taupymas

Dalis pirkėjų į parduotuvę ateina su aiškiu sąrašu, tačiau galutiniame krepšelyje atsiduria kur kas daugiau prekių. Tam įtakos turi ne atsitiktinumas, o gerai apgalvoti prekybininkų sprendimai. Prekybos tinklai, kaip ir bet kurie kiti verslai, siekia uždirbti pelno. Taigi, kokius būdus jie pasitelkia norėdami paskatinti gyventojus pirkti? Jungtinės Karalystės (JK) tinklaraštyje „MoneySavingExpert.

Lietuviai dažnai linkę išlaidauti ir ne kiekvienas turi sukaupęs pinigų ateičiai. Ar mūsų žmonės sugebės atsakingai taupyti ir investuoti? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Vilniaus universiteto profesoriai Teodoras Medaiskis ir ekonomistas Romas Lazutka. Ar lietuviai sugebės taupyti ateičiai? Lietuviai, kaip matome iš naujausių tyrimų, labai mėgsta išlaidauti ir ne kiekvienas turi sukaupęs pinigų ateičiai.

Degalų kainoms išliekant aukštumose, Europos Sąjungos atstovai, o ir Lietuvos politikai, siūlo įvairias taupymo priemones –nuo darbo iš namų iki greičio ribojimo keliuose. Visgi susisiekimo ministras Juras Taminskas tokius siūlymus vertina kritiškai ir pabrėžia, kad sprendimus turi priimti patys gyventojai, o valstybė neturėtų jų versti taupyti.

Šiuo metu Lietuvoje itin aiškiai galima jausti karinių konfliktų ir karų poveikį – vos prasidėjus Amerikos, Izraelio ir Irano konfliktui degalų kainos šoktelėjo aukštyn, o už dyzelino litrą jau mokame daugiau nei 2 eurus. Tad dalijamės su jumis patarimais, kaip susiplanuoti savo išlaidas, kad pakitusios kainos taip skaudžiai nesmogtų.

Šiais laikais, kai viską lengva ranka galime nusipirkti, kai kurie žmonės sąmoningai pasirenka ir pasiryžta nieko nepirkimo iššūkiui. Jau daugiau nei metus nieko, kas nereikalinga, neperkanti Aušra Malinauskienė sako – šis naujas išsiugdytas įprotis padėjo ne tik sutaupyti tūkstančius eurų per šį laiką, bet ir pakeisti požiūrį.

Statant ar įrengiant namą daugelis nori sutaupyti. Tačiau statybų srityje pigiausias sprendimas labai dažnai tampa brangiausia klaida. Naujo kvartalo gyventojai realybę pajuto savo kailiu – problemos su biologiniu nuotekų valymo įrenginiu išryškėjo beveik iš karto po įsikūrimo.

Daugiau nei šimtmetį taupymas pensijai buvo laikomas asmeninių finansų pagrindu, tačiau „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas teigia, kad netrukus tai gali tapti beprasmiška, rašoma „Business Insider“. „Viena mano rekomendacija yra tokia: nesirūpinkite pinigų atidėjimu pensijai po 10 ar 20 metų. Tai neturės reikšmės“, – viename tinklalaidės „Moonshots with Peter Diamandis“ epizode pareiškė milijardierius.

Šiandien, kai kainos nuolat svyruoja, o kasdieniai poreikiai vis auga, finansinis raštingumas tampa ne tik rekomendacija, bet ir būtinybe. Žmonės vis dažniau pripažįsta, kad jų išlaidos „išslysta“ ne dėl didelių pirkinių, bet dėl daugybės mažų, impulsyvių sprendimų. Dėl šių priežasčių finansų ekspertai ragina grįžti ir prisiminti finansinio raštingumo pagrindus – planuoti, stebėti savo elgesį ir rinktis sprendimus, padedančius taupyti tiek pinigus, tiek laiką.

Lietuvoje taupo 88 proc. gyventojų, daugiausiai papildomas santaupas kaupia nenumatytoms situacijoms, rodo naujausia apklausa. Banko „Luminor“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 28 proc. Lietuvos gyventojų papildomas santaupas kaupia nenumatytoms situacijoms, 19 proc. taupo ateičiai, o dar tiek pat – didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, automobiliui ar būstui. 17 proc. gyventojų taupo laisvalaikiui ar kelionėms, o 5 proc. santaupas skiria skoloms grąžinti. 12 proc.

Daugeliui sausis prasideda ne nuo naujų planų, o nuo klausimo: kur dingo pinigai? Apie tai, kaip 2026-aisiais išlipti iš pošventinės finansinės duobės, kaip realiai pradėti taupyti ir kodėl dažnas lietuvis pats sau pakiša koją, pasakoja asmeninių finansų patarėja Sigita Strockytė-Varnė. Ar Jūs, kaip finansų ekspertė, pastebite, kad šventiniu laikotarpiu žmonės iš tiesų neapgalvotai leidžia pinigus ir padaro daug klaidų? S. Strockytė-Varnė: Manau, kad tikrai taip.

Lietuviai 2026 metais kaip pagrindinį finansinį tikslą įvardija taupymą – savo turimas santaupas planuoja didinti beveik ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa.  Tyrimo duomenimis, dar 18 proc. lietuvių šiemet tikisi padidinti pajamas arba rasti papildomą pajamų šaltinį, o 15 proc. apklaustųjų norėtų pradėti kaupti santaupas.  „Taupymas yra pirmas ir labai svarbus žingsnis, tačiau ilgalaikiam finansiniam saugumui vien jo neužtenka.

Praėjusį savaitgalį per visas parduotuves praėję „juodojo penktadienio“ išpardavimai pritraukė dovanų ieškančius lietuvius. Bet, kaip pastebi ekspertai, ne visi prekybininkai elgiasi sąžiningai, o lietuviai patys irgi nėra linkę pataupyti. Tokiais atvejais žurnalistų viešinamos istorijos yra vienas iš ginklų, padedančių žmonėms neapsigauti.

Kėdainietė Aušra Malinauskienė prisipažįsta, kad anksčiau buvo „emocinė pirkėja“. Jei būdavo gera nuotaika – pirkdavo drabužius ar batelius. Jei bloga – taip pat pirkdavo. Spinta vos užsidarydavo, tačiau tarytum vis prisireikdavo ko nors naujo.

Rusijos pramonės milžinai vis dažniau taupo darbuotojų sąskaita – kai kurios įmonės pereina prie trumpesnės darbo savaitės, kitos siunčia darbuotojus į neapmokamas atostogas ar mažina atlyginimus. Tokia praktika jau palietė didžiausias šalies įmones, rašo „Reuters“. Didžiausios Rusijos įmonės siunčia darbuotojus į neapmokamas atostogas arba mažina etatus dėl ekonomikos sulėtėjimo, vidaus paklausos kritimo ir eksporto sumažėjimo.

Daugiausia Lietuvos tėvų, taupančių vaikų ateičiai, lėšas skiria būsimoms studijoms ar išsilavinimui, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tuo metu beveik trečdalis apklaustųjų teigia vaikų ateičiai visai nekaupiantys. Apklausos duomenimis, 31 proc. Lietuvos gyventojų, auginančių vaikus, nurodo kaupiantys lėšas vaikų studijoms ar išsilavinimui. Taip pat dar 19 proc.

Finansų ekspertai nuolat ragina gyventojus atsidėti pinigų juodai dienai. Tačiau pasirodo, kad ne visada paprastas taupymas grynaisiais yra patogus – ypač tada, kai santaupas norima įnešti į banką. Vienas vyras socialiniame tinkle pasidalijo savo patirtimi, kaip ilgus metus taupė grynuosius pinigus, o dabar turi sukaupęs net 7 tūkst. eurų. Jis teigė, kad dažniausiai pinigus gaudavo įvairiomis progomis – gimtadienių ar Kalėdų metu, taip pat kitomis šventėmis.

Maždaug pusė apklaustų Lietuvos gyventojų save priskiria vidurinei klasei, kai vieno šeimos nario pajamos svyruoja tarp 500 ir 700 eurų į rankas. Tiesa, pasak ekonomistų, didmiesčiuose reikia uždirbti kur kas daugiau. Esą Vilniuje į viduriniąją klasę galima prasibrauti tik tada, kai žmogaus pajamos siekia 2000 eurų į rankas.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) nutarė sustabdyti kelis buvusios Vyriausybės suplanuotus projektus. Antradienį KAM pranešė, kad nutarta atsisakyti mažesnio prioriteto statinių remonto darbų šešiuose sistemos objektuose. „Toks sprendimas leis sutaupyti apie 9 mln. eurų, kuriuos planuojama nukreipti tiesioginiams gynybos poreikiams“, – teigė ministerija. Taip pat sustabdytas veiklos valdymo informacinės sistemos diegimo projektas už 5 mln.

Aplinkosauga besirūpinanti mama ir „TikTok“ kūrėja internete sukėlė aršias diskusijas po to, kai atskleidė, kad jos šeima naudoja daugkartinio naudojimo tualetinį popierių. Jis pagamintas iš senų kalėdinių pižamų, o tai, pasak moters, yra ekologiškas ir ekonomiškas sprendimas. Tačiau tokia praktika ne visiems pasirodė priimtina – socialiniuose tinkluose pasipylė tiek palaikymo, tiek pasipiktinimo komentarai, rašo dailymail.co.uk.

Maisto kainos auga, o daugelis žmonių skundžiasi, kad jų mėnesio išlaidos maistui vis didėja. Ar įmanoma valgyti sveikai ir kokybiškai neišleidžiant per daug pinigų? Mitybos specialistas Mantas Liekis sako – tikrai taip. Tereikia laikytis keleto paprastų taisyklių ir planuoti savo pirkinius. Paprastai apsipirkimas prasideda be aiškaus plano – žmonės užsuka į parduotuvę ir tiesiog deda į krepšelį tai, kas patraukia akį. Tačiau toks įprotis gali stipriai ištuštinti piniginę.

Artėjantį pavasarį primena ne tik ilgėjančios dienos, bet ir etnologų pastebimi gamtos atgimimo ženklai. Ilgesnės dienos ir didesnis natūralios šviesos kiekis leidžia išmintingiau planuoti energijos naudojimą namuose. Elektrą naudoti taupiau ir efektyviau padės pakoreguoti kasdieniai įpročiai, rašoma pranešime spaudai. Pavasario šauklės gervės – jau Lietuvoje Pasak etnologo prof.

Lietuvos bankas siūlo gyventojams sutaupyti tūkstančius eurų ir refinansuoti savo būsto paskolas. Nuo vasario Lietuvoje startavo galimybė tai padaryti supaprastinta tvarka, kai išlaidas notarui ar turto vertintojui dengia ne pigesnės paskolos norintis gyventojas, o bankas, kuris teikia refinansavimo paslaugą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kaunietė Agnė su vyru prieš keletą metų ėmė būsto paskolą, kantriai moka įmokas ir apie paskolos refinansavimą kol kas negalvoja.

Skaitmeninių finansinių paslaugų platformos „Credit24“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad pagrindinis Lietuvos gyventojų tikslas per artimiausius 12 mėnesių yra taupyti nenumatytoms situacijoms (44 proc.). Tai ypač aktualu moterims (48 proc.), kurios taupymą nenumatytiems atvejams vertina labiau nei vyrai (39 proc.). „Noras taupyti nenumatytiems atvejams rodo, kad žmonės turi neapibrėžtumo, nesaugumo jausmą.

Daugiausia pajamų vaikų poreikiams iš taupančių Baltijos šalių gyventojų atsideda lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuota apklausa. Anot tyrimo, tarp atskirai taupančiųjų vaikų ateičiai, didžiausias sumas Baltijos šalyse skiria Lietuvos gyventojai. Iki 20 eurų vaikų reikmėms per mėnesį nurodė atsidedantys 2 proc. Lietuvos ir po 3 proc. Latvijos ir Estijos respondentų. 21–50 eurų – 5 proc. lietuvių, 6 proc. estų ir 8 proc. latvių.

Įgudę taupyti tautiečiai, tikriausiai, neleis sumeluoti, kad kur kas mažiau išleidžiama renkantis didesnes pakuotes. Įvertinus 100 gramų ar mililitrų kainą ir lyginant ją su kilogramu ar litru, pirkti didesnę skalbimo miltelių, šampūno, dantų pastos, kavos, aliejaus ar daugelio kitų produktų pakuotę dažniausiai apsimoka labiau.

Šiandien maždaug kas antras Lietuvos gyventojas turi automobilį, o sovietmečiu tai buvo tik daugelio svajonė. Net tie, kam pasisekė, turėjo nuolat sukti galvą dėl atsarginių dalių, padangų, o žlungant imperijai – ir dėl degalų deficito. Todėl mechanikai dalijo patarimus, kaip taupiai vairuoti. Be to, norint sutaupyti benzino, ragino vasarą pilno bako nepripilti.

Paskutinį vasaros mėnesį mokyklinio amžiaus vaikų turinčios šeimos jau žvalgosi į kanceliarines prekes: kone visi moksleiviai norėtų atnaujinti kuprines, įsigyti dailių penalų bei rašymo priemonių, pasvajoja ir apie naują telefoną ar kompiuterį. Jų tėvams vaikų norai siejasi su didesnėmis išlaidomis artėjant rudeniui, tad prekybos tinklas „Rimi“ atliko kiek daugiau nei 900 pirkėjų apklausą ir išsiaiškino, kaip jie ketina ruoštis, o svarbiausia – sutaupyti belaukiant rugsėjo.

Lietuviai dar laukia medalių olimpiadoje, tačiau įsibėgėjusiose „Iki“ Taupymo žaidynėse šimtai pirkėjų prizais džiaugiasi kas savaitę. Jose „Iki“ jau išdalijo šūsnį vertingų dovanų, o vien per liepą pirkėjai sutaupė arti 1 mln. eurų savo kasdieniams pirkiniams. Geriausiai apie šios didelio populiarumo sulaukusios „Iki“ iniciatyvos naudingumą pirkėjams byloja nenuginčijami skaičiai: ne vienam su „Iki“ kortele vos per pirmąjį Taupymo žaidynių mėnesį pavyko sutaupyti ir virš pusės tūkstančio eurų.

Žmonės taupė visais laikais, tačiau sovietmečiu taupymas buvo dar aktualesnis, nes daugybės dabar mums įprastų daiktų, tuo metu paprasčiausiai nebuvo. Todėl žmonės siūlyta iš naujo naudoti net nudėvėtas kojines, pėdkelnes, įvairias audinių skiautes. O butus remontavo patys, nes taip buvo pigiau.

Šiais laikais nedaug žmonių savo reikmėms konservuoja produktus žiemai, tam nėra reikalo, nes tiek šviežių vaisių ir daržovių, tiek konservuotų galima įsigyti prekybos centruose. Tačiau sovietmečiu konservavimas buvo vienas iš būdų – pigiai ir skaniai valgyti visus metus. Žmonės buvo raginami netgi sugedusius konservus iš naujo konservuoti, o vėliau valgyti. Sovietų Sąjunga, kaip ir dabar Rusija, yra didžiausia pagal plotą šalis pasaulyje.

Visais laikais gyventojai buvo raginami taupyti. Tačiau patarimai, kaip sutaupyti dar daugiau pinigų, įvairiais laikais skyrėsi. Pavyzdžiui, sovietmečiu skaičiuotuvas prilygo stebuklui, kuris padėjo taupyti laiką. O įvairių sričių specialistai patarė taupyti maisto likučius, tinkamai naudotis buities prietaisais ir sandarinti duris ir langus, pro kuriuos tiesiogine to žodžio prasme švilpavo vėjai. Visi šie taupymo patarimai surinkti sovietinei moteriai skirtoje knygoje „Taupumas buityje“ (aut.

„Iki“ parduotuvėse – dar vienas visiškai naujas ir lengvas būdas sutaupyti. Itin gilios „Iki“ nuolaidos jau leidžia sumažinti savo išlaidas kaskart apsiperkant. Šie dažno pirkėjo šimtais skaičiuojami sutaupyti eurai gali virsti dar ir puikiais prizais – „Iki“ jau paskelbė Taupymo žaidynių pradžią. Bus renkami savaitės ir didieji čempionai, kurie laimės tiek, kiek jau bus sutaupę.

Pirmadienį pradėta platinti nauja dvyliktoji vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,2 proc. metinių palūkanų. Lakštų emisija bus platinama liepos 1–15 dienomis, o išperkama 2025 metų liepos 16 dieną, pirmadienį pranešė Finansų ministerija. VTL platinami per bankus „Swedbank“ ir SEB. Vertybinius popierius gali įsigyti tik fiziniai asmenys.  Pernai atnaujinus VTL platinimą per 11 emisijų gyventojai įsigijo jų už 203,9 mln. eurų.

Dar nuo 2020 m. gyvename nuolatinės turbulencijos laikotarpyje. Per šį laiką daug kas išmoko taisyklingai tvarkyti savo asmeninį, poros ar šeimos biudžetą. Tačiau atostogos – tarsi rojaus obuolys, kuris nuolat veda į mažytes nuodėmes. Kad jos būtų neskaudžios, nekeltų rūpesčių, patariama dar sykį peržvelgti atostogoms skirtų pinigų efektyvumą ir valdymą.

Palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, lietuviai mažiausiai linkę rimtai vertinti finansinės atsargos kaupimą. Kaip rodo SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas, finansinę pagalvę kaupia trečdalis (26 proc.) lietuvių, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje kaip prioritetą tai įvardijo 58 proc. jaunų estų ir 48 proc. latvių. Nors latviai ir estai finansine atsarga rūpinasi labiau negu lietuviai, pensijai kaupti jie taip pat neskuba.

39 proc. lietuvių mano, kad asmeninė finansinė padėtis labiausiai priklauso nuo jų pačių priimamų finansinių sprendimų, atskleidžia Lietuvos banko užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu sausį atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Kaip rodo tyrimas, rekomenduojamą trijų ir daugiau mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą yra sukaupę 33 proc. Lietuvos gyventojų. Bent dviejų mėnesių pajamų dydžio santaupų sumą nurodo turintys 14 proc. respondentų.

„Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai atskleidžia, kad lietuviai kišenpinigių vaikams duoda dvigubai daugiau nei latviai ar estai. Pasak eksperto, kišenpinigiai yra puikus būdas ugdyti vaikų finansinį raštingumą, tačiau svarbu atsižvelgti ir į jo poreikius, ir savo galimybes.  Ekspertas pataria, kiek duoti ir kaip išmokyti vaiką taupyti.

Artėjant vienai didžiausių metų švenčių, šv. Velykoms, daugelis imasi už galvų, nes žino, – bus išleista didžiulė suma pinigų pasiruošimui. Tačiau nebūtina išleisti daug, kad stalas būtų nuklotas įvairiausiais skirtingais patiekalais. Patarimais, kaip sutaupyti apsiperkant prieš šventes, pasidalijo nuolaidų ekspertė vilnietė Renata. Kuri savo „Instagram“ „akcija.atrakcija“, turi beveik 82 tūkst. sekėjų.

Pastaraisiais metais spartus prekių ir paslaugų kainų augimas, paskatino gyventojus dažniau ieškoti įvairių nuolaidų ir akcijų. Kai kurie viliasi, kad nepaisant mažesnės kainos, jie vis tiek nusipirkti kokybiškas prekes ar paslaugas. Rinkodaros specialistų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Vieni tikina, kad mokant pigiau kokybės nereikėtų tikėtis. Kiti vardija priežastis, kodėl pardavėjai taiko nuolaidas ir kodėl prekė ar paslauga visada turi būti kokybiška.

Šimtai tūkstančių „Iki“ pirkėjų šį sausį prie kasos maloniai apstulbo – kiekvienas pirkinys jų krepšelyje tekainavo 1 ct. Prekybos tinklas „Iki“ skaičiuoja, kad visą mėnesį besitęsusi akcija „Sausio akcentas – viskas po centą“ pirkėjams sutaupė arti 1,5 mln. Eur. Mėnuo baigiasi, bet „Iki“ parduotuvėse galimybių sumažinti savo išlaidas pirkiniams ir toliau netrūks.

Nors ekonomistai žada, kad šiemet toliau mažės infliacija, o atlyginimai augs greičiau nei kainos, tai nebūtinai reiškia, jog gyventojai daugiau išleis atostogoms. Kaip rodo atlikti tyrimai, daugelis gyventojų atostogoms taupo likus bent pusmečiui laiko ir kas mėnesį atsideda apie 5 proc. savo pajamų.

Šiluma iš pastatų gali pasišalinti įvairiais būdais, tačiau yra keletas įrodymais pagrįstų ir nebrangiai kainuojančių priemonių, kurios padės išlaikyti namuose šilumą. Yra pakankamai nedaug mokslinių duomenų apie tokių priemonių veiksmingumą. Be to, kai kurios dažnai minimos idėjos, pavyzdžiui, kambario šildymas žvakėmis, gali būti pavojingos. Galiausiai šaltesnio klimato šalyse nepatartina žiemą bandyti apsieiti be šildymo sistemos, užtenka šiek tiek pagerinti minėtos sistemos veikimą.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija. Anot Finansų ministerijos, už ją bus mokama 3,6 proc. metinių palūkanų. Skelbiama, kad taupymo lakštų emisija bus platinama sausio 8–22 d., o išperkama 2025 m. sausio 23 d. Kiekvienas, norintis įsigyti VTL, tą gali padaryti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus, „Swedbank“ arba SEB, jų internetiniame banke.

Tai jau tampa savotiška tradicija: apsipirkti prekybos tinkle „Lidl“ ir toliau galima pigiausiai, skelbia naujausias atrinktų prekių krepšelių kainų palyginimas. Kaip kalendoriuje nesikeičia Kalėdos, taip ir atrinktų prekių krepšelis visose „Lidl“ parduotuvėse vis dar yra kur kas pigesnis nei kituose dvejuose didžiausiuose  Lietuvos prekybos tinkluose. „Apsipirkti didžiosioms metų šventėms gali būti tikras iššūkis, ieškant ne tik reikalingų prekių, bet ir bandant kuo pigiau apsipirkti.

Jauni Lietuvos gyventojai taupo nepakankamai: penktadalis iš viso neturi santaupų, o beveik trečdalis sugebėtų iš santaupų išgyventi iki vieno mėnesio. Pasak naujausių ekonomistų apklausų, jauni žmonės vidutiniškai į rankas uždirba apie 1200 eurų per mėnesį, tačiau tam, kad galėtų taupyti, prie algos reikėtų pridėti dar beveik 600 eurų. Jaunimui kaupti trukdo brangi nuoma bei įprotis gyventi socialiniuose tinkluose, kurie esą skatina neatsakingai leisti pinigus.

Sumanūs prekybos tinklo „Iki“ pirkėjai, bet ne visi reklamų kūrėjai žino – atlikus vos vieną veiksmą prie parduotuvės kasos galima stipriai sutaupyti pirkiniams. Tereikia panaudoti „Iki“ lojalumo kortelę, su kuria ne tik suteikiamos didelės nuolaidos, bet ir dalijami vertingi prizai. „Sakoma, kad gerai istorijai faktai nesukliudys, bet reklamai – gali. Ar prekybos tinklų reklamos rodo tiesą, nesunku patikrinti kiekvienam – tiesiog parduotuvėje susirinkti reklamuojamą pirkinių krepšelį.

Kokius piniginius pagrindus po kojomis turi šalies jaunimas? Ar jie užtikrinti dėl dabartinės savo finansinės situacijos, ar dirba srityje, kuri bus tarp paklausiausių po 5–10 metų? Remdamosis pirmą kartą atlikta 18–29 metų gyventojų apklausa, makroekonominiais bei „Swedbank“ duomenimis, į šios ir kitus klausimus atsakė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė ir ekonomistė Greta Ilekytė.

Kokio dydžio atlyginimo užtektų ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir skirti dalį pinigų pramogoms ar taupymui? Vieni specialistai skaičiuoja, kad ši suma turėtų gerokai viršyti minimalų atlyginimą, kiti tikina, kad visų poreikiai skirtingi. O dar kiti skaičiuoja, kad ori alga Lietuvoje turėtų siekti 2 tūkst. eurų.