REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaunietis Timas Petraitis (39) taupus buvo visą gyvenimą. Įsibėgėjus jo taupumo manijai vyras pagalvojo, kad jam reikėtų naujo iššūkio – visus 2021-uosius metus jis gyvena kuo mažiau vartodamas – neperka net naujų drabužių, o jei šie suplyšta, į rankas paima adatą ir siūlą. „Tavo emocinis stabilumas ir emocinė būsena nėra susijusi su tuo, kaip leidi pinigus gyvenime“,  sako vyras.

Kaunietis Timas Petraitis (39) taupus buvo visą gyvenimą. Įsibėgėjus jo taupumo manijai vyras pagalvojo, kad jam reikėtų naujo iššūkio – visus 2021-uosius metus jis gyvena kuo mažiau vartodamas – neperka net naujų drabužių, o jei šie suplyšta, į rankas paima adatą ir siūlą. „Tavo emocinis stabilumas ir emocinė būsena nėra susijusi su tuo, kaip leidi pinigus gyvenime“,  sako vyras.

REKLAMA

Timas sako, kad nuo pat vaikystės buvo išugdytas taip, kad suprastų, jog pinigai yra ribotas ir vertingas išteklius. „Nebuvome skurstanti šeima, bet ir nebuvome iš labai pasiturinčių. Nuo mažens supratau, kad pinigai yra ribotas ir vertingas išteklius, todėl nuo mažens vertinau pinigus ir jais nesišvaisčiau.“

Iki 2021-ųjų vyras nuolat taupė – anot jo, kasmet jam pavykdavo sutaupyti apie 40-50 procentų savo metinių pajamų. Tačiau atėjus lemtingiems metams jis panoro dar labiau taupyti pinigus – 2021-ųjų sausį taip ir padarė.

REKLAMA
REKLAMA

„Pinigus leidžiu maistui, higienai, pramogoms (aišku, proto ribose) ir mašinai – turiu mažą vaiką ir kažkaip nesinorėjo man viešuoju transportu visur keliauti, remontui kambario dar buvau atsidėjęs. Tai tokios mano taisyklės buvo, o viskam kitam turi kažkaip išsisukti – nei maišelių negali pirkti, nei drabužių jokių. Bandau būti antivartotoju ir išsiversti iš visko, ką turiu ir kuo mažiau pirkti“, – sako jis.

REKLAMA

Vis dėlto, atkeliavus sausiui kilo netikėtumas – neapžiūrėjus, kokia jo drabužių kokybė, pradėjo plyšti kelnės. Vyras atskleidžia, kad iš jo susiūtų drabužių socialiniuose tinkluose žmonės juokdavosi – bet tokios buvo jo nustatytos taisyklės ir jų pažeisti Timui nesinorėjo.

„Tai vienas draugas išgelbėjo, nes atsiuntė porą porų džinsų ir nors man jie buvo per dideli, visus metus juos taip ir pranešiojau. O šiaip jei drabužis suplyšdavo, tai tekdavo susisiūti ir kiek pakentėti, kol galėsiu nusipirkti“, – šypsosi jis.

Pradėjo pamažu

Pašnekovas sako, kad visgi kai kurie žmonės į ekstremalų taupymą kartais neria staigiai, tačiau jis visa tai darė pamažu:

REKLAMA
REKLAMA

„Čia kaip bėgime – iš pradžių nubėgi 10 kilometrų, paskui pusmaratonį, vėliau ir maratoną. Mano šitie metai irgi buvo kryptingas ėjimas prie taupymo – aš jau porą metų daugiau taupau, bet šiemet tik daugiau radikaliai ėmiausi šio išbandymo. Kai apsipratau su paprastu taupumu, man reikėjo naujo iššūkio – yra toks posakis: „tam, kad žaidimas būtų įdomus, jis turi sunkėti“.

Tai aš tuo pačiu principu irgi gyvenau ir man labai patiko toks iššūkis, nes net negalvojau, kad tokią sumą pavyks sutaupyti, nei maniau, kad nebus taip sudėtinga.“

Jis atskleidžia, kad per visus metus jam pavyko sutaupyti net 61 procentą savo metinių pajamų – bendra sutaupyta suma siekia 23 tūkst. Ir visa tai – beveik nieko neperkant. Tiesa, savo ekstremaliu taupymu apribojo tik save – jis sako, kad nematė jokio tikslo į eksperimentą įtraukti šeimos narių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Viskas, kas liečia sūnų, tai neribodavau jo niekuo – gimtadienius šventėme, žaislus jam irgi pirkdavau. Nesugalvojau, kodėl ir mano sūnus turėtų kažkaip būti ribojamas, todėl jam išlaidų nemažinau.

Eksperimento žavumas ir yra tame, kad save išbandai. Nes paprastai kai matome, kad turim pinigų, tai ir iškart galvojame, kad pinigais viską pavyks išspręsti. O čia reikia suktis kitaip: paprašyk kitų, kad paskolintų, pasidaryk pats ar susisiūk. Tada labai atsiveria kūryba ir reikia atrasti kūrybiškesnių sprendimų“, – patirtimi dalijasi jis.

