Toks ažiotažas dėl pigesnių prekių kaip reikiant įaudrino visuomenę. Ypač turtingesnius - Vilniuje. Vieni rėžia, kad kelias valandas tarsi sovietmečiu kepti saulėje dėl pigesnių bananų gali tik nieko neveikiantys ir užsidirbti nesistengiantys žmonės. Esą laukti tokioje eilėje paprasčiausiai neoru. Kiti atrėžia, kad „Lidl‘as“ apnuogino tai, ką pasiturinti Lietuvos dalis bando ignoruoti – daug žmonių skursta ir galimybė sutaupyti kad ir kelis eurus jiems – tarsi išganymas. Ir taip kalba ne tik žilagalviai. Jeigu įmanoma sutaupyti, esą – kodėl nepastovėjus eilėje.
Kiti tyčia krepšius tempia iš kitų parduotuvių. Ir nesupranta, kam gaišti laiką eilėse. Ypač tie, kas gali sau leisti neskaičiuoti.
Tad kaip yra iš tikrųjų? Žmonės yra veltėdžiai ar skurdžiai? Skaičiai sako, kad šiuo metu Lietuvoje yra beveik pusantro milijono darbingo amžiaus žmonių. Iš jų bedarbių – 120 tūkstančių. Tai – tik aštuoni procentai. Tačiau net ketvirtadalis dirbančiųjų gauna minimalią algą. O ir vidutinė tokia, kad nuolaidų dairytis reikia. O kur dar pensininkų armija.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Drąsus vilniečio eksperimentas: parodė, kaip patekti į „Lidl“ per mažiau nei minutę
Negailestinga ekspertų prognozė: kiek laiko tęsis „Lidl“ kainų rojus?
„Daugiau negu pusė milijono turime pensininkų, kurių vidutinė pensija yra 250 eurų, tai yra labai arti skurdo rizikos ribos, kurie turi daug laisvo laiko ir tikrai eis į tą parduotuvę medžioti nuolaidų“, – aiškina ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekonomisto teigimu, žmonės laisvi elgtis kaip nori. Jeigu jiems apsimoka valandas laukti eilėje, jie tai ir darys. Kiti laikosi nuomonės, kad eilės prie pigesnio maisto nereiškia, kad tauta skursta.
Visgi ne visų vežimai pilni. Ekonomistai sako, kad stengtis gerinti gyvenimo lygį turi ir valdžia, ir patys žmonės. Esą dabar pernelyg akcentuojame pastangas sutaupyti, o ne užsidirbti. O maistui lietuviai statistiškai išleidžia ketvirtadalį mėnesio pajamų.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
