„Tyrimas parodė, kad tik nedidelė dalis tėvų investuoja į vaikų ateitį - išsilavinimą. Galbūt vaiko studijos jiems atrodo dar labai toli, o gal jie viliasi, kad mokėti už mokslą nereikės. Tačiau Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, šiemet maždaug kas antras studentas už studijas turi susimokėti. Be to, valstybės finansuojamų vietų skaičius toliau mažėja, o pačios studijos - brangsta. Tad, augant vaikui, tėvai turėtų įvertinti būsimas išlaidas jo išsilavinimui”, - teigia DNB vyr. ekonomistė Jekaterija Rojaka.
Netaupo, nes neturi iš ko
DNB tyrimas atskleidė, kad 76 proc. vaikų turinčių lietuvių pinigų vaiko išsilavinimui netaupo. Daugiau kaip pusė tėvų teigia tiesiog neturintys iš ko taupyti - 52 proc. respondentų nurodė turintys kitų svarbių išlaidų. 12 proc. apklaustųjų taupyti neskuba, nes esą vaikai dar per maži.
Nemaža dalis tėvų deda viltis į gerus vaikų pažymius. Vienas iš dešimties apklaustųjų (9 proc.) tikisi, kad jų vaikui už studijas mokėti nereikės. 3 proc. apsklaustųjų nusprendė, kad studijoms vaikas turės užsidirbti pats.
Taupantys vaiko studijoms nurodė 29 proc. apklaustųjų. Populiariausias pinigų taupymų būdas - indėlis banke. Taip taupantys vaiko studijoms nurodė daugiau kaip dešimtadalis apklaustųjų (12 proc.). Dukart mažiau tėvų (6 proc.) pinigus vaiko studijoms atsideda ir laiko namuose. Likusieji renkasi kitus taupymo būdus.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Spinter tyrimai“ atliko šių metų balandžio mėnesį. Apklausti 1007 respondentai. Jie galėjo pasirinkti kelis atsakymų variantus.
Taupymas vaiko ateičiai turėtų būti prioritetas
Pasak DNB vyr. ekonomistės J. Rojakos, vaikus auginančių šeimų biudžete vaiko reikmėms skirta eilutė turėtų būti prioritetinė. Juk taupymas studijoms - tai investicija į vaiko ateitį. Žinoma, jei vaiko pažymiai leistų įstoti nemokamai, tuomet sukauptą fondą būtų galima panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, kelionėms, arba pradiniam įnašui už būstą.
„Studijos - vienas svarbiausių vaiko gyvenimo etapų, užtikrinančių saugią ir stabilią ateitį. Nors nemaža dalis apklaustųjų teigė manantys, kad vaikai dar per maži pradėti taupyti jų išsilavinimui, tačiau niekada nėra per anksti pradėti kaupti vaiko ateičiai. Atsidėti nedideles sumas tėvai gali pradėti vos vaikeliui gimus. Argumentas, kad vaikui galbūt nereikės mokėti už studijas, taip pat silpnas. Universitetai gyvena iš mokesčių už mokslą, todėl naivu būtų tikėtis, kad ateityje aukštasis mokslas visiems be išimties bus nemokamas. Valstybės galimybės finansuoti mokslą taip pat ribotos. O jeigu vaikas įstos į valstybės finansuojamą studijų vietą, tėvų sukaupti pinigai jam bus stipri finansinė parama, pradedant savarankišką gyvenimą”, - teigia J. Rojaka.
Pasak DNB vyr. ekonomistės, šeimos, kurių biudžetas itin įtemptas ir taupymui nebelieka lėšų, gali daugiau dėmesio skirti dabartiniam vaiko išsilavinimui, kad nereikėtų už mokslą mokėti vėliau. Taip pat jaunuoliai, neįstoję į valstybės finansuojamą vietą, gali studijas apmokėti valstybės remiama paskola.
Studijoms – specialūs taupymo įrankiai
Kaip parodė tyrimas, dažniausiai tėvai vaiko studijoms taupo banke laikydami indėlį. Šeimoms siūlomi ir į kaupimą vaiko studijoms orientuoti taupymo produktai. Studijų draudimas leidžia šeimai, atidedant nedideles sumas, sukaupti garantuotą sumą vaiko studijoms ar pirmiesiems savarankiško gyvenimo žingsniams. Jeigu tėvai apie būsimą vaiko išsilavinimą pradės galvoti, kai vaikui sukaks 3 m., kas mėnesį atidėdami po 25 Eur studijų draudimui, iki jo pilnametystės sukaups per 4,5 tūkst. Eur. Šios sumos gali pakakti apmokėti dvejiems ar trejiems studijų metams.