Pinigai daugiau laimės neatnešė

Vyras sako, kad metus trunkantis eksperimentas turėjo jam atsakyti į vieną esminį klausimą – ar vartojimas ir pinigai yra vienintelis dalykas, kuris atneša laimę? Atsakymas vyrą šiek tiek nustebino.

REKLAMA

„Kadangi linkau prie kuo mažesnio vartojimo, norėjau išsiaiškinti, ar nuo mažesnio vartojimo nukenčia laimingumas ar mano psichinė būsena. Kas dažnai viešojoje erdvėje sklando, kad vartosi, pramogausi – automatiškai būsi laimingas. Labai norėjau tą patikrinti. Jei kas nors man eksperimento pradžioje būtų pasakęs, kad sutaupysiu virš 20 tūkstančių eurų, aš būčiau skraidęs padebesiais, bet iš tikro kai dabar juos turiu, nesijaučiu kitaip, nei neturėdamas šių pinigų.

Atrodo, atėjo tas darganas lapkritis ir tie sutaupyti pinigai turėjo kažkaip praskaidrinti tą liūdesį, bet iš tiesų jie nieko nesuteikė“, – pastebi jis.

Su ekstremaliu taupymu buvo išmokta ir viena svarbi gyvenimo pamoka: „Išsiaiškinau, kad tavo emocinis stabilumas ir emocinė būsena nėra susijusi su tuo, kaip leidi pinigus gyvenime.“

REKLAMA

Vis dėlto ir socialiniuose tinkluose susidarome vaizdą, kad kuo patogiau, vartotojiškiau gyveni, tuo esi laimingesnis. Blizgančios tūkstančius kainuojančios mašinos, tobulai išvaizdai išleisti pinigai ir prašmatnūs namai turbūt kiekvieną verčia pavydėti ir vaikytis turto idėjos. Vyras kelia klausimą – bet ar tame laimė?

„Dažnai tenka susidurti su žmonėmis, kurie mano, kad jei daugiau uždirbčiau, tai būtų geriau. Bet dažnai kai net ir padidėja pajamos, padidėja ir noras išleisti jas kitaip. Žmogus pradeda galvoti, kad jis nusipelnė geresnio telefono, mašinos ir tai tik atneša didesnes išlaidas. Dėl to visada akcentuoju taupumą. Turtas yra tai, ko tau pavyko neišleisti, atsispirti norui išleisti pinigus, o ne atvirkščiai. Žmogus sunkiai prognozuoja, kas jį padarys laimingu. Man tas laimingumo jausmas būna dvigubas – turi gerai eitis gyvenime ir turi būti pozityviai nusiteikęs. Tas, ką mes vadiname laimingumu, būna labai momentinis.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skatina įsitraukti ir kitus

Nors Timas pripažįsta, kad kitąmet neplanuoja taip ekstremaliai savęs riboti, taupus išlikti planuoja turbūt iki senatvės. Dabar jis rengia mokymus, kuriais žmones skatina daugiau domėtis apie finansus, kaip protingai leisti savo pinigus ir mažiau įsitraukti į vartotojiškumą.

„Pinigų laiškai“ yra toks virtualus mokymų kursas, kurį sudaro 30 el. laiškų – juos pradėsiu siųsti nuo sausio ir siųsiu kas trečią rytą. Man tokia mintis kilo, kai aš panašiame išbandyme sudalyvavau. Iš ten nusižiūrėjau idėją – su kiekvienu laišku apžvelgti sritį, kuri siejasi su pinigais. Tai gali būti netgi maistas – kaip sutaupyti valgant, kokie yra triukai. Dalinuosi tuo, ką pats skaičiau knygose ir ką pats iš patirties išmokau. Noriu šviesti, edukuoti Lietuvos visuomenę“, – teigia pašnekovas.

REKLAMA

Vis labiau jaunimui vaikantis tendencijas ir gyvenant su požiūriu, kad turėti kuo daugiau daiktų reiškia būti laimingam, ne visi gali taip pakeisti savo gyvenimą, kaip tai padarė T. Petraitis.

Jis sako, kad laimės reikėtų ieškoti pačiuose mažiausiuose dalykuose ir nesutalpinti savęs į rėmus ir problemas, per kurias žmogus daugiau nieko negali matyti.

„Nenoriu teigti, kad tai yra universali pasaulėžiūra, pagal kurią visi turėtų čia iškart gyventi. Mes visi esame skirtingi žmonės ir kas tinka man, nebūtinai visiems tiks. Man taupumas labai tiko ir tikriausiai atitiko mano charakterį ir dėl jo kaifą gaudžiau.

Man laimė taip pat yra kliūtis, kurią neįsivaizdavęs, kad galiu įveikti, staiga įveikiu. Pavyzdžiui, koks tualeto bakelis sugenda ir aš tada nepuolu santechnikui skambinti, bet pabandau pats. Tokios situacijos mane labai apdovanoja gyvenime.“

Dauguma per metus neuzdirba 23.000.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų