taupymas

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, Panevėžyje gyventojų laikomų indėlių bankuose, skaičiuojant vienam gyventojui, per pastaruosius dvejus metus padidėjo daugiausia Lietuvoje. Pinigų kiekiu, sunkmečiu didėjusiu bankuose, panevėžiečiai nusileidžia tik kauniečiams. 2008 metų pradžioje miestiečiai bankuose laikė 739 milijonus litų, o šių metų pradžioje jų padaugėjo dar 79 milijonais litų – iki 818 milijonų.

Vyriausybė ruošiasi pasiūlyti Seimui ilginti pensinį amžių, „Sodros“ pervedimus į privačius pensijų fondus „užšaldyti“ ties 2 proc. riba ir peržiūrėti motinystės (tėvystės) išmokas. Tai pirmadienį patvirtino finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Sprendimus dėl „Sodros“ reformos žadama priimti tik po to, kai rudenį bus pateikti detalūs skaičiavimai. Tuo tarpu politikų ir valstybės tarnautojų atlyginimai ir kitais metais gali likti sumažinti.

Daugelis žmonių pinigus švaisto tuščiai ir lengvabūdiškai. Ir tai pasakytina ne tik apie tuos, kurie iki ausų įklimpę į skolas, pasiėmę didžiausius kreditus tik tam, kad įsigytų daiktų, kurių šiaip jau sau tikrai negali leisti. Pakalbėkime apie paprastus žmones, tokius kaip mes.

Didžiosios Britanijos biudžeto išlaidų karpymas bedarbių skaičių gali padidinti nuo dabar esamų 2,5 mln. iki 3 mln. žmonių, įspėjama ataskaitoje, kuria remiasi BBC naujienų tarnyba. Personalo ir plėtros institutas (Chartered Institute of Personnel and Development) įspėja, kad valstybės išlaidų mažinimas pakenks Britanijos darbo rinkos atsigavimui. Instituto teigimu, beveik nėra vilties, kad mažiausiai iki 2015 metų atlyginimai Britanijoje augs.

Gyvenimas turint mažesnes pajamas: kaip turėtų keistis mūsų elgsena ir mąstymas tiek visuotinio, tiek privataus taupymo metu? Susidarykite planą − Kaip žmonės, gyvenantys nuo algos iki algos, turėtų planuoti išlaidas, kad nesikauptų skolos? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė Ūkio banko Privačios bankininkystės departamento privataus bankininko Andrejaus Romanovskio. − Kiekvienas mūsų, o ypač žmonės, kurių pajamos verčia gyventi „nuo algos iki algos“, turėtų skaičiuoti.

Lupdama paskutinį kailį nuo verslininkų, pensininkų ir kitų sunkiai besiverčiančių gyventojų, visus nuolat ragindama solidariai taupyti, valdžia nenusiteikusi veržtis diržų. Žodis „taupyti“ tapo šios Vyriausybės vienu dažniausiai tariamų žodžių. Jis skiriamas pensininkams, socialiai remtiniems žmonėms, verslininkams, bet tik ne valdžios institucijoms.

Tarptautinio valiutos fondo atstovės C. Purfield teigimu, nors Lietuvos ir kitų Baltijos šalių biudžeto taupymai pernai buvo vieni didžiausių iš kada nors darytų, tačiau ateinančiais metais reikės dar papildomų priemonių, nes antraip skola ir toliau augs. Krizės metais Lietuvos valdžia gerokai pakoregavo biudžeto išlaidas, tačiau ir ateityje reikės laikytis griežtos viešųjų finansų politikos. C. Purfield teigimu, po krizės šalims atsigauti reikia maždaug septynerių metų.

Daugiau nei 71 proc. Lietuvos namų ūkių susiduria su didesniais ar mažesniais sunkumais, padengdami kasdienes išlaidas ir vykdydami savo finansinius įsipareigojimus. Tai atskleidė gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas, kurį Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliko „Baltijos tyrimai“. Ketvirtadalis (25 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų teigia, kad laiku apmoka visas sąskaitas ir be didelių sunkumų vykdo kreditinius įsipareigojimus.

Pernai ūkininkai tikėjosi atsitiesti, tačiau jų finansinė padėtis tik blogėjo. Kad šie metai būtų pelningesni, būtina ieškoti taupymo rezervų. Kokie jie? Pirmiausia ūkininkai turėtų mažinti išlaidas mineralinėms, ypač azoto, trąšoms pirkti. Vienas paprasčiausių azoto šaltinių yra raudonieji dobilai. Išlaidos didesnės už pajamas Ūkininkams, iš hektaro prikūlusiems po 4–5 tonas grūdų ir juos pardavusiems po 170–300 Lt už t, dažnai trūksta pinigų jų auginimo išlaidoms padengti.

Praėjusiais metais šalies teisėjų atlyginimai buvo mažinami du kartus – beveik 20 proc. nurėžta. Pernai Klaipėdos rajono apylinkės teismui pagal programą „Bylų nagrinėjimas“ iš biudžeto paskyrė 1 mln. 369 tūkst. litų, iš kurių 921 tūkst. Lt – darbo užmokesčiui. Šiais metais skirta 1 mln. 303 tūkst. Lt, atlyginimams – 835 tūkst. litų. Jau dabar žinoma, kad užmokesčiui trūksta 30,7 tūkst. litų.

Didėjančios išlaidos būtiniausioms pragyvenimui reikalingoms reikmėms pasiekė ribą: taupyti pradedama sveikatos sąskaita. Tokia nerimą kelianti prielaida nuskambėjo bendrame LR Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto, Valstybinės ligonių kasos, pacientų organizacijų atstovų bei Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) narių susitikime. Sausio mėnesio statistiniai duomenys rodo, kad gyventojai rečiau lankosi pas šeimos gydytojus, 20 proc.

Dažniausiai kalbos apie biurokratizmo mažinimą virsta siūlymais mažinti tarnautojų skaičių. Žurnalistams ir visuomenei besidomintiems Saulėlydžio klausimais labiausiai rūpi kiek tarnautojų atleista, kokios jų algos. Ypač rūpi ir priedai. Valdymo tikslų požiūriu šie klausimai yra antraeiliai.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis atkreipia Vilniaus miesto valdžios dėmesį ir ragina ją eksperimentuojant su miesto gatvių apšvietimo sumažinimu ar išjungimu atsakingai įvertinti galimas pasekmes eismo saugumui. "Suprantu, kad miesto savivaldybės finansinė situacija yra sudėtinga ir reikia taupyti, bet laikausi pozicijos, kad taupyti žmonių sveikatos ar gyvybių sąskaita negalima.

Vyriausybė ir Seimas toliau stebina savo nenuoseklia politika. Viena ranka priimami sprendimai, kad į aplinką būtų išmetama mažiau teršalų. Kita skatinama, kad žmonės kuo daugiau vartotų dujų, elektros ir taip didintų taršą. Prizas už tai - mažesni energijos tarifai. Brangesni metai Šiomis dienomis Lietuvos gyventojai už įvairias komunalines paslaugas paskutinį kartą moka senomis kainomis. Nuo sausio brangsta dujos, elektra, kai kuriose savivaldybėse ir šildymas bei vanduo.

Šiemet Panevėžio rajono savivaldybei norint išgyventi, kai apie penktadalį mažesnis biudžetas nei pernai, teks taip susiveržti diržą, kad liktų galimybė tik kvėpuoti. Padėtis – be išeities Savivaldybėje sudaryta taupymo komisija, vadovaujama administracijos direktoriaus Vitalijaus Žiurlio, rengia planus, ką dar galima sumažinti, ko atsisakyti, kad būtų sutaupyta mažiausiai keliolika milijonų litų. Dėl Savivaldybės darbuotojų jau apsispręsta.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus vertinimu, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų valdomos Vyriausybės ketinimai branginti socialinę slaugą vienišiems žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, yra amoralūs. "Tylėti negalima, nes taupyti iš tų, kurie net savimi negali pasirūpinti, yra paprasčiausiai amoralu", - teigia A. Butkevičius.

Kauno rajono savivaldybei pernai pavyko surinkti tik 92,2 proc. biudžeto pajamų. Iš viso buvo planuota surinkti 164 mln. Lt. Dėl to šiemet teks spaustis labiau, nes rajono savivaldybės biudžetas tebus 126 mln. litų. Savivaldybės vadovai neabejoja, kad situacija galėjo būti visai kitokia, jei valstybė Kauno rajonui būtų grąžinusi savivaldybių išlaidų struktūros skirtumams išlyginti skiriamą sumą ir biudžetą būtų papildę negauti gyventojų pajamų mokesčiai.

Panevėžio lopšelių-darželių darbuotojai sulaukia vis daugiau tėvų prašymų leisti vaikams laikinai – mėnesį, du ar kelis – nelankyti darželio. Tėvai nurodo neturį pinigų sumokėti už darželį, nes neteko darbo. Kiti apskaičiuoja, kad, močiutę įkalbėjus pasaugoti vaiką mėnesį, galima sutaupyti šimtą kitą litų. Pasak lopšelio-darželio „Kastytis“ direktorės Stasės Šešeikienės, ant stalo prašymus laikinai nevesti atžalų į įstaigą gruodį padėjo trijų auklėtinių tėvai.

Valstybinių struktūrų reorganizacija leido Latvijai sutaupyti dešimtis milijonų latų. Apie tai rašo portalas „Delfi.lv“, kuriam pavyko gauti duomenis daugelio šalies ministerijų. 2009 metais esminiai pokyčiai buvo vykdomi visose ministerijose. Dalis darbuotojų buvo atleisti, didžiajai daugumai apkarpyti atlyginimai, panaikintos įvairiausios lengvatos. Be to, įvairiausioms ministerijoms pavaldžių įstaigų skaičius sumažėjo dvigubai.

Krašto apsaugos sistemos kariai ir civiliai, nemokamai atostogavę balandžio–lapkričio mėnesiais, krašto apsaugos sistemai sutaupė 5,9 mln. Lt biudžeto lėšų. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė nuoširdžiai dėkoja visiems geranoriškai palaikiusiems vadovybės pasiūlymą savanoriškai išeinant nemokamų atostogų padėti sutaupyti krašto apsaugos sistemai būtinų lėšų.

Ankstesniais metais būdavo – dar prieš gerą mėnesį visose Marijampolės viešose erdvėse skamba kalėdinė muzika, nemokamai šventę akims surengia išradingai papuoštos vitrinos, blizgučiais ir spalvotomis elektros lemputėmis apkaišyti langai. Marijampoliečiai pastebėjo – kalėdinio džiugesio šiemet mūsų mieste tikrai mažiau, nei ankstesniais metais. Vitrinos ir langai beveik nepuošiami visose Jono Basanavičiaus aikštės įstaigose.

Kaip sutaupyti ir išgyventi krizę, šią savaitę svarstė Klaipėdos rajono savivaldybės Strateginio planavimo komisija. Politikai nedvejodami apkarpė lėšas švietimui, ekonomikai, aplinkos, sveikatos apsaugai, socialinei paramai, viešajai infrastruktūrai, kultūrai, sportui, Savivaldybės valdymui. Galutinį sprendimą gruodžio pabaigoje priims rajono Savivaldybės taryba.

Turizmas – viena iš didžiausių pasaulio industrijų. „Times.com“ klausia, kas nutiktų, jei pasaulio gyventojai liktų namie? Įprastą savaitgalio dieną Beijingo Šilko gatvės turgus pilnas žmonių. Prekeiviai gaudo žioplus turistus, rikšų vairuotojai kursuoja iš turgaus į viešbučius, sustodami išsikeisti surinktų įvairių pasaulio valiutų kupiūrų. Pastaruoju metu turistų srautas sparčiai menksta.

„Ryanair“ avialinijos ruošiasi priversti keleivius pačius tįsti savo bagažą iki lėktuvo, praneša „news.au“ „Mes tiesiog pasakysime keleiviams, jog pergabentų savo lagaminą per oro uosto saugumo tarnybas bei paliktų lėktuvo laipelių apačioje. Ten įdėsime bagažą į saugyklą. Atvykus, keleiviai lagaminą atgaus prie lėktuvo laiptelių“, - spaudos konferencijoje pasakojo „Ryanair“ vadovas Michaelas O‘Leary. Šiuo metu kompanija stengiasi sumažinti išlaidas įvairiais būdais.