiškė tik kiek daugiau nei 100 nedirbančių ukrainiečių ir kitų trečiųjų šalių piliečių, pavieniai buvo žmonės iš Baltarusijos“, – tikino I. Balnanosienė.
Bet nevyriausybininkai kalba priešingai, kad ukrainiečiai noriai mokosi lietuviškai, greitai užpildo visas laisvas vietas. Tačiau jiems sunku surasti reikiamą informaciją. Kalbos inspekcija sako, kad pirmuosius patikrinimus, ar dvejus metus Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys ukrainiečiai išmoko lietuviškai, pradės jau po metų. Tačiau egzaminus kol kas išlaikė tik keliolika ukrainiečių, o atsakomybę už kalbos neišmokusius darbuotojus turės prisiimti juos darbinančios įmonės.
„Čia geru pavyzdžiu mums išlieka kunigaikščio Gedimino laiškai, tai, deja, praėjus 700 metų, panašu, kad kai kada ne tobulėjame, o sukame atgal. Mūsų šalies priežiūros institucijos siuntinėja ne kviečiančius, pagalbą siūlančius laiškus, o gąsdina užsieniečius, tarp jų ir karo pabėgėlius, patikrinimais“, – teigė I. Valeškaitė.
Ne vienerius metus Anglijoje gyvenusi Dalia Asanavičiūtė asmeniškai yra patyrusi, ką reiškia mokėti šalies, kurioje gyveni, kalbą.
„Žmonės, kurie neišmoksta kalbos tos šalies, kurioje tu gyveni, jie dirba bazinius, paprastus, nekvalifikuotus darbus, mažai turi galimybių uždirbti, mažai turi galimybių savo verslą įkurti, nes, galų gale, institucijose nesusitvarkysi elementarių dokumentų“, – sakė D. Asanavičiūtė.
Pastaraisiais metais Vilniaus gatvėse rusų kalba skamba itin dažnai, o tai paaiškina ir statistika. Dar 2018-aisiais Lietuvoje gyveno apie 50 tūkstančių užsieniečių, o šiemet jau beveik 200 tūkstančių. O didžioji dalis yra atvykėliai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.
