taupymas

Trys sesutės – Baltijos šalys – kenčia nuo infliacijos pabaisos. Kainos sparčiausiai auga Estijoje ir kol vietiniai gyventojai ieško būdų sutaupyti, valdžios atstovai pliekiasi tarpusavyje. Neseniai Estijoje sugriuvo valdančioji koalicija ir dabar ministrų kabinetas renkamas iš naujo. Tuo tarpu Latvijoje valdžia taiko kitokią taktiką ir kovoja su degalų kainų augimu, mažina akcizus, skirtingai nei to nepadariusios Lietuva ir Estija.

Ekonomistai net neabejoja, kad netrukus sulauksime krizės. Anot jų, vieni gyventojai jau jaučia jos padarinius, nes visus jų pinigus suėda išlaidos būstui ir maistui. Esą taip dar nebuvo, kad šitaip brangtų absoliučiai visi dalykai. Specialistai prognozuoja, kad vėliau dalis nekvalifikuotų darbuotojų gali būti atleisti. Pasak jų, mažiausiai krizės padarinius pajus santaupų turintys gyventojai.

„Pastaruoju metu norisi nusirauti plaukus – kur tik eini, kainos pakilusios iki nesuvokiamo lygio. Uogos, vaisiai, daržovės, o ką jau kalbėti apie pieno produktus – baisu. Aš nežinau, kaip reikės toliau gyventi, bet akivaizdu, kad kažkaip suktis reikės“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi trijų vaikų mama iš Alytaus Daiva. Auginu tris vaikus ir gerai žinau, kiek viskas kainuoja – būreliai, maistas, pramogos.

Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria, kad taupyti yra labai svarbu, tačiau reguliariai tai daro tik apie 40 proc. lietuvių, rodo neseniai atliktas tyrimas. Finansų ekspertės aptaria įvairias situacijas ir pataria, ką reikia daryti, kad taupymas taptų įpročiu, o santaupos neištirptų. Jų teigimu, nereikia eiti į kraštutinumus – viską galima susiplanuoti pagal tam tikras taisykles, kad pinigų užtektų ir laisvalaikiui, ir nenumatytiems atvejams, ir santaupoms.

Ir turtuoliai verkia: kaip Kirkorovas, Buzova ir kitos putinistų žvaigždės „nuskurdo“ dėl sankcijų. Tie Rusijos menininkai, kurie koronaviruso epidemijos metu skundėsi mažomis pajamomis, dabar taip pat išgyvena sunkų laikotarpį dėl Rusijos Federacijai įvestų sankcijų dėl agresijos Ukrainos teritorijoje. Smarkiai sumažėjo koncertų ir įmonių renginių užsakymų, o kartu su jais sumažėjo ir paslaugų kainos. Putino Rusijos žvaigždės pradėjo skaičiuoti pinigus, rašo unian.net.

Daugiau nei pusė šalies gyventojų save laiko viduriniosios klasės atstovais. Tai yra gyventojai, ant popieriaus uždirbantys nuo 983 iki 2621 eurų. Tačiau tam, kad jaustųsi oriai, lietuviai norėtų gauti vidutiniškai 56 proc. didesnes pajamas. Tai rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.  „Pastaruosius kelerius metus sparčiai kilę atlyginimai turėjo įtakos augančiam pasitenkinimui savo pajamomis.

Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.  „Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas.

Po ilgos pertraukos Lietuvos žmonių lūpose – vėl frazė, kurią tarti norisi mažiausiai. Vėl tenka veržtis diržus. Infliacijai pasiekus 15 procentų ir Rusijai pradėjus karą dažnas lietuvis jau pripažįsta, kad arba pradeda atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių ar paslaugų, ar bent svarsto, kad taupyti teks pradėti. Tai patvirtina ir vieno iš bankų atlikta apklausa – mažinti vartojimo neketina tik vos kas penktas lietuvis.

Visiems galvojant apie sąskaitas už elektrą ir kitus patarnavimus, kyla klausimų, kaip sumažinti vartojimą. Paprašėme ekspertų atsakyti į kai kuriuos dažnai užduodamus kausimus, rašo theguardian.com. Ar pigiau kaisti vandenį makaronams elektriniame virdulyje ar puode ant dujinės viryklės? Milijono vertas klausimas.

Brangstančios žaliavos bei energetiniai ištekliai, trūkinėjančios tiekimo grandinės ir jaučiamas geopolitinis neapibrėžtumas augina kasdienai būtinų produktų bei paslaugų kainas. Dažnam gyventojui kyla klausimas, kokių finansų valdymo sprendimų imtis, kad kylančios kainos kandžiotųsi mažiau. Štai 8 patarimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį siekiant sutaupyti.

Kylančios maisto, įvairių prekių bei paslaugų kainos du iš trijų šalies gyventojų jau paskatino pereiti prie taupymo režimo. Dar iki karo Ukrainoje pradžios, į žiemą vykusį prekių ir paslaugų brangimą daugiau ar mažiau reagavo iš viso 66 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa, kurią inicijavo Medicinos bankas, atskleidė, kad taupymo griežtumas skiriasi, tačiau net kas penktas (22 proc.

Norėtumėte sumažinti elektros sąskaitas? Skalbimo ekspertas ir „Laundryheap“ generalinis direktorius Deyan Dimitrov pasidalijo septyniais patarimais, kaip sumažinti energijos suvartojimą. Tad kaip ir kada geriausia skalbti?  Skalbimo mašiną naudokite vėlai vakare arba anksti ryte Manoma, kad 16–19 val. yra pats brangiausias laikas skalbti ar džiovinti drabužius, nes dėl padidėjusio poreikio šiomis valandomis elektra gali būti brangesnė, atsižvelgiant į jūsų tarifą.

Galite sutaupyti pinigų benzinui naudodami tik dubenį vandens, teigia automobilių lizingo įmonės „Vanarama“ ekspertai. Jie pasidalino geriausiais patarimais, kaip sutaupyti kurą. Vienam protingam triukui tereikia vieno paprasto dalyko – dubenėlio vandens. Anot „Vanarama“, norint taupyti degalus, labai svarbu vairuoti atsargiai. Kiekvieną kartą stabdant energija prarandama dėl šilumos, kurią sukuria stabdžių kaladėlės ir diskai, rašo mirror.co.uk.

Šiemet apie 300 tūkst. gyventojų be jų sutikimo automatiškai įtraukti į II pakopos pensijos kaupimą. Kaupimo dalyviai skatinami papildoma įmoka iš valstybės biudžeto – visų mokesčių mokėtojų, taip pat ir pensininkų ar nekaupiančių pinigų. Tačiau prisidėti prie kitų taupymo ir investicijos rūšių valstybė nenori. Jeigu į kaupimą įtraukti asmenys nieko nedarys, nuo liepos 1 d. jų alga sumažės 2,7 proc. arba 3 proc.

Pakilusios elektros energijos kainos ne vieną Lietuvos gyventoją paskatino permąstyti asmeninius elektros vartojimo įpročius. Žiemos mėnesiais labiausiai ištuštinamos gyventojų piniginės, nes būtent šiuo laiku intensyviausiai naudojami elektriniai šildytuvai, daugiau laiko praleidžiama prie televizorių bei kompiuterių, dažniau įjungiama šviesa, nes dienomis šviesusis laikas yra trumpesnis.

Kaunietis Timas Petraitis (39) taupus buvo visą gyvenimą. Įsibėgėjus jo taupumo manijai vyras pagalvojo, kad jam reikėtų naujo iššūkio – visus 2021-uosius metus jis gyvena kuo mažiau vartodamas – neperka net naujų drabužių, o jei šie suplyšta, į rankas paima adatą ir siūlą. „Tavo emocinis stabilumas ir emocinė būsena nėra susijusi su tuo, kaip leidi pinigus gyvenime“, – sako vyras.

Lietuviai per pandemiją bankuose sukaupė 3 milijardus eurų, o išsilaisvinus iš karantino pančių, atsipalaidavo ir pravėrė pinigines. Ekonomistai pastebi, kad jau vasarą indėliai bankuose smarkiai nebeaugo, o rugpjūtį ėmė judėti iš sąskaitų. Tautiečiai ne tik investavo į nekilnojamąjį turtą, bet ir pinigus leido kelionėms po saulėtąją Graikiją, Italiją, Turkiją.

Pandemija ir karantinas gerokai sumaišė kortas ir paveikė didelės dalies tautiečių finansus. Aiškėja, kad nuo karantino labiausiai nukentėjo savarankišką gyvenimą pradedantys jauni žmonės – ne tik sumažėjo jų pajamos, bet ir susitraukė santaupos. Tiesa, ekonomistų teigimu, pandemija išmokė žmones taupyti ir kaupti finansinę pagalvę. Tautiečiai jau dabar gali pasigirti rekordiniais indėliais bankuose – aiškėja, kad per metus lietuviai sukaupė daugiau kaip 3 milijardus eurų.

Vestuvės turėtų būti džiaugsmas visiems dalyvaujantiems jose, tačiau ne visada viskas sekasi kaip buvo planuota. Taip atsitiko vienai socialinio tinklo „Reddit“ vartotojai, kuri buvo pakviesta į vestuves „nuostabioje ir prabangioje“ aplinkoje, bet pasirūpinta buvo tik gražiąja ceremonijos dalimi, taupant pinigus kitur. Moteris liko priblokšta, kai ją ir dar devynis svečius paskyrė suplauti indus, mat pora pati pasirūpino maisto tiekimu, bet pamiršo pasamdyti valytojus.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų neanalizuoja savo suvartojamos energijos kiekio. Iš tai darančiųjų daugiau nei trečdalis tam skiria nuo 10 iki 50 minučių per metus. Tokius duomenis atskleidė „Ignitis“ užsakymu atliktas tyrimas apie energijos suvartojimą. Ekspertai pastebi, kad akylesnis namuose sunaudojamos elektros ar gamtinių dujų kiekio stebėjimas gyventojams leistų ne tik prisidėti prie aplinkos tausojimo, bet ir sutaupyti, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.

Baltijos šalyse atlikto tyrimo duomenys parodė, kad vienokių ar kitokių investicijų turi apie pusę gyventojų. Tie, kurie dar neinvestuoja, turi įvairių baimių ar vadovaujasi gajais mitais. Laimei, jie nesunkiai paneigiami, o baimė investuoti paaiškinama ir išsklaidoma, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai.

Septyni iš dešimties lietuvių savo namuose imasi priemonių aplinkai saugoti. Tačiau kas ketvirtas įsitikinęs, kad pastangos gyventi žaliau pareikalaus daug laiko ir pastangų rodo tyrimas. Siekdami gyventi žaliau namuose, dauguma Lietuvos gyventojų (72 proc.), pirmenybę teikia išteklių taupymui. Tai ypač aktualu tarp aukštesnes pajamas gaunančių apklaustųjų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ar galėtumėte metus išgyventi nepirkdami jokių naujų daiktų ar rūbų? O štai vienas kaunietis taip gyvena jau kelis mėnesius. Nusprendęs ekstremaliai taupyti, pinigus leidžia tik maistui, higienos prekėms, transportui – tam, kas būtina. Darnaus vartojimo šalininkai sako, kad tai ne vien pinigų taupymas, bet ir rūpinimasis aplinka. Metai be naujų daiktų. Tokiam iššūkiui ryžosi kaunietis Timas ir jau penkis mėnesius gyvena ekstremalaus taupymo režimu – perka tik būtiniausias prekes.

25-ių metų namo savininkė dalijasi patirtimi, kaip jai pavyko sutaupyti 25000 svarų sterlingų pradiniam savo svajonių namo įnašui, nors jos atlyginimas tikrai nėra labai didelis.

Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis daug dėmesio ir karštų diskusijų susilaukė Europos Komisijos (EK) rekomendacijos, raginančios Lietuvą iki 2040 m. darbingą žmonių amžių pailginti iki 72 metų. Žaliąja knyga vadinamame EK dokumente analizuojama visai Europai aktuali visuomenės senėjimo problema, kuri ilgainiui aštrės ir kels vis didesnes socialines, ekonomines ir fiskalines įtampas.

Gyventojai pernai sutaupė daugiau – du kartus išaugo procentas, kurį jie sutaupo nuo savo pajamų, dvigubai sparčiau išaugo ir gyventojų indėlių suma. Darant prielaidą, kad gyventojai skirs 30 proc. daugiau negu įprastai sutaupytų pinigų prekėms ir paslaugoms įsigyti, tai padidintų namų ūkių vartojimo išlaidas 600 mln. eurų. Artimiausiu metu indėliai augs toliau, tik lėčiau, o daugiau sutaupę žmonės labiau dairysis investavimo galimybių.

Lietuviai bankuose sukaupė rekordišką sumą pinigų, o prie to prisidėjo ir koronaviruso pandemija. 18 milijardų eurų – tiek pinigų tautiečiai laiko užspaudę bankuose. Patys gyventojai guodžiasi nekeliavę į šiltuosius kraštus, nepramogavę ir netgi nepirkę naujų drabužių ar avalynės. Pasak ekonomistų, žmonės kantriai laukia, kada pasibaigs pandemija ir jie galės atsipalaiduoti leisdami pinigus. Tiesa, toks finansinis atsipalaidavimas gali atsirūgti – ekspertai jau prabyla apie galimą kainų šuolį.

Reformavus Lietuvos pensijų sistemą gyventojai daugiau domisi būsima asmenine pensija. Tiesa, kaip bebūtų keista, dauguma pensijoje tikisi gyventi iš atlyginimo, o tik paskui iš įprastos senatvės pensijos. Tai parodė 2020 metų pabaigoje bendrovės „SEB Life and Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas. „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė teigė, kad gyventojai išėję į pensiją tikisi, kad pirmasis jų pajamų šaltinis bus atlyginimas.

Kiekvieno mūsų namuose yra daiktų, kurie neliečiami ištisus metus kaupia dulkes ar tik užpildo tuštumą. TV3 laidai „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ tvarios gyvensenos mieste puoselėtoja Miglė Makuškaitė papasakojo, kaip sukūrė verslą, kuris padeda miesto žmonėms gyventi sąmoningiau ir atsakingiau bei skatina būti tolerantiškus gamtai.

Jūsų vaikai ar partneris sunaudoja itin daug tualetinio popieriaus ir jūs nespėjate jo pirkti? Viena mama pasidalijo vos tris sekundes trunkančia gudrybe, kuri gali padėti to išvengti. Turbūt ne viena mama ar tėtis yra susidūrę su tuo, kad jų vaikai yra išties puikūs, tačiau tualetinį popierių dažnai naudoja visai be reikalo.

Pasaulinis koronaviruso protrūkis daugelį gyventojų paskatino dar atsakingiau planuoti savo asmeninius finansus. TV3 laidoje „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigė, kad žmonės iš prigimties yra linkę kaupti daiktus, turtą, tačiau ne visada tai yra geras sprendimas.

Vyriausybei gerokai sugriežtinus karantino sąlygas, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad iš esmės neribotų skolinimosi galimybių laikais valstybė neturi pasiduoti norui taupyti – ji turi teikti pagalbą verslui, o ne mažinti biudžeto deficitą. Analitikas sako, jog pagalbai verslui ir žmonėms galima būtų skirti 1-2 milijardus eurų.

Koronaviruso pandemijos metu vieni gyventojai susidūrė su finansiniais sunkumais, kiti priešingai – padidino savo santaupas. Anot specialistų, Lietuvoje išaugo finansinė nelygybė, nes vieni verslo sektoriai pandemijos metu augo ir turėjo galimybių netgi didinti algas, kitiems teko darbuotojus išleisti į prastovas ar atleisti. Daugiau negu trečdalis gyventojų sako, kad jau pradėjo arba pradės daugiau taupyti. Tą rodo SEB banko atlikto gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai.

Koronaviruso pandemija pakeitė žmonių požiūrį apie pinigus ir taupymą. Dalis gyventojų tik pandemijos metu suprato, kad reikia turėti finansinį užnugarį, todėl pradėjo taupyti. Be to, žmonės nebesitiki, kad jų finansine gerove pasirūpins valstybė.

Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos gyventojai vien bankų indėliuose sukaupė rekordiškai daug pinigų. Todėl jų nuotaikoms gerėjant, o galbūt siekiant išvengti pinigų nuvertėjimo, vis daugiau žmonių ima sukauptas lėšas investuoti. Tai padaryti, anot bankų specialistų, ne taip ir sunku. O ir sumų užtenka nedidelių. Lietuvos banko duomenimis, finansų įstaigose lietuvių laikomų indėlių vertė šiemet išaugo iki rekordinių 16,6 mlrd. eurų.

Lietuvos gyventojų indėlių suma nuo karantino pradžios kovą iki rugsėjo paaugo apie 1,4 mlrd. eurų bei pasiekė 16,6 mlrd. eurų. Tai yra sparčiausias augimas euro zonoje, rašo portalas delfi.lt Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas sako, kad indėliai beveik nepertraukiamai auga nuo 1994-ųjų, o rugsėjį pasiekta indėlių suma yra rekordinė. „Karantinas indėlių gausėjimo tendencijų nesustabdė – bankuose namų ūkių indėlių nuo kovo mėn.

Prieš artėjantį karantiną tautiečiai iš parduotuvių lentynų šluoja buitinę techniką, nešiojamus kompiuterius, televizorius ir vaizdo kameras. Pasak ekonomistų, lietuviai pinigų sutaupė atsisakydami kelionių, koncertų, restoranų, o santaupas ėmė leisti namų apyvokos daiktams, technikai ar net baldams. O per metus rekordiškai išaugo ir lietuvių santaupos bankuose – jos pasipildė net 2 milijardais eurų. Žmonės rikiuojasi į eilę elektronikos prekių parduotuvėse tam, kad įsigytų trokštamą daiktą.

Lietuvoje senatvės pensijos amžius yra daugiau nei 60 metų, visgi kai kuriems žmonės tokia amžiaus riba neatrodo tinkama. Jų tikslas – išeiti į pensiją 40-ies arba dar anksčiau. Ar tai paprasčiausia mistika, ar reali galimybė? Finansų ekspertas sako, kad tai padaryti įmanoma, bet tikrai ne kiekvienam.

Nors daugeliui pensija nesulaukus 40-ies skamba veikiau kaip anekdotas nei reali galimybė, Lietuvoje yra žmonių, kurie į tai žiūri visiškai rimtai. Naujienų portalas tv3.lt pakalbino Vilniuje gyvenantį 26-erių tinklaraštininką. Jo siekis – per ateinančius dešimt metų sukaupti tiek pinigų, kad galėtų mažiau dirbti ir daryti tik tai, kas jam iš tikrųjų patinka.

Daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų turi vieną ar daugiau giminaičių, kurie yra tiesiogiai priklausomi nuo jų pajamų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Trys iš keturių šalies gyventojų (76 proc.) su savo artimaisiais nėra aptarę situacijos, jei vienas iš partnerių negalėtų toliau prisidėti prie bendro šeimos biudžeto, rašoma pranešime žiniasklaidai.   „Pokalbiai apie galimas nelaimes šeimoje mūsų šalyje vis dar yra tabu.

Vaikai finansinius sprendimus – kada ir ką pirkti, taupyti ar netaupyti, kur investuoti ir kaip dalintis – priima labai ankstyvame amžiuje, o susiformavę įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Kada pradėti vaikų finansinio raštingumo ugdymą ir kokie turėtų būti pirmieji žingsniai? Komentaru apie penkias pirmas finansinio raštingumo pamokas „Swedbank“ tinklaraštyje banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors per pandemiją 2020 metai, kaip daug kas juokauja, buvo „atšaukti“, juos praskaidrinančių švenčių atšaukti tikrai nebūtina. Tačiau visgi norint ypatingai paminėti svarbias šeimai progas, vaikų gimtadienius ar vestuves, dažnai tenka išleisti nemažai pinigų, o kartais ir viršyti nusimatytus biudžetus. Tad šiandien tampa kaip niekad svarbu išmokti protingai valdyti savo išlaidas, bet tuo pačiu nepamiršti, o tuo labiau neatšaukinėti svarbių šeimai ar draugams progų.

Lietuvos gyventojai nuo pat pavasario ir ypač po karantino bankuose sukaupė daug daugiau pinigų negu turėjo pernai ar užpernai. Tiesa, tai padaryti pavyko ne visoms gyventojų grupėms. Tad kas pinigų sukaupė daugiausia ir kam juos žada išleisti? Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas pastebi, kad padidėjus neapibrėžtumui namų ūkiai yra linkę atidėti nebūtinąsias išlaidas.

Nors dauguma lietuvių sutinka, kad taupyti yra svarbu, reguliariai tai daro kur kas mažiau žmonių – kiek daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų. Laikomasi nuomonės, kad taupyti trukdo mažos pajamos, tačiau ekspertai įvardija kitas priežastis. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad reguliariai taupo šiek tiek daugiau nei 40 proc. gyventojų. Tuo metu investuojantys nurodo tik 2 proc. šalies gyventojų.

Karantino metu sumažinti savo išlaidas teko kone visiems žmonėms. Ne visi susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau nežinomybė ir vis dar neaiški situacija dėl koronaviruso skatina taupyti pinigus. Šiandien specialistai sako, kad karantinas taupymui buvo ypač palankus, tačiau ekonomikos atsigavimui jis turės neigiamos įtakos. Finansų įmonės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad šiuo metu euro zonos vartotojų polinkis taupyti – didžiausias per visą istoriją.

Koronaviruso protrūkis ir jo sukelta krizė dar kartą priminė apie pasaulio ir ekonomikos trapumą. Nors palyginti su daugeliu Europos šalių Baltijos valstybės kol kas gana neblogai tvarkosi su COVID-19 pandemija ir jos sukeltomis neigiamomis ekonomikos pasekmėmis, šių metų įvykiai kaip niekad aiškiai primena: rūpintis finansiniu saugumu ir taupyti juodai dienai privalome visi. Naujausi gyventojų įpročių taupyti tyrimai nuteikia prieštaringai.

Klausia žmonės manęs kaip apsaugoti turimus pinigus nuo jų nuvertėjimo, kur investuoti – į vertybinius popierius, pensijų fondus ar nekilnojamąjį turtą? Liaudyje juokaujama, kad yra trys būdai kaip galima greitai prarasti visus pinigus: pirma – pralošti kazino, antra – išleisti malonumams su moterimi ar vyru, o trečia – klausytis investicijų konsultantų.

Giminės stebėjosi, kad praėjus vos pusmečiui po pusseserės mirties, Marija Bunkaitė susidraugavo su velionės vyru, likusiu su dviem paaugliais vaikais. Kaip pati sako, ji gavo ne vaikus, o draugus. Dabar moteris daug laiko praleidžia su ją amžiumi lenkiančiais žmonėmis „Oriuose namuose“. Čia gyvena senjorai, išnuomoję savo senuosius būstus. Nuomos pajamos padengia pragyvenimo išlaidas ir visa pensija lieka kitoms senjorų reikmėms.

Besibaigiantis karantinas daugelį tautiečių sugrąžino dirbti į biurus. Taip pat sugrįžo ir tradicija pietauti mieste. Vilniaus centre įsikūrusiose maitinimo įstaigos už pietus prašo nuo 4 iki 6 eurų. Tačiau tokią sumą ne visi pasiryžę mokėti. Dalis žmonių mieste pietauja ne kiekvieną dieną arba vietoje kavinės ar restorano renkasi prekybos centrą. Štai vilnietė Inga po karantino grįžusi dirbti į biurą kiekvieną diena pietauja mieste. „Mano įpročiai nepasikeitė.