taupymas

Pasaulis po krizės atsibudo tarsi po smarkios audros ir suprato, kad taip, kaip gyveno iki šiol, toliau gyventi negali. Mūsų planetos išsivysčiusios šalys pasiekė tam tikrą ekonominio prisotinimo laipsnį, išsisėmė, todėl grįžti prie įprastinės veiklos nei galima, nei verta. Šiandien pasauliui desperatiškai reikia naujos ekonominės paradigmos, naujo stimulo, matymo ir mąstymo. Dabartinė ekonomika gamtinius resursus naudoja 50 proc. greičiau nei jie atsistato.

Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys užregistravo Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įvedančias daugiau tvarkos dujų tiekimo rinkoje.

Kartais gali atrodyti, kad apie taupymą jau žinome viską ir nebėra čia apie ką kalbėti. Vis dėlto senos tiesos neretai užsimiršta, ypač kai padaugėja pagundų ir galimybių. Pajamoms pamažu pradedant kilti, pateikiame tai, ką  verta prisiminti siekiant susikurti tvarią finansinę gerovę. Kiekviena šeima turi turėti savo banką – asmeninį biudžetą. Nuolat stebėkite savo finansinę situaciją ir darykite pajamų ir išlaidų balansą.

Naujausias „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia santaupų turi Estijos, o mažiausiai – Latvijos gyventojai. Lietuviai pagal santaupas yra per vidurį, tačiau visose trijose šalyse sukauptos sumos daugeliu atveju nesiekia 1 tūkst. eurų. Lietuviai yra linkę didesnes sumas taupyti grynais pinigais, o estai dažniau naudojasi pažangiomis investavimo priemonėmis. Baltijos šalių gyventojų santaupų tyrimas rodo, kad 78  proc.

Praeitoje dalyje papasakojome kaip teisingai ir ekonomiškai apsipirkti – maisto produktus bei daiktus. Šioje dalyje papasakosime apie antrinį daiktų panaudojimą, „blusų turgus“, mainus bei labdarą. Antrinis daiktų panaudojimas Antrinis daiktų panaudojimas yra antras pagal svarbą ekologijos principas (po mažesnio vartojimo). Be gailesčio metame lauk dar tinkamus vartoti daiktus ir perkame naujus. Gyvename trumpo daiktų naudojimo epochoje.

Protestuodamos prieš vyriausybės taupymo programą ir privatizavimą, Graikijos profsąjungos trečiadienį sukvietė gyventojus į visuotinį streiką. Planuojami protestai įvairiuose šalies miestuose. Demonstrantai Atėnuose ketina žmonių grandine apjuosti parlamentą, kur svarstomas naujas taupymo paketas, praneša agentūra AFP. Dėl streiko laukiama didžiulių trikdžių geležinkelyje ir laivų eismo sistemoje. Kelias valandas nekursuos visuomeninis artimojo susisiekimo transportas.

Praeitoje dalyje papasakojome kaip reikia taupyti: elektros energiją, vandenį bei šilumą. Pateikėme daug gerų patarimų. Šioje dalyje papasakosime kaip teisingai ir ekonomiškai apsipirkti – maisto produktus bei daiktus. Kaip teisingai apsipirkti Pirkimas daugumai mūsų ne tik būtinybė, bet ir malonumas. Bet ar mokame tai daryti taip, kad dėl šio malonumo vėliau neskaudėtų galvos ir nekentėtų kišenė? Daugiausiai išleidžiame maistui, bet jo daugiausia ir išmetame.

Praeitoje dalyje papasakojome apie vartojimo kultūrą, kodėl nemokame taupyti ir depresiją, kylančią ir materializmo. Šioje dalyje aptarsime kaip reikia taupyti: elektros energiją, vandenį bei šilumą. Kodėl reikia taupyti? Pasaulio gamtos ištekliai senka, o žmonijos populiacija, priešingai, tik auga.

Taupieji pagaliau gali lengvai atsikvėpti – taupumas tampa vis madingesnis, dabar jis yra ne šykštumo, o ekologiškumo sinonimas. Globaliai mąstantys taupo gamtos išteklius galvodami apie būsimas kartas, lokaliai mąstantys rūpinasi savo kišene ir šeimos biudžetu. Tik kaip taupyti, kad tai nepakenktų mūsų gyvenimo kokybei? Vartojimo kultūra Pirmiausia išsiaiškinkime, kodėl taupymas mums vis dar atrodo gana nemalonus reikalas. Esame vartotojų visuomenė, ypač jaunesnė karta.

Prasidėjusi vasara daugelio mintis vis dažniau nuneša prie jūros, į kalnus, nematytus miestus ar paprastą trobelę kaime. Svajojame, kad atostogos bus kupinos nepakartojamų įspūdžių ir nuotykių. Deja, neretai atsitinka taip, kad atostogos prisipildo ir rūpesčių dėl pinigų. Kaip to išvengti? Gali skambėti keistai, bet, iš finansinės pusės žiūrint, atostogos turėtų susidaryti iš trijų dalių: pasiruošimo joms, atostogavimo ir gyvenimo po atostogų.

Apie tai ir kitas sėkmingo asmeninių finansų valdymo peripetijas Dzūkijos pagrindinėje mokykloje kalbėjo žinoma ekspertė „Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Trečdalis gyvena šia diena „Asmeninių finansų valdymas labai nesikeičia ir ekonomikos pakilimo, ir jos recesijos metu. Keičiasi tik strategija.

Naujoje SEB banko apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ analizuojama statistika rodo, kad po dvejus metus trukusio nuoseklaus gyventojų bankuose laikomo finansinio turto augimo šių metų pradžioje šis augimas stabtelėjo. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tai sietina ne tik su nepalankiai besiklosčiusia situacija pasaulio finansų rinkose, bet ir su tuo, kad gyventojai jau drąsiau skiria pinigus vartojimui.

Lietuvos banko valdyba nutarė pripažinti Darbuotojų tobulinimosi ir sveikatingumo centro pastatus Palangoje, Druskininkuose ir Molėtų rajone nereikalingais banko funkcijoms vykdyti. Valdybos nutarimu, iki liepos 1 dienos bus išnagrinėti ir pasirinkti tinkamiausi šio turto perleidimo Valstybės turto fondui būdai.

Graikijos vyriausybei ir opozicijai kriziniame susitikime nepavyko susitarti dėl bendro taupymo kurso. Tai penktadienio popietę paskelbė nedidelės dešiniosios partijos LAOS vadovas Giorgas Karatzaferis. „Kai kuriems postai ko gero yra svarbiau nei valstybė“, - pareiškė jis interviu televizijai po kelias valandas trukusio susitikimo. Komunistų partijos pirmininkė A. Papariga kritikavo vyriausybės ir kreditorių „spaudimą“, kad gautų graikų paramą ekonomikos gaivinimo planui.

Radviliškio rajono taryba leido Savivaldybės administracijai pirkti lengvąjį automobilį, kurio vertė – iki 100 tūkst. litų. Iš pradžių teigta, jog naujasis automobilis bus paskirtas rajono merui. Vėliau formuluotė švelninta – bus skiriamas administracijos reikmėms. Angelė AMBRAZIENĖ, Radviliškio rajono Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė: – Švietimo darbuotojai, važinėjantys dirbti į kaimą, už kelionę per mėnesį išleidžia apie 400 litų, ir niekas jų negrąžina.

Į Europos Komisiją Graikijos deleguota komisarė Maria Damanaki paragino savo šalį vykdyti griežtą taupymo politiką. „Aš esu priversta kalbėti atvirai, – pareiškė ji trečiadienį. – Arba mes susitarsime su savo kreditoriais dėl programos, pareikalausiančios didelės aukos, arba grįšime prie drachmos“. Graikija stovi kryžkelėje, pabrėžė Briuselyje už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga politikė.

Kai kurie Lietuvos parlamentarai, ministerijų darbuotojai, numoję ranka į visas krizes, lyg olimpiadoje varžosi, kas daugiau dienų praleis įvairiose komandiruotėse ir kelionėse. Atrodo, kad premjeras Andrius Kubilius teisus. Ekonomikos krizė valstybės institucijoms iš tikrųjų baigėsi, nes šiais metais ministerijos ir Seimas vidutiniškai 5 proc. didina išlaidas komandiruotėms, kurioms bus išleista per 14 mln. litų.

Daugeliui vairuotojų išlaidos automobilių degalams tampa vis didesniu rūpesčiu, nes kas mėnesį tenka atseikėti ne mažiau kaip kelis šimtus litų. Vairuojantys asmenys suka galvas, kaip sutapyti: kaip nuvažiuoti daugiau su tuo pačiu degalų baku arba kaip išleisti mažiau pinigų kurui. Beveik pusė vairuotojų degalams išleidžia 300–500 Lt per mėnesį, trečdalis vairuojančiųjų – apie 200–300 Lt, rodo autotransporto portalo Autogidas.lt apklausos duomenys.

Nepaisydami demonstracijų draudimo, tūkstančiai žmonių trečiadienio vakarą Madrido centre vėl protestavo prieš Ispanijos vyriausybės taupymo politiką ir nedarbą. Mitingą stebėjo gausios policijos pajėgos. Protestas vyko Puerta del Solio aikštėje. Rengėjai kalbėjo apie 10 tūkst. jo dalyvių. Policija domenų nepateikė. Demonstracija buvo uždrausta dėl sekmadienį vyksiančių vietos valdžios rinkimų. Leidimas protestuoti esą buvo pateiktas per vėlai. Be to, protestas trikdo rinkimų kampaniją.

Savaitgalį vykusiame susitikime su šalies jaunimu Saudo Arabijos milijardierius ir „Al Rajhi Bank“ vadovų tarybos pirmininkas Sulaimanas Al Rajhi pasakojo, kad kelias į sėkmę ir gerovę yra sunkus darbas ir taupymas, rašo portalas „Gulf News“. Kalbėdamas su daugiau kaip 1000 jaunų verslininkų, susirinkusių Rijado prekybos ir pramonės rūmuose, S. Al Rajhi teigė, jog didžiąją dalį savo sukaupto turto (21 mlrd. dolerių) jis jau išdalijo 23 savo vaikams.

„Europa ir jos trumparegiai vadovai“. Tokį straipsnį britų svetainėje „openDemocracy“ paskelbė portugalė žurnalistė, Richmondo universiteto Anglijoje profesorė Eunice Goes. Jame ji rašo, kad Europos vadovai nebedaro nei to, ką anksčiau darė gero, nei to, ko dabar iš jų tikimasi. Tačiau ar jos skundas pagrįstas? „Buvo laikai, kuomet žinojome, apie ką yra Europos Sąjunga (ES). Demokratija, kosmopolitizmas ir europietiškasis socialinis modelis buvo idealai, kuriuos dauguma europiečių siejo su ES.

Sveika, pilnavertė mityba ir taupymas – ar tai suderinami dalykai? Ar įmanoma per savaitę prasimaitint už 50 litų ir ką apie tokią mitybą mano dietologė? Viskas mūsų pačių rankose, tad netgi jei šiandien situacija šiame reikale ne kokia, bet kada galime tai pakeisti, reikia tik supratimo, noro ir atitinkamų veiksmų. Iš dešimt studentų, paklaustų, ar galėtų savo mitybą pavadinti sveika, septyni prisipažino, kad nesirūpina nei maisto sudėtimi, nei kokybe.

Besibaigiančio gyventojų surašymo prognozė labai jau nedžiuginanti. Panašu, kad Lietuvoje jau nebeturime populiarioje dainoje apdainuotų 3 milijonų gyventojų. „Piktina tai, kad valdančioji dauguma tarsi daro viską, kad tik Lietuvoje gyventi būtų kuo blogiau.

Ilgametis knygų serijos apie tai, ką, kur ir kaip pirkti redaktorius vokietis Heinzas Waldmülleris pristato 10 svarbiausių taupymo taisyklių. Auksinė taisyklė Nr. 1: 10 proc. į „slaptą“ sąskaitą Kiekvieno mėnesio pradžioje gavę atlyginimą, 10 proc. perveskite į specialiai tam skirtą sąskaitą. Šiais pinigais naudokitės tik ypatingai svarbiais atvejais. Auksinė taisyklė Nr. 2: Nepirkite išsimokėtinai Pirkimas išsimokėtinai visada vilioja, nes neišleidę nė cento prekę gaunate iš karto.

Nepaisant Generalinės prokuratūros deklaruojamos taupymo politikos, dėl kurios šalies prokuratūrose atsisakoma vairuotojų, kurjerių, ūkvedžių, kompiuterininkų, budėtojų ir valytojų, joje bus naudojamos ne nemokamos atvirojo kodo programos, o komercinė bendrovės „Microsoft" programinė įranga. IT bendrovė BAIP pranešė kartu su programinės įrangos gamintoja „Microsoft" laimėjusi Generalinės prokuratūros skelbtą konkursą ir pasirašiusi paslaugų vykdymo sutartį.

Krizės pamokas lietuviai išmoko skirtingai. Vieni ir toliau taupo, kiti tapo reiklesni ir ėmė atidžiau sekti, ką perka. Lietuvos pirkėjai skirtingi Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ atliko tyrimą, per kurį pagal specialią metodologiją visi Lietuvos pirkėjai suskirstyti į segmentus. Šis skirstymas pagrįstas pirkimo įpročius nusakančiais teiginiais: nuo sprendimo pirkti, atsižvelgiant į prekybos centro vietą, iki elgesio parduotuvėje.

Didžiojoje Britanijoje kelis savaitgalius trunkanti laisvadienių virtinė kirto per ir taip šlubuojančią šalies ekonomiką. Panašu, kad jos neišgelbėjo net karališkosios vestuvės. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį vykusias karališkąsias vestuves pavadino geriausia žinia ekonomikai, tačiau įprastas jau tapęs ilgasis savaitgalis buvo nuostolingas.

„Volvo Trucks“ pradeda kampaniją, kuria siekiama supažindinti su degalų sąnaudų mažinimo galimybėmis keičiant požiūrį į sunkvežimių eksploataciją, technologijas ir vairavimo įpročius. Švedijos sunkvežimių gamintojas sako, kad daug sutaupyti galima ir labai paprastomis priemonėmis.

Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) pasiūlė kitąmet padidinti jo biudžetą vos 2,3 proc., palyginti su šiais metais. Tai mažiau negu metinė ES infliacija (2,8 proc.). Siūlomas 2012 m. EP biudžetas sudarytų 1,725 mlrd. eurų, pranešė EP spaudos tarnyba. „Atsižvelgdamas į sunkią ekonomikos ir biudžeto padėtį valstybėse narėse, Parlamentas turi parodyti biudžetinę atsakomybę ir saikingumą nedidindamas biudžeto daugiau negu esamas infliacijos lygis“, – sakoma EP patvirtintoje rezoliucijoje.

Noras sutaupyti –  beveik kaip įgimta savybė. Retas, kuris nesidžiaugia nusipirkęs prekę pigiau ir paskui atradęs lygiai tokią pačią kitur žymiai aukštesne kaina. Tačiau, ar skiriame daug dėmesio kainų palyginimams pirkdami būtiniausius maisto produktus - pieną, duoną, sviestą? Ar dažnai naršome internete tikrindami vienų ir kitų produktų kainas bei į prekybos centrus užsukame tik kruopščiai susiplanavę, ką ir kiek pirksime? Tyrimas „Rinkos tyrimų centro“ duomenimis, net 82 proc.

Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems lieka pinigų taupymui, beveik trims ketvirtadaliams gyventojų pinigų taupymui nelieka. Dauguma taupančiųjų (64 proc.) pinigus laiko banke, šiek tiek mažiau nei trečdalis taupančiųjų (30 proc.) teigia santaupas laikantys namuose. Tokie duomenys paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausos, atliktos š.m.  kovo mėn. 4 – 13 d. metu buvo apklausta 1020 Lietuvos gyventojų.

Sinoptikams vos prakalbus apie šiltėjančius orus, kai kurie gyventojai suskubo galvoti apie šildymo sezono pabaigą. Tokių namų jau yra, tačiau specialistai abejoja, ar protinga taip skubėti. Oficialiai šildymo sezoną nusprendžiama baigti tuomet, kai tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra būna ne mažesnė kaip dešimt laipsnių šilumos. Tačiau pastarosiomis dienomis tokia šiluma panevėžiečiai tikrai neturėjo galimybės pasidžiaugti.

2010 metais privatūs asmenys į Lietuvą pervedė rekordinę sumą – 4,1 mlrd. litų. Ši suma prilygo beveik ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų „į rankas“ gauto darbo užmokesčio fondo, rodo SEB banko parengta „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“. Perlaidos iš užsienio, lyginant 2008 ir 2010 metus, pernai buvo 17 proc. didesnės.

Degalai brangsta ir brangs. Su šiuo faktu teks neišvengiamai susitaikyti: keisti automobilį, vairavimo, mąstymo, o gal gyvenimo įpročius? Klausimas „Dujos, dyzelinas ar benzinas?“ greitai nebeišgelbės. Pasaulio automobilių pramonė jau pradeda masinę elektromobilių gamybą, o vienam automobiliu važiuoti net didybės manija sergančiam lietuviui greit darysis nepadoru.

Daugiau kaip pusė (54 proc.) lietuvių neturi lėšų atidėti taupymui, kita dalis galėtų taupyti, tačiau tik 26 proc. tai daro. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Populiariausias taupymo būdas mūsų šalyje yra indėliai banke (24 proc.), antroje vietoje – santaupos, laikomos grynais pinigais (14 proc.), o trečioje – gyvybės draudimas, kurį yra pasirinkę 9 proc. apklaustųjų.

Ankščiau pavojingas atliekas naikinti į užsienį vežusi Lietuva dabar tai darys pati. Planuojama, kad jų naikinimas atpigs trečdaliu. Šiaulių rajone šiais metais dirbti pradės vienintelė Baltijos šalyse pavojingų atliekų deginimo įmonė. Skaičiuojama, kad Lietuvai vieno atliekų deginimo įrenginio turėtų pakakti, praneša LTV „Panorama“. Daugiau kaip tūkstančio laipsnių karštyje dega pavojingos atliekos: medicininiai tvarsčiai, vaistai, įvairūs tepalai ir cheminės medžiagos.

Išaugusios sąskaitos už šilumą darbdavius verčia taupyti. Pardavėjai, sandėlių sargai, troleibusų vairuotojai skundžiasi per žema temperatūra darbo vietose, rašo „Lietuvos rytas“. Vis dėlto biudžetinių įstaigų ir verslo įmonių skolos šilumos tiekėjams auga. Žmonės ne tiktai teiraujasi, bet ir skundžiasi, kad esant žemai temperatūrai neįmanoma dirbti.

Hidrometeorologams prognozuojant ypač šaltą vasario vidurį, apriboti nereikalingą šilumos vartojimą prastos būklės, nerenovuotuose daugiabučiuose namuose ragina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad ir artimiausiomis vasario mėnesio dienomis lauko oro temperatūra dienomis bus nuo -12°C iki -14, o naktimis iki -24 oC. „Taupant šilumos suvartojimą daugiausiai lemia daugiabučių namų būklė.

Sausį žiemai tapus ne tokiai žvarbiai, panevėžiečiai už šildymą gavo maždaug 20 procentų mažesnes sąskaitas. Tačiau ne visi miesto gyventojai pasirūpino, kad jos būtų dar mažesnės. „Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininko pavaduotojas Arvydas Kriaučiūnas primena, kad mokesčio už šilumą dydis susideda iš dviejų pagrindinių dalykų – šilumos suvartojimo, padauginto iš kainos.

Nyki realybė ir valdžia, rūsčiai raginanti „veržtis diržus“, mane, smulkiojo ir vidutiniojo verslo atstovą, paakino sukurti dabarties dvasią atitinkantį verslo planą. Sumaniau verstis laidojimo reikmenų, ir pirmiausia karstų... nuoma. Perskaitėte teisingai, bet piktintis dar neskubėkite. Esu tikras: mūsų nustekentoje Lietuvėlėje mano siūloma paslauga bus pigi, pelninga ir paklausi.

Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis ragina vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį bei Premjerą Andrių Kubilių peržiūrėti apsaugos policijos reformą, kuria siekiama atsisakyti komercinių apsaugos funkcijų. „Valstybės turtas yra ne tik žemė ar pastatai, tačiau ir rinka. Policija, teikdama komercines apsaugos paslaugas, užima apie 20 proc. šios paslaugų rinkos, tai yra apie 25 mln. litų pajamų kasmet.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), išanalizavusi valstybės tarnautojų ir politikų pateiktas pajamų ir turto deklaracijas už 2008-2009 metus, įtarė, kad vengiama mokesčių. Inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas „Balsas.lt“ patvirtino, kad VMI, naudodamasi turimais duomenimis, išanalizavo daugiau nei 100 tūkstančio tarnautojų pateiktas deklaracijas, o 20 tūkst. atveju buvo nustatyti tam tikri rizikos požymiai.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis siūlo Vyriausybei sutaupyti milijoną reorganizuojant Migracijos departamentą. Kodėl tik dabar ir kodėl tik milijoną? R.Palaičio siūlymu nuo gegužės po reorganizacijos departamente liktų 80 pareigybių. Šiuo metu ten dirba 111 darbuotojų. 31 pareigybės panaikinimas per metus leistų sutaupyti 1 milijoną ir dar 50 tūkst. litų.

Šeimų išlaidos šildymui – nevienodos. Jos priklauso ne tik nuo to, kaip šiltai šeima įpratusi gyventi ar kokio dydžio būste gyvena. Tai priklauso nuo gyvenamosios vietovės – pavyzdžiui, tauragiškiams šiluma kainuoja beveik du kartus brangiau negu prieniškiams, o klaipėdiečiai už tokią pat šilumą moka penktadaliu mažiau nei kauniečiai. Tačiau net ir tame pačiame mieste vienodo ploto būstuose gyvenančios šeimos už šilumą sumoka nevienodai.

Skirtingai nei visi kiti šalies gyventojai, privalantys reguliariai tikrintis sveikatą, politikai to daryti neturi. Anot Darbo medicinos klinikos atstovų, nei buvusio sveikatos apsaugos ministro Raimundo Aleknos 2000 m. įsakyme, nei kito ministro Algio Čapliko 2009 m. įsakyme nėra nė žodžio apie tai, kad sveikatą privalomai turi tikrintis Seimo nariai, ministrai, merai ir kiti kokias nors mokamas pareigas einantys politikai.

Lietuvoje mokamos senatvės pensijos yra vienos iš mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje ir beveik dvigubai kuklesnės nei Lenkijoje, tačiau papildomu taupymu vis dar rūpinamasi per mažai. Mūsų šalies pensininkams tenkantis dirbančiųjų skaičius yra vienas iš didžiausių regione, t. y. vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo, visgi lietuviški atlyginimai lenkia tik rumuniškus bei bulgariškus.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija pasigyrė, kad pernai pensininkais tapusiems žmonėms išmokėjo vidutiniškai po 4,47 tūkst. litų. Dėl šitos vienkartinės išmokos senjorai iki pat mirties gaus mažesnes senatvės pensijas. O „Sodra“ suskaičiavo, kad kai kurie jų gyventų sočiau, jei nebūtų susidėję su pensijų fondais.

Valstybės institucijų patalpų nuomai Ūkio ministerija siūlo nustatyti rinkos santykius. Taip tikimasi priversti valstybės institucijas pasirinkti darbo vietą ir darbo plotą „pagal kišenę“, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. „Mes raginame nedelsti ir kuo greičiau nustatyti rinkos santykius, kad už nekilnojamąjį turtą valstybės institucijos mokėtų pagal tikrą rinkos vertę, o jei neišgali, kad užleistų vietą kitiems.

Ūkio ministerija į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą grąžino virš 1,77 mln. litų 2010 m. sutaupytų ir nepanaudotų valdymui skirtų lėšų. „Sunkmečio sąlygomis visi turi taupyti ir nepanaudotas lėšas grąžinti į valstybės biudžetą“, – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys. Dalį sutaupytos sumos – apie 0,7 mln. litų – sudaro Ūkio ministerijos lėšos, skirtos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo mokesčiams. Taip pat buvo sutaupyta pinigų perkant prekes ir paslaugas.