taupymas

Ekonominė situacija šiuo metu nėra palanki mūsų piniginei – pabrangęs maistas, elektra, dujos. Tačiau šis laikotarpis gali tapti proga, peržvelgti savo valgymo bei apsipirkimo įpročius. Gydytoja dietologė Ieva Laukytė-Gaulė papasakojo, kaip galėtume pakoreguoti savo apsipirkimo įpročius, kad sutaupytume pinigų, bei į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint valgyti sveikatai palankiau, tačiau per daug neploninant savo pinginės.

Net 19 proc. tėvų mano, kad vaikai patys išmoks valdyti finansus ir apie tai su savo atžalomis nekalba, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 metų amžiaus vaikų turinčių šalies gyventojų apklausa. Tačiau išmokti teisingai ir tvariai valdyti savo finansus be finansinių žinių – neįmanoma. Tuo metu atsitraukti nuo atsakomybės ir tikėtis, kad visko išmokys mokykloje taip pat nereikėtų. Aptarkime, kodėl.

Nors maisto pirkimas didesniais kiekiais gali pasirodyti palankus tik gausioms šeimoms ar esant specialiai progai, visgi, tinkamai pasirinkus prekes, toks būdas gali būti patogus ir padėti sutaupyti kiekvienam iš mūsų ne vieną šimtą eurų.

Nemaža dalis lietuvių gana dažnai apsiperka Lenkijoje, ypač prieš išeigines ir šventines dienas. Žmonės pasakoja, kad dabar ten nebereikia ir vykti, galima apsipirkti internetu. Gyventojai, apsiperkantys tose pačiose parduotuvėse kaip ir Lietuvoje, skaičiuoja, kad Lenkijoje ne tik pigiau, bet ir apsipirkti paprasčiau. Šiuo metu pigiausias žvakių papildymas šio tinklo parduotuvėje atsieina maždaug 0,45 euro, jei skaičiuotume oficialiu euro ir zloto santykiu, o Lietuvoje – 0,6 euro.

Kišenpinigiai, duodami vaikams, atrodo paprastas ir savaime suprantamas dalykas. Vis tik juos duodant neapgalvotai galima stipriai pakenkti vaiko supratimui apie pinigus ir elgesiui su jais. Anot eksperčių, dienpinigių suma gali būti įvairi, svarbiausia, kam jie yra skirti. T. y. tėvai turi aiškiai apibrėžti, ką vaikas už tuos pinigus galės pirkti ir prie kokių pirkinių tėvai jau neprisidės. Pašnekovių teigimu, vaikams turi būti leidžiama daryti klaidų, tačiau jie turi pajusti pasekmes.

Kai kurių prekių kainos Lietuvoje krenta, tačiau jos vis dar yra nemažos ir daug žmonių ieško būdų, kaip sutaupyti: prekybos centruose renkasi pigesnes prekes, atsisako ne pirmo būtinumo prekių arba jas perka tik su nuolaida.

Dažnam pinigų tema draugų ar šeimos rate vis dar yra tabu, o ypač vengiame šios temos su vaikais. Kalbėtis su vaikais apie pinigus – labai svarbu. Kaip paaiškinti vaikui, kad maistas šaldytuve ar higienos priemonės vonioje pačios ten neatsiranda, kad jos kainuoja? O iš kur vaikui tai žinoti, jeigu tėvai nepaaiškina? JAV atliktas tyrimas parodė, kad 83% tėvų mano, jog finansinio raštingumo vaikus turi išmokyti jie, tačiau vos 15% kalba su vaikais apie pinigus bent kartą per savaitę, o 31% – niek...

Gyventojai pastebi, kad išaugus kainoms, mėnesio pabaigoje algos beveik nebelieka. Todėl dalis žmonių ėmė drastiškai taupyti, pavyzdžiui, atsisako dalies maisto produktų, vandens buteliuose, gazuotų gėrimų ar kavos. Taip pat dalis gyventojų rečiau lankosi kavinėse, restoranuose ar grožio salonuose. Ekonomistai pastebi, kad Lietuvoje infliacija vis dar aukštesnė nei kitose Europos šalyse, bet žada, kad kitais metais ji bus dvigubai mažesnė.

Nors teigiama, kad pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos vis mažėja, gyventojai tikina, to nejaučiantys. Artėjant šildymo sezonui žmonės ėmė dar labiau taupyti, todėl atsisako nebūtinų paslaugų. Pavyzdžiui, procedūrų grožio salonuose ar kirpyklose. Tai pastebi ir grožio specialistės. Anot jų, manikiūras ar plaukų dažymas tapo prabanga. Moterys gražinasi kur kas rečiau.

Šiandien Lietuvoje – ne tik kalendorinis ruduo, bet ir mokslo metų pradžia. Ne paslaptis, kad kai kuriems tėvams vaikų paruošimas mokyklai yra nemenkas iššūkis, o kanceliarinėms prekėms ir kitoms reikmėms tenka stipriai patuštinti kišenes. Atėjus naujiems mokslo metams portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek tėvams kainavo į mokyklą paruošti savo vaikus, kokias kainas ir pasiūlymus mokyklinukams šiemet paruošė prekybos tinklai Lietuvoje.

Pastaruosius kelerius metus lietuviai neturėjo jokių galimybių tiesiogiai paskolinti pinigų valstybei. Dėl to nemaža dalis palūkanų atitekdavo užsieniečiams. Tačiau nuo pirmadienio gyventojai vėl galės užsidirbti skolindami savo pinigus Lietuvai. Milijonai eurų palieka Lietuvą Pensijoms, sveikatos, krašto apsaugai, švietimui ir visoms kitoms viešosioms reikmėms Lietuva kasmet išleidžia daugiau pinigų nei surenka mokesčių, kuriais visa tai finansuoja.

Augančios palūkanos gyventojams gali ir papildyti pinigines, tereikia bankuose padėti indėlius. Bankų atstovai tikina, kad susidomėjimas indėliais, ypač terminuotais išaugo. Vis daugiau žmonių įdarbina sukauptus pinigus.   Bankai suskaičiavo, kad padėjus 10 tūkst. eurų indėlį, per metus galima uždirbti 350 eurų. Jeigu tokios sumos neturite, uždarbis bus mažesnis, bet jį galite gauti ir kiekvieną dieną.

Vasara – metas, kuomet galime pailsėti nuo darbų, rūpesčių, mėgautis geru oru ir mėgstamomis veiklomis, praleisti daugiau malonaus laiko su šeima arba draugais. Visa tai skamba kaip... atostogos! Ši vasara jau įpusėjo, ar jau spėjote susiplanuoti savo atostogas? Skirk minutę ir pagalvok, kaip jos gali atrodyti – poilsis sodyboje prie ežero, išvyka prie jūros, o galbūt skrydis į išsvajotą šalį? Deja, nuo svajonių atostogų mus dažnai sustabdo ne kas kita, o pinigų trūkumas.

Tautiečiai prieš Mindaugines jau nuo vakar šturmuoja parduotuves, ruošiasi laisvadieniui, negaili pinigų maistui ir gėrimams. Pasak prekybininkų, lietuviai šluoja šviežią ir marinuotą mėsą, alkoholį, saldumynus, daržoves ir tautinę atributiką – vėliavas, raktų pakabukus. Nepaisant rekordinių maisto produktų kainų Lietuvoje, dalis kalbintų tautiečių šventei pasiruošę išleisti šimtus eurų, tiesa, yra ir tokių, kurie skuba apsipirkti kaimyninėje Lenkijoje ir ten pat švęsti Mindaugo karūnavimą.

Gyventojai skundžiasi, kad išaugus prekių ir paslaugų kainoms pragyventi darosi sunku. Žmonės skaičiuoja, kad jų išlaidos viršija pajamas. Bankų atstovai skaičiuoja, kad beveik pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos. Tačiau finansų profesoriai ir ekonomistai tikina, kad tai ne visada blogai. Be to, anot jų, norint sutaupyti reikia uždirbti bent 800 eurų. Neseniai atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 47 proc.

Išaugusios prekių ir paslaugų kainos verčia gyventojus taupyti arba leisti santaupas. Tačiau finansų specialistai skaičiuoja, kad pusė lietuvių santaupų neturi – gyvena nuo algos iki algos. Kad taupyti būtų lengviau, finansų specialistai įvardija sumą, kurią nuo atlyginimo reikėtų atsidėti taupymui, o kiek išleisti. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, net 47 proc. Lietovos gyventojų nurodo, kad jų išlaