taupymas

Euro valiuta jau senokai prigijo Lietuvoje, tačiau šoktelėjusios kainos skatina gyventojus labiau susiveržti diržus ir atidžiau skaičiuoti leidžiamus pinigus. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės taupymo tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai beveik vienbalsiai teigė besistengiantys taupyti pinigus, tačiau didžioji dalis taip pat prisipažino, kad pakankamai santaupų nenumatytoms gyvenimo situacijoms neturi.

Vasara – metas, kai norisi atsipalaiduoti ir mažiausiai galvoti apie taupymą. Tačiau racionalus išlaidų planavimas ne tik gali būti smagus, padėti nuveikti ir pamatyti daug naujų dalykų, bet ir išvengti vadinamųjų finansinių pagirių – jausmo, kuris apninka suvokus, kad po atostogų tenka dar stipriau susiveržti diržus, nes per savaitę išleidote visą šeimos mėnesio biudžetą, o gal net ir daugiau. Pateikiami penki patarimai, kurie nieko nekainuoja, bet padeda sutaupyti. Patarimas nr.

Nuo naujo pigaus prekybos tinklo starto Lietuvoje praėjo beveik savaitė. Tačiau prie parduotuvių vis dar rikiuojasi žmonių eilės. Vien dėl to, kad kai kurių prekių kainos čia mažesnės. Toks ažiotažas dėl pigesnių prekių kaip reikiant įaudrino visuomenę. Ypač turtingesnius - Vilniuje. Vieni rėžia, kad kelias valandas tarsi sovietmečiu kepti saulėje dėl pigesnių bananų gali tik nieko neveikiantys ir užsidirbti nesistengiantys žmonės. Esą laukti tokioje eilėje paprasčiausiai neoru.

Graikijos įstatymų leidėjai sekmadienį pritarė virtinei naujų prieštaringai vertinamų išlaidų apkarpymų ir mokesčių didinimų, likus dviem dienoms iki neeilinio euro zonos posėdžio, turinčio atverti naujai išmokai pagal skolų prislėgtiems Atėnams suteiktą finansinės pagalbos paketą.

Savo šeimos finansus kas antras namų ūkis vertina palankiai, tiek pat namų ūkių pavyksta sutaupyti. Tačiau netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų daugelis išgyventų tik iki mėnesio ar net trumpiau, rodo naujausia Lietuvos banko Namų ūkių apklausos apžvalga. „Ir toliau beveik pusė šeimų teigia, kad kas mėnesį bent šiek tiek sutaupo, be to, keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį sako atsidėsiantys, jeigu jų pajamos padidėtų penktadaliu ar daugiau.

Važiavimas kiek įmanoma stabiliu greičiu, inercijos išnaudojimas, eismo situacijų prognozavimas – tai kone pagrindinės modernios vairavimo kultūros, ekovairavimo ypatybės. Vairavimo mokyklos dėstytojas Artūras teigia, kad kelyje prognozuodami situacijas, automatiškai pasinaudojate ir kitomis ekovairavimo ypatybėmis. Šių trijų vairavimo įpročių įsigijimas iš tiesų gali užtikrinti eismo saugumą: „Didžioji dalis avarijų nutinka dėl to, kad kažkuris eismo dalys kažko nepastebėjo.

Skolinimasis ne tik suteikia galimybę pagerinti gyvenimo sąlygas, bet ir gali tapti našta. Kad taip neatsitiktų, pateikiami 5 pagrindiniai patarimai, kurių laikydamiesi, galėsite pasiskolinti ne tik atsakingiau, bet ir pigiau.  1. Apgalvokite paskolos sumą  Pirmas dalykas, kurį reikia apgalvoti, nusprendus imti vartojimo paskolą, yra paskolos suma.

 Užsienio kelionėse Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę dažnai lydi ne tik kolegos tautos išrinktieji ir jos apsauga, bet ir Seimo kanclerė Daiva Raudonienė. Kaip rašo žiniasklaida, tokia situacija kelia nuostabą ir Seimo pirmininkės pavaduotojui „tvarkiečiui“ Kęstui Komskiui, juolab kad pati D. Raudonienė nuolat kalba apie būtinybę taupyti lėšas.

Mokestį reikia paversti ne mokesčiu, tai yra paprastas ir garantuotas būdas darbo apmokestinimą sumažinti, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.   „Darbo apmokestinimas yra didžiulė problema, daug metų tenka apie tai kalbėti. Šiuo metu, jeigu dirbate pagal normalią darbo sutartį, esate apmokestinamas 55 proc. (40 proc. „Sodrai“ ir 15 proc.

 Jei sveikatą prižiūrėtume kaip finansus, beveik pusė Lietuvos gyventojų į aukštą temperatūrą numotų ranka – sunkiai uždirbami pinigai lengvai palieka dažno lietuvio piniginę. Visgi dalis gyventojų, saugodami savo darbo vaisius, ieško profesionalų pagalbos.

 Nuo sausio 1 dienos visiškai įsigalioja laisvosios prekybos sutartis tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos. Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis teigia, kad ši sutartis ne tik atpigins ukrainietiškų prekių Lietuvoje ir lietuviškų Ukrainoje, bet ir leis sutaupyti daugybę milijonų eurų abiejų šalių verslininkams, rašo žiniasklaida.

Geri metai buvo paskolų turėtojams ir norintiems imti naujas paskolas, nes Europos Centrinis bankas vykdė labai švelnią monetarinę politiką, dalino nemokamus pinigus, todėl pigo paskolos, „Žinių radijui“ sakė „Danske Bank“ ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.   „Iš kitos pusės, labai dėl to nukentėjo taupantys, ypač indėlius ar valstybines obligacijas norintys laikyti žmonės. Dėl ko šiuo metu matau didelių potencialių ateities rizikų.

 Baigiantis 2015-iesiems Lietuvos gyventojų optimizmas auga – jie vis geriau vertina ir šalies ekonomikos, ir asmeninių finansų padėtį. Nepaisant to, leisti atliekamų pinigų naujiems pirkiniams ar pramogoms didžioji dalis jų kol kas nelinkusi. Net 44 proc. gyventojų laisvas lėšas skiria taupymui. Tikėtina, kad panašios tendencijos išsilaikys ir ateityje.

  Viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad Lietuvos vaistinėse besilankančių žmonių įpročiai keičiasi: patogumo kriterijų palengva vejasi ekonominiai motyvai. Nors pagrindiniu vaistinės pasirinkimo kriterijumi ir toliau išlieka patogi vieta (arti namų ar darbo), šios savybės svarba, lyginant su 2015 m. vasariu, sumažėjo nuo 53 proc. iki 49 proc. Tuo tarpu taikomų nuolaidų ir akcijų įtaka pasirinkimui išaugo nuo 31 proc. iki 37 proc.

Naujausi tyrimai rodo, kad lietuviai – didžiausi išlaidautojai visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Per mėnesį vienas gyventojas išleidžia beveik 700 eurų, nors vidutinė alga į rankas – net pusantro šimto eurų mažesnė. O sutaupome bene mažiausiai. „Mes netaupom ir todėl esam tokie dideli išlaidautojai. Vidurio Rytų Europoje lietuviai pagal išlaidas vartojimo, tenkančias vienam gyventojui, šiais metais jau lenkia visus.

Kalėdinėms dovanoms ir šventiniam stalui šiemet gyventojai turėtų dosniau praverti pinigines. Pasirodo, pirkinių krepšelio dydį ir dovanų kiekį lems ne tik optimistinės pirkėjų nuotaikos, bet ir euras. Šeimos finansų ekspertai įspėja, kad skaičiuojant kainas eurais, dovanoms gyventojai šiemet išleis daugiau nei iš tikrųjų leidžia jų piniginė. Toks pats paradoksas gali nutikti ir su dovanomis vokeliuose – esą po euro įvedimo vokelių vertė gerokai padidėjo.

Vaiko studijos šeimos biudžetą vienu ypu gali patuštinti keliais tūkstančiais eurų, tačiau tik apie ketvirtadalis tėvų iš anksto planuoja šias išlaidas ir joms taupo. DNB tyrimas parodė, kad daugiau kaip 7 iš 10 tėvų santaupų būsimoms vaiko studijoms neturi ir jų nekaupia. „Tyrimas parodė, kad tik nedidelė dalis tėvų investuoja į vaikų ateitį - išsilavinimą. Galbūt vaiko studijos jiems atrodo dar labai toli, o gal jie viliasi, kad mokėti už mokslą nereikės.

Seimas nedrįsta apsispręsti, koks kitąmet turėtų būti politikų, teisėjų, tarnautojų, pareigūnų atlyginimas. Vyriausybė siūlo ir toliau taupyti, nekeliant bazinės minėtos asmenų grupės algos dydžio kitąmet. Tuo metu Darbo partijos atstovai nesikuklina – parlamentarai įsitikinę, kad diržų veržimosi periodas baigėsi, todėl ir politikų atlyginimai turėtų siekti 2008 m. lygį.

Šeštadienį, spalio 31-ąją, minėta Pasaulinė taupymo diena skatina aktyviau kalbėti apie lietuvių taupymo įpročius. Nors pastaruosius keletą metų šalies ekonominė aplinka gerėja, o gyventojų pajamos auga, vis dėlto kas penkta šeima Lietuvoje gyvena neturėdama jokių santaupų. Gal visgi dėl vangiai kaupiamo finansinio rezervo kalti ne maži atlyginimai, o mūsų požiūris į taupymą? Jei sutinkate su šia nuomone, kviečiu prisiminti keletą svarbių tvaraus pinigų valdymo taisyklių.

Praradę pagrindinį pajamų šaltinį, ilgiau nei 3 mėn. galėtų pragyventi tik 30 proc. šalies gyventojų, o dar 29 proc. tą galėtų daryti tik mėnesį, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos banko vyriausioji specialistė finansiniam švietimui Toma Grinytė.   Lietuvos banko užsakymu atliktas gyventojų finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad tik kiek mažiau, nei pusė Lietuvos gyventojų sugebėtų nesiskolindami padengti didesnes netikėtas išlaidas.   „Dar 10 proc.

Jau kuris laikas Lazdijuose, o ir viešojoje erdvėje nerimsta aistros dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado R. Požėlos ketinimų likviduoti Lazdijų rinktinę. Vado sudaryta darbo grupė VSAT centrinės įstaigos ir VSAT padalinių struktūrai tobulinti jau parengė tokį projektą. Planuoja sutaupyti, bet nepavyks Darbo grupės planuojamas Lazdijų rinktinės likvidavimo finansinis efektas – 0,65 mln. eurų, tačiau tas efektas buvo skaičiuotas tik vertinant darbo užmokesčio lėšas.

Praėjusios finansų krizės pamokas Lietuvos gyventojai išmoko tik iš dalies: praradę pagrindinį pajamų šaltinį, 30 proc. respondentų galėtų sėkmingai dengti pragyvenimo išlaidas ne mažiau kaip tris mėnesius, dar 29 proc. tai galėtų daryti mėnesį. Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo tyrimas.

Maistui daugelis kas mėnesį išleidžiame didžiąją dalį savo pajamų. Tačiau nejaučiame to taip skausmingai, kaip, pavyzdžiui, nuomos mokesčio, paskolos grąžinimo, įmokos už automobilį ar mokesčių už komunalines paslaugas. Taip yra todėl, kad maisto produktus perkame dažnai ir palyginus nedideliais kiekiais. Ir vis dėlto daugiau nei pusę uždirbamų pinigų sudarančias išlaidas reikėtų vertinti atsakingai.

Gerėjant situacijai darbo rinkoje ir didėjant vidutinėms dirbančiųjų pajamoms, finansinė gyventojų padėtis gerėja visose trijose Baltijos šalyse – jų sukaupto turto vertė didėja sparčiau negu turimų įsipareigojimų. SEB bankų Baltijos šalyse duomenimis, šiemet Lietuvoje ir Latvijoje sparčiausiai didėjo santaupos tų indėlininkų, kurie savo sąskaitose jau yra sukaupę santykinai didesnes sumas – bent 1,6 tūkst. eurų Lietuvoje ir 1,7 tūkst. eurų Latvijoje.

Jei vis labiau spaudžiant šaltukui namuose dėl vėsos kalenate dantimis, ar norite taupyti šilumą ir susimažinti sąskaitas štai keletas specialistų patarimų, kaip minimaliomis pastangomis namuose padidinti temperatūrą. Anot jų, juk tikrai nekainuoja atkreipti dėmesį į radiatorius, kaip langų ir durų sandarumą, užuolaidas ir vėdinimą.

Kruopščiai rengtas gyvenimo aprašymas, sunkus pokalbis dėl darbo ar net keli, nauja aplinka ir kolegos – pirmasis darbas iš tiesų yra rimtas žingsnis į suaugusio ir finansiškai nepriklausomo žmogaus pasaulį. Tad nenuostabu, kad gavus pirmąją algą kyla rimta pagunda didelę dalį sunkiai uždirbto atlyginimo iškart išleisti. Vis dėlto finansų specialistai pataria ją paminėti kaip dera suaugusiam žmogui – planuojant savo finansus ir apgalvojant savo veiksmų pasekmes.

Keturi iš penkių 18–25 metų lietuvių taupo konkrečiam tikslui – tai atskleidė SEB banko užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse. Palyginti su latviais ir estais, mūsų šalies jaunimas konkretiems tikslams taupo šiek tiek dažniau. Populiariausia taupyti automobiliui, būstui ir kelionėms. Daugelis jaunuolių tarp svarbiausių taupymo tikslų nurodo būsimas vestuves. Konkretiems tikslams taupo ir keturi iš penkių jaunų estų, Latvijoje taupančių ateičiai dalis mažesnė – trys iš penkių.

Sparčiau negu kainos didėjęs vidutinis atlyginimas, gerėjantys lūkesčiai dėl šalies ekonominės padėties padrąsino gyventojus plačiau atverti pinigines. Ypač tuos, kurie gauna didesnes negu vidutines pajamas. Mažėjant taupymo motyvacijai – nedidėja terminuotųjų indėlių palūkanos, pastaruoju metu nelabai palankiai klostosi įvykiai vertybinių popierių rinkose – artimiausiu metu galima tikėtis vartojimo augimo.

Graikijos parlamentas balsuoja dėl Europos vadovų su Graikija sutartų taupymo priemonių. Tik pritarus joms Graikija galėtų tikėtis šaliai būtinos paskolos. O krizės krečiamoje šalyje itin svarbią dieną dar ir nuo ryto vyksta milžiniški streikai. Šalis pasidalinusi, kaip ir Graikijos parlamentarai – vieni sako, kad reikia griebtis Europos pagalbos rankos, kiti mano, kad tai šansas pasipriešinti, kaip jie vadina, Europos šantažui.

Lietuviai maistui ir drabužiams išleidžia apie 28 proc. visų savo pajamų. Savaime suprantama, kad šių išlaidų neįmanoma atsisakyti, tačiau labai dažnai maisto produktus ir mums patinkančią aprangą renkamės pagauti impulsų, o ne būtinybės. Šią sumą galima sutaupyti, vardan svajoto didelio pirkinio arba pinigus atsidėti „juodai dienai“. Apie tai, kaip galima pergudrauti prekybininkus ir savo pojūčius kalbėjomės su ekspertais.

 Jei lietuviams paroje atsirastų papildoma valanda, didžioji dalis ją skirtų sau, šeimai ar miegui, rodo šalies biurų darbuotojų apklausa. Tiesa, penktadalis pripažino, kad jiems sunku rasti daugiau laiko asmeniniam gyvenimui bei nesutiko su teiginiu, jog jų darbo ir asmeninio gyvenimo balansas yra pakankamas.

 Pastaruoju metu dešimtadaliu padaugėjo besiskundžiančiųjų, kad jų finansinė padėtis ir šeimos ekonominė situacija eina vis prastyn. Tokius duomenis rodo neseni sociologų tyrimai. „Baltijos tyrimai“ apklausa atskleidė, kad į pesimistų stovyklą šiemet perėjo dešimtadalis visų lietuvių - kad ir Lietuvoje, ir jų šeimose ekonominiai reikalai palyginti su praėjusių metų geguže eina prastyn, šiandien mano beveik kas antras - tai yra 38 procentai gyventojų.

 Kasmetines atostogas užsienyje planuoja daugiau tautiečių vyrų nei moterų. Taip pat vyrai kiek dažniau nei dailiosios lyties atstovės teigia, jog yra susitaupę atostogoms. Tokios tendencijos išryškėja ne tik Lietuvos, bet ir septynių Centrinės ir Rytų Europos šalių mastu. Jas atskleidė „International Personal Finance“ (IPF) užsakymu atlikta klientų apklausa. Teiraujantis Lietuvos gyventojų apie atostogų planus, savo šalyje kasmetines atostogas planuoja praleisti beveik 60 proc.

 Vilniaus kolegijos studentai sukūrė asmeninius finansus padėsiančią valdyti programėlę „Studento biudžetas“. Programėlė prieinama visiems, naudojantiems Windows operacinę sistemą savo telefone. Ją galima įsigyti ir naudotis nemokamai. Ateities planuose – ir programėlės versijos kitoms platformoms. „Pripažinkime, studentams finansų valdymas nėra labai patraukli tema.

Praėjusių metų pabaigoje, prieš įvedant eurą, tiek vartotojai, tiek prekybininkai stebėjo kainų pokyčius ir stengėsi prie jų prisitaikyti. Šiandien jau pusę metų gyvename su nauja valiuta, stebimas atlyginimų augimas, tačiau net ir daugiau uždirbantys prisimena krizės metu išmoktas arba praleistas pamokas. Pirmąjį metų ketvirtį atlyginimai augo sparčiau nei jie buvo išleidžiami. Palyginamosiomis kainomis sausio-balandžio mėnesiais mažmeninės prekybos apyvarta buvo 4 proc.

 Didžioji taupančių namų ūkių dalis kaupė finansinį turtą grynaisiais pinigais, sąskaitoje arba laikydami indėlius bankuose ir artimiausiu metu tokio pasirinkimo keisti neplanuoja, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa dėl finansinės elgsenos. „Kita vertus, vis labiau augo susidomėjimas didesnės rizikos taupymo priemonėmis: gyvybės draudimu, pensijų fondais, o vidutinis namų ūkių turimų taupymo priemonių skaičius didėjo.

 Taupumui nėra ribų – tai įrodė kinai. Pietų Kinijos pareigūnams šeimyninis autobusiukas užkliuvo vėlų sekmadienį – filmuotoje medžiagoje matyti, kad šešiavietis autobusiukas tiesiog prigrūstas žmonių. Iš pradžių pareigūnai nė neįsivaizdavo, kad jų ten tiek daug.

 Nuo liepos įsigaliojus Lietuvos banko rengiamiems Atsakingojo skolinimo nuostatams, 870 eurų algą gaunantis Lietuvos pilietis, anot žiniasklaidoje pasirodžiusių komentarų, galės pasiskolinti perpus mažesnę, negu dabar pinigų sumą būstui įsigyti. Tikėtina, kad nemaža dalis šiuo metu pajėgiančių skolintis šalies gyventojų pasiskolinti apskritai nebegalės.

Nedidelės investicijos, gyventojų sąmoningumas ir profesionalų pagalba daugiau nei 1600 daugiabučių namų Lietuvoje praėjusį šildymo sezoną užtikrino mažesnes šildymo sąnaudas. O Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje trys daugiabučiai tapo rekordininkais, kuriuose per 5 metus itin ženkliai sumažėjo šilumos suvartojimas.

 Lietuvos biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, visoje šalyje šilumos gamintojams aukcionuose įsigytas biokuras šildymo sezono metu atsiėjo mažiausiai 2,34 mln. eurų pigiau, nei perkant pagal dvišales sutartis. Toks skirtumas gaunasi lyginant biokuro biržos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) fiksuotą kainų vidurkį šildymo sezono metu.   „2,34 mln.

 Komercinis bankas pirmą kartą Lietuvos istorijoje nustatė nulines palūkanas už metų termino indėlį. Jei terminas kiek ilgesnis, galima gauti vos vienos ar kelių dešimtųjų procentų palūkanas. Finansų žinovai gyventojus, kurie turi keletą tūkstančių eurų juodai dienai ir ne itin išmano pinigų pasaulį, ragina nesiblaškyti ir palikti juos saugoti bankui.

 Maisto prekių parduotuvė – vieta, į kurią daugelis mūsų užsuka net kelis kartus per savaitę. Natūralu, kad nepaisant dažno lankymosi parduotuvėje kiekvienas turime tikslą sutaupyti. Prekybos tinklas „IKI“ primena kelias pagrindines ir laiko patikrintas tiesas, kurios tikrai padės apsipirkti protingai ir išleisti mažiau.

Mažiausiai 100 tūkst. žmonių šeštadienį buvo išėję į Madrido gatves pademonstruoti paramos naujai, taupymui nepritariančiai Ispanijos partijai „Podemos“, kurios populiarumas šoktelėjo po Graikijos kairiųjų partijos „Syriza“ sėkmės rinkimuose. Demonstrantų jūra, plūsdama nuo Madrido rotušės į centrinę Saulės vartų aikštę, skandavo „Taip, mes galime!“ ir nešė užrašus „Permainos dabar“. Tai buvo pirma didelė „Podemos“, kurios populiarumas padidėjo svarbiais rinkimų metais, sušaukta demonstracija.

Rinkdamiesi naują buitinę techniką lietuviai atsižvelgia į keletą veiksnių. Tačiau neseniai kompanijos „Samsung“ atlikto tyrimo „Living Smart“ duomenys nustebino – kaina jiems toli gražu nėra pagrindinis faktorius. Iš apklausoje dalyvavusiųjų lietuvių, įsigijusių skalbimo mašiną arba šaldytuvą per pastaruosius pora metų, žemą kainą, kaip pagrindinį veiksnį, lėmusį jų pasirinkimą, įvardijo vos apie 26 proc.

Žinių radijas Apžvelgdamas dviejų metų vyriausybės rezultatus, premjeras Algirdas Butkevičius kaip svarbiausius laimėjimus įvardijo mažėjančias energetinių išteklių kainas, verslo aplinkos pagerinimą, strateginių projektų įgyvendinimą, pasirengimą įsivesti eurą, daugiabučių renovacijos proveržį. A.Butkevičiaus teigimu, jo vadovaujama Vyriausybė taisė pirmtakų klaidas, ieškojo kaip sutaupyti. „Laiku buvo sustabdytas saulės elektrinių projektas.

 Seimas priėmė 2015 metų valstybės biudžetą, kuris pirmą kartą skaičiuojamas eurais.   Už kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą balsavo 79 Seimo nariai, prieš - 33, o susilaikė 23. Biudžeto neparėmė parlamentinė opozicija, o valdantieji balsavo už. „Nežiūrint geopolitinės padėties, jokių finansinių pokyčių neįvyks ir krizių taip pat“, - Seime pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Seimui nurodžius Vyriausybei kitais metais beveik 90 mln.

Lietuvoje verslas šiandien yra gana skeptiškai nusiteikęs taupymo atžvilgiu. 2 iš 5 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių – 40 proc. – nemano, kad versle jos gali sutaupyti, tačiau 44 proc. taip pat negali įvardinti sumos, mokamos už elektrą. Tokius duomenis atskleidė nepriklausomo elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva” užsakymu atliktas verslo įmonių tyrimas.

Artėjant sausio 1-ąjai pradedama svarstyti, kaip valdyti asmeninius finansus pasikeitus valiutai. Mažesnes pajamas gaunančių lietuvių apklausa parodė, kad kiek daugiau nei pusė jų mano savo įpročių nekeisiantys ir tik mažuma nurodė pradėsiantys taupyti. Apklausą atliko „Provident Finansai“ skambučių centro darbuotojai. Tik kas ketvirtas lietuvis galvoja, kad įvedus eurą jo įpročiai finansų valdymo srityje bus kitokie nei anksčiau.

Gyventojai, santaupas laikantys namuose, tikriausiai jau susimąstė, kaip reikės jas pakeisti į eurus. Tai turėtų paskatinti ne tik susiskaičiuoti turimas lėšas ir pagalvoti apie savo šeimos finansinę ateitį, bet ir gali tapti palankia proga pasidairyti pelningesnių taupymo būdų nei palūkanų neduodantis grynųjų litų pluoštas namuose. Štai keletas žingsnių, kuriuos „Swedbank“ ekspertai siūlo norintiems paprastai, bet efektyviai valdyti pinigus euro įvedimo laikotarpiu.