taupymas

Norime gyventi geriau? Tai nesudėtinga, jei turėsime pakankamai žinių, kaip efektyviai tvarkyti savo asmeninius finansus. Tęsiantis karantino laikotarpiui Lietuvoje daugelis mūsų susiduria su iššūkiais, kaip išgyventi sumažėjus pajamomis. Ne vienam tenka sukti galvą, kaip perplanuoti savo ar savo šeimos biudžetą. Šio šeštadienio laidoje “Mano pinigai”  specialistų  patarimai, kaip elgtis norint efektyviai valdyti savo finansus.

Šiomis dienomis daugumai tenka pratintis prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų – didžiąją dalį laiko praleisti namuose. Nevykdami į darbą žmonės sutaupo laiko ir išlaidų kelionėms, tačiau ilgiau būdami namuose suvartoja ir daugiau energijos – elektros ir dujų. Tausojantis energijos vartojimas tampa labai aktualus, nes taupant elektrą ir dujas ne tik mažinamos sąskaitos, bet ir prisidedama prie gamtos išsaugojimo.

„Tėvų darželio“ laidoje viešėjusi Ievos ir Lino Valiuškevičių šeima augina net keturis vaikučius, tačiau nuolat sekdami savo išlaidas ir sudarydami šeimos biudžetą jie per aštuonis mėnesius susitaupė naujam automobiliui!  Šeimos biudžetas yra visų šeimos pajamų, išlaidų ir taupymui atidedamų pinigų suvestinė.

Taupymas yra vienas svarbiausių ir pagrindinių finansinio stabilumo rodiklių. Specialistų teigimu, atsidėti bent 20 procentų nuo savo gaunamų pajamų galime kiekvienas. Kaip tą padaryti nepatiriant didelio diskomforto gali padėti taupymo taisyklė „50-30-20“.  Ši taisyklė sako, kad 50 procentų savo pajamų kiekvieną mėnesį reikia skirti einamosioms išlaidoms. 30 procentų – kintamosioms, o likusius 20 procentų atsidėti santaupoms.

Ieva ir Linas Valiuškevičiai turi keturis nuostabius vaikus. Šeima didelė – šeši asmenys, tačiau tėvai į finansinius sunkumus numoja ranka ir tikina, kad auginti keturis vaikus nėra jau taip sunku. Jei tėvai moka planuoti savo biudžetą, tai visiems šeimoje visko užtenka su kaupu. Apie tai su pora kalbėjosi laidos „Tėvų darželis“ vedėjai Žygis ir Dovilė Stakėnai. „Viskas pasikeitė, kai laukėmės antro vaiko.

Toli gražu ne visi šalies gyventojai yra linkę susiveržti diržus ir taupyti tam atvejui, jei netikėtai užkluptų finansiniai sunkumai.  Visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad reguliariai atsidedančių tam tikrą pinigų sumą yra vos penktadalis arba 19 proc. lietuvių. Tuo metu kiti santaupas kaupia nereguliariai arba to nedaro išvis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Apklausa parodė, kad mažiausiai taupyti linkęs yra šalies jaunimas.

Prasmingai išleisti sukauptus pinigus, be abejo, kiekvieno iš mūsų siekiamybė. Tačiau kiek dėl to stengiamės, yra tik mūsų pačių reikalas. O statistika, deja, neguodžia. Lietuvoje vidutinė taupymo norma siekia vos 3 procentus, o paskutiniais metais ji netgi neigiama. Vadinasi, mūsų šalies gyventojai neturi įgūdžių dalies savo pajamų atsidėti ir susitaupyti. O štai bendri tarptautiniai Europos sąjungos šalių duomenys rodo, kad taupymo norma čia siekia 12-14 procentų.

Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas. Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, mažiausiai kas ketvirtame (28 proc.

Daugelis turbūt pamename savo senelių išmintį, kad reikia atsidėti juodai dienai. Vadinasi, taupymas jau nuo seno buvo gera praktika. Visgi, vieni sugeba rasti neišnaudotų galimybių, kaip gali taupyti savo finansus, kiti ne. Psichologų nuomone, žmogaus taupumas priklauso nuo to, kaip jis augo ir kokį pavyzdį matė. Žinoma, klaidų neišvengia nė vienas. Kad ir kaip paradoksalu, visi mes mokomės ne iš kitų, o tik iš savo klaidų.

Pas kirpėją turbūt bent kartą apsilankęs yra kiekvienas. Nieko nebestebina, kad didžiuosiuose miestuose kirpėjų paslaugos yra brangesnės nei mažesniuose miesteliuose ar paprasčiausiai miestų pakraščiuose. Įprasta manyti ir tai, kad kuo didesnis miestas – tuo didesnė ir kirpimo paslaugos kaina. Tačiau tai nebūtinai tiesa.

Klaipėdos valdžia pasišovė dėka saulės pataupyti lėšų: darželiams ir kitoms ugdymo įstaigoms planuojamos saulės elektros jėgainės. Ant vieno uostamiesčio darželio stogo toks kolektorius jau montuojamas. Darželio valdžia skaičiuoja, kur leis sutaupytas lėšas atsisakius įprastos elektros. Ant vaikų darželio stogo darbuojasi statybininkai. Vyrai nešioja ir prisukinėja plokštes. Čia įrenginėjami saulės kolektoriai, kurie darželį aprūpins elektra.

Lietuviai savo pensija rūpinasi mažiausiai Baltijos šalyse. Naujausi bankų atlikti tyrimai rodo, kad kas penktas Lietuvos gyventojas papildomai pinigų senatvei neatsideda. Netaupančių žmonių tiek Latvijoje, tiek Estijoje perpus mažiau. Bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad lietuviai nepasitiki nuolat Lietuvoje kintančia pensijų sistema. Štai, ką sako patys lietuviai: „Taupau, tai aš pasiėmęs draudimą, gyvybės investicinį.“ „Būtinai reikia taupyti. Kas ten žino, kas tavęs laukia.

Nuosavo namo statyba reikalauja ne tik daug atsakingumo ir kantrybės, bet ir finansinių išteklių. Visgi, sąmatininkas Mindaugas Laučys teigia, kad sutaupyti visuomet yra įmanoma, tereikia laikytis keleto svarbių patarimų. Vienas svarbiausių principų, kaip būtų galima neišleisti daug pinigų statant nuosavą namą, pasak M. Laučio, yra tinkamas sklypo parinkimas. „Jeigu pastato statyba bus vykdoma arti vandens telkinio, tai padidins statybų kainas.

Nusipirkti butą nuomai, investuoti į fondus, įsigyti įmonės akcijų, o galbūt tiesiog pasilepinti įspūdingomis atostogomis? Žinoma, kam skirti savo pinigus, sprendžiate patys. Vis dėlto SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška pastebi, kad gyventojai dažnai neišnaudoja visų investavimo galimybių. Sąskaitoje ar stalčiuje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja.

Lietuvos gyventojų apklausos parodė, jog net kas septintas lietuvis mano, kad senatvėje jam reikės prašyti pašalpų. Dar daugiau lietuvių tiki, kad išėjus į pensiją jie išgyvens tik su finansine šeimos narių pagalba. Tyrimo organizatoriai sako, kad lietuviai ne tik linkę tikėtis artimųjų pagalbos senatvėje, bet ir manyti, kad padėti tėvams – privalu. Vieni lietuviai dar tik stato savo ateitį, kiti – kiek spėjo pasistatyti, tie – liko tik gyventi iš to, ką per gyvenimą susikaupė.

Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas leidžia jiems orientuotis, tvarkant kasdienius finansus, tačiau ekonominiai dalykai jiems nėra lengvai suprantami, itin prastos ir pensijos planavimo žinios, atskleidė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas. Mokslininkai ir sociologai nustatė, kad visuomenės finansinio raštingumo indeksas šiuo metu siekia 43. Tai reiškia, kad šalies gyventojų žinios yra bazinės.

Praradę didžiąją dalį pajamų, Lietuvos gyventojai pirmiausiai atsisakytų naujų drabužių bei avalynės. Po to mažintų išlaidas transportui, bei imtų taupyti kasdieniams maisto produktams – valgyti mažiau vaisių ir daržovių. Tokią Lietuvos gyventojų reakciją į klausimą, ką darytų jei gautų tik 30 proc. dabartinių pajamų, atskleidė apklausa, kurią Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. „Faktas, kad net 68 proc.

Dalis jų, nutarę įsigyti taupesnį ar netgi specialiai taupymui skirtą prietaisą, dairosi po prekybos centrus Šiemet pabrangus elektrai ir dujoms, dalis gyventojų ėmė atidžiau dairytis po savo namus. Žmonės suka galvas, ar jų turimi prietaisai yra pagalbininkai taupant, ar, atvirkščiai, griauna visus namų biudžeto efektyvinimo planus., nesusimąstydami, kur dės senąją elektronikos įrangą.

Metų pabaigoje ne tik džiaugiamasi nuveiktais darbais, bet ir skubama baigti likusius bei planuojame ateitį. „Numesiu svorio ir pradėsiu sveikai maitintis“, „perskaitysiu visas knygas, kurioms vis trūko laiko“, „suplanuosiu šeimai pačias šauniausias atostogas“, – tai tik keletas pavyzdžių, ką pasižadame sau pasitikdami Naujuosius metus.

Iki Kalėdų liko vos trys savaitės: didžiosios miestų eglės jau įžiebtos, pirmosios snaigės jau buvo nuklojusios gatves ir medžius, parduotuvių lentynos pilnos Kalėdinių žaisliukų ir kitų papuošimų. Daugelis žmonių suka galvas, kokiomis dovanomis nudžiuginti artimuosius, kokiais patiekalais nustebinti ir, be abejo, kaip sukurti jaukią atmosferą namuose. Internetinė erdvė net žiba nuo įvairiausių namų puošybos idėjų, visgi ribotas biudžetas ne visada leidžia sukurti stebuklus.

Asmeninių finansų taupymas aktualus ne tik artėjant didžiosioms metų šventėms – jis svarbus visada. Vilniaus Šilumos Tinklai (VŠT) tiekiantys karšto vandens ir šilumos paslaugas Vilniaus miesto daugiabučių gyventojams, ragina klientus atsisakyti popierinių sąskaitų ir iškeisti jas į PDF sąskaitas. Jos pateikiamos elektroninėje erdėje, yra neapčiuopiamos, bet matomos ir visuomet lengvai randamos VŠT savitarnos svetainėje.

Prognozuoti ir nuspėti galima ne tik orus, bet ir ateinančio mėnesio išlaidas. Tiksliausios prognozės yra paremtos ilgalaikių stebėjimų rezultatais, tendencijų įžvalgomis ir tik šiek tiek – asmenine nuojauta.

Dažnas lietuvis, net gaudamas pajamas, kurios nesunkiai patenkina visus jo poreikius, nesiryžta nė menkiausios savo lėšų dalies skirti papildomam pensijos kaupimui, nes „dar spėsiu“, „esu pakankamai jaunas ir tuo rūpintis per anksti“ arba „nieko neišmanau apie taupymą ar investavimą“. Panašų vaizdelį rodo ir statistika. Lietuvos banko (LB) duomenimis, apie 800 tūkst. žmonių pensijai savarankiškai kaupia tik minimaliai arba visiškai nekaupia. Tai – daugiau nei pusė visų dirbančių šalies piliečių.

Norintys sėkmingai planuoti savo asmeninius finansus, turėtų kasdienybėje pritaikyti gerai žinomą taisyklę „50–20–30“, pataria marketingo specialistas Deividas Kranauskas. Garsioji „50–20–30“ formulė sako, kad visą savo mėnesinį biudžetą reikėtų suskirstyti į tris kategorijas. „Kategorija 50 yra visos jūsų pajamos, skirtos būtinosioms gyvenimo išlaidoms padengti – būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, maistui, transportui ir t. t. – viskam, ko jums reikia išgyventi. 20 proc.

Nors anksčiau ryšio operatorių planų kaina labiau priklausė nuo suteikiamų minučių bei SMS skaičiaus, dabartinių sąskaitų dydžius dažniau nulemia išnaršytų duomenų kiekis. Mobiliojo ryšio operatorė „Tele2“ pataria, ką daryti, kad numatytų gigabaitų užtektų, o papildomus jų paketus tektų užsisakinėti kuo rečiau. Pranešime spaudai – keturios Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto atskleistos gudrybės, kurios padės sutaupyti interneto duomenų.

Nors internete gausu pamokymų, kaip rasti pigesnius skrydžius ar viešbučius, nemažai žmonių užsienyje vis dar patenka į tam tikras situacijas, kuriose išleidžia daugiau pinigų, nei galėtų.

Malaizijos karalius, palaikydamas naujos vyriausybės bandymą mažinti didžiules skolas, paveldėtas iš korupcija susitepusio senojo režimo, 10 proc. susimažino savo algą, pranešė rūmų pareigūnai. Pasak jų, sultonas Muhammadas V sumažinti jo algą, kurią jam skiria vyriausybė, pasiūlė sujaudintas visuomenės narių, savo lėšomis prisidedančių prie vyriausybės fondo skoloms mažinti.

Apsipirkimas prieš tai neįvertinus tikrojo produktų ar prekių poreikio, neatidumas vertinant kainas ir kitos priežastys lemia, kiek išleisime užsukę į parduotuvę. Finansų ekspertai sako, jog laikantis kelių pagrindinių taisyklių, apsipirksime greičiau, o sutaupysime daugiau. Ekonominiai veiksniai tikrai turi įtakos kainų pokyčiams, tačiau ne vien tai lemia, kiek išleisime parduotuvėje. „Taisyklę, kad apsipirkimas prasideda namuose, žinome, ko gero, kiekvienas.

Naujausi bankininkų tyrimai atskleidė, kad dauguma universitetuose ir kolegijose besimokančių jaunuolių turi finansinių bėdų, kurias dažniausiai sprendžia jų tėvai. Kol studentai aiškina, kad jiems problemas padėtų išspręsti didesnės stipendijos, bankininkai aiškina, kad reikia jaunuolius mokyti elementaraus finansinio raštingumo, pavyzdžiui, taupyti.

„800 eurų pensiją Švedijoje gaunančius senjorus mes jau vadiname skurdžiai gyvenančiais“, – sako 68-erių švedų senjoras Gustavas. Tuo tarpu Lietuvoje yra ir už 150 eurų per mėnesį besiverčiančių senjorų. Švediškoji pensijų sistema, pačių švedų teigimu, taip pat toli gražu ne ideali, tačiau yra ir nemažai teigiamų dalykų, kurių lietuviai galėtų pasimokyti.

Specialistai sako, kad išlaidas galima sumažinti kone perpus, jeigu išmoksime tinkamai apsipirkti.  Parduotuvėje patariama nepulti prie vežimėlio ant ratų ir rinktis nešiojamą krepšį. Esą pajutę jo svorį veikiausiai dar kartą peržiūrėsite prekes ir atsisakysite to, kas nebūtina. Tyrimus atlikę psichologai ir ekonomistai pažeria ir daugiau gudraus apsipirkimo patarimų.  Apsipirkti atėjo pensininkė Katažina. Moteris tvirtina, kad iš kelio jos neišves jokios kitos prekės.

Mėgstate sportbačius? O gal juos perkate vaikams ir su skaudama širdimi žiūrite, kai netrukus jie būna labai murzini ir vaikas netgi atsisako juos autis, nes jie labai blogai atrodo? Pasirodo būdas išgelbėti situaciją yra ir tai kur kas pigiau, nei pirkti naują sportbačių porą, rašo news.com.au. Sarah Tracey savo socialinio tinklo "Twitter“ paskyroje papasakojo, kaip savo murzinus sportbačius prikėlė naujam gyvenimui – jie atgavo tiesiog prekinį vaizdą.

Daugelis su nostalgija prisimena laikus, kai telefonų baterijos be įkrovimo sugebėjo ištverti savaitę ar netgi dar ilgiau. Tuomet atrodė, kad tokia ilga baterijos gyvavimo trukmė yra įprasta, o bėgant laikui technologijos tik tobulės, tad baterijų nereikės krauti bent mėnesį. Deja, viskas pasisuko kiek kita linkme. Prasidėjus išmaniųjų telefonų erai, įkroviklis tapo kasdieniu atributu, be kurio gyvenimas kartais gali ir sugriūti.

Trylika su puse milijardo eurų - tiek santaupų bankuose ir kojinėse turi prikaupę gyvenimu besiskundžiantys lietuviai. Padalinus šią sumą visiems, ir jaunam, ir senam išeitų beveik po 5000-ius eurų. Tačiau tai tik skaičiai, realybė liūdnesnė.  Nors sukaupti milijardai eurų,  tik kas penktas lietuvis turi susitaupęs pakankamai. Bankininkai skaičiuoja, kad pusė lietuvių iš viso neturi iš ko taupyti.

70-metė pensininkė iš Vilniaus Birutė jau kelerius metus gauna 300 eurų pensiją, tačiau dėl išaugusių kainų sako esanti priversta vis mažiau valgyti. „Kainų augimas baisus. Kiek gyvenu šitame pasaulyje, tokio augimo, kaip šiemet nebuvo. Aišku, kad keitė (apsipirkimo įpročius – BNS) – mažiau valgai, mažiau geri, pienas baisiai pabrangęs, varškė – taip pat, grietinė brango du ar tris kartus. Grietinės beveik neperku“, – pasakoja senolė.

Kokių gudrybių imtis, kad artėjantis šildymo sezonas nedraskytų piniginės, o santaupų pakaktų ne tik kalėdinėms dovanoms, bet ir pavasario kelionei? Taupymas – tarsi dieta, turi prasidėti nieko nelaukus. Ekonomistai sako, jog sustabdyti kišenėse švilpiantį vėją – įmanoma laikantis vos trijų žingsnių. Ekonomistė Indrė Genytė – Pikčienė sako, jog tai netiesa, kad moterys išlaidesnės už vyrus. Esą pastarųjų pomėgiai kur kas brangesni negu moterų.

Po dvi savaites trukusių Premjero, finansų ministro ir kitų ministerijų diskusijų dėl lėšų paskirstymo, vadinamojo „pokyčių krepšelio“, pasiektas susitarimas, praneša Finansų ministerija.  Pasak pranešimo spaudai, finansų ministras derybas vertina kaip konstruktyvias, o jų rezultatą – rodantį Vyriausybės vieningumą, bendrą šalies poreikių ir Vyriausybės tikslų matymą. Drauge ministerijos žada sutaupyti 259 mln. eurų ir papildomai iš planuojamo pajamų augimo numatoma surinkti dar 234,6 mln.

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė kaimynines valstybes (Latviją, Estija, Lenkiją) ir artėja prie Ispanijos. Joje gyventojų vidutinės vartojimo išlaidos yra dar didesnės negu Lietuvoje. Anot statistikų, vidutiniškai lietuvis galėjo įpirkti ir suvartoti 86 proc.

  Pertvarkius valstybės nekilnojamojo turto (NT) valdymą, per pirmuosius metus būtų sutaupyta 20 mln. eurų, o vėliau ši suma didėtų, sako premjeras Saulius Skvernelis.   „Visas valstybės turtas - 28 tūkst. objektų - mokesčių mokėtojams jų išlaikymas per metus kainuoja apie 180 mln. eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad ministerijos turi daug galimybių taupyti lėšas, todėl turėtų būti pajėgios susimažinti išlaidas beveik 616 mln. eurų, juos skiriant naujai formuojamam „pokyčių krepšeliui“. Jo lėšomis būtų finansuojamos 2018 metai įgyvendinti suplanuotos 33 prioritetinės Vyriausybės priemonės.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus šių metų pirmojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų (LBA narių) finansinių grupių veiklos rodiklius. „Pirmąjį šių metų ketvirtį, galima sakyti, bankų sektoriuje didelių netikėtumų nėra – fiksuojamas subalansuotas skolinimo bei įsipareigojimų augimas. Tokį kilimą vertiname kaip pagrįstą ir prisidedantį prie šalies ekonomikos plėtros. Stabiliai didėja ir gyventojų bei įmonių einamosiose sąskaitose laikomų indėlių portfeliai.

Prieš griežto taupymo priemones protestuojantys Graikijos darbininkai trečiadienį ėmėsi agresyvių veiksmų, o dėl visuotinio streiko visoje šalyje buvo atšaukta daugybė skrydžių, nekursavo keltai ir viešasis transportas, sutriko ir kitų paslaugų teikimas. Nedidelė protestuotojų grupė Atėnuose į riaušių policiją mėtė benzinines bombas ir degančius fakelus. Pareigūnai savo ruožtu paleido ašarinių dujų. Susirėmimai kilo jau pasibaigus taikioms demonstracijoms, kuriose dalyvavo apie 12 tūkst. žmonių.

Lietuvos gyventojams jau teko išgyventi didžiulę krizę 2008 metais, tačiau tai nereiškia, jog panašus scenarijus nepasikartos. Ar lietuviai būtų pasiruošę atėjus „juodai dienai“? Nors taupyti imasi ne retas, ekonomistai išskiria, kad sutaupoma suma būtų nepakankama išgyventi krizę. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, jog rekomenduojama turėti finansinę saugumo „pagalvę“, kuri prilygtų bent 6 mėnesių pajamoms.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria stresą ir neigiamas emocijas. Ji pataria, kaip elgtis neturintiems, iš ko sutaupyti, ir ką daryti nemokantiems atsidėti pinigų taupymui.

Kylant kainoms, žmonės ieško būdų, kaip išleisti mažiau ir sutaupyti. Nors ženkliai šoktelėjusi infliacija skatina vis įdėmiau sekti savo finansus, dėl informacijos ar laiko stokos mes dažnai permokame to nė nežinodami. Laimei, šiandien mums gali pagelbėti išmaniosios programėlės padedančios atidžiau ir paprasčiau stebėti situaciją parduotuvėse bei savo piniginėje. Kurios iš jų yra naudingos? Perkant maisto produktus – „visosakcijos.

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų, paskelbė Lietuvos bankas. Naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos rezultatai atskleidė, lietuvių taupymo ypatumus.  Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. Padaugėjo tai sugebančių padaryti 18–29 m. amžiaus gyventojų. Ketvirtadalis tokio amžiaus gyventojų savo finansinę padėtį vertino kaip gerą.

Kalėdinio laikotarpio karuselė dažnai priverčia mus pamiršti apie taupymą: pakili nuotaika, šventinės dekoracijos ir daugybė sezoninių nuolaidų ne vienam susuka galvą. Daugeliui šeimų išlaidos dovanoms, renginiams ir pramogoms paskutinėmis metų savaitėmis tampa rimtu finansiniu išbandymu. Juolab, pastaruoju metu vis dažniau girdime apie sparčiai didėjančius vidutinius atlyginimus ir augančią gyventojų perkamąją galią.

Prekybos centrai Kalėdoms ruoštis ir puoštis pradėjo jau po Vėlinių, tad artėjant šventėms ir prekybininkams nuolatos apie tai primenant, vis daugiau žmonių susimąsto apie kalėdines dovanas, suka galvą, kaip nudžiuginti artimuosius ir draugus. Nors gauti bei dovanoti dovanas yra malonu, vis dėlto daugelio žmonių asmeniniams finansams Kalėdos yra išbandymų metas. Mat, dažnai dovanoms išleidžiama daugiau nei planuojama – jeigu išvis planuojama.

Norite sutaupyti vandens? Duše prauskitės su antrąja puse. Ne, tai ne pokštas – specialistai teigia, kad toks santykius gerinantis prausimosi būdas gali sutaupyti iki 50 proc. vandens. O kaip sunaudoti kuo mažiau elektros energijos ir neišdeginti daug dujų? Šie klausimai, artėjant žiemai, tampa dažno Lietuvos gyventojo galvos skausmu. „Ilgėjant tamsiam paros metui, šviesą jungiame jau po pietų, nes už lango tvyro prieblanda. Rytais, norėdami sušilti, ilgiau pastovime po karšto vandens srove.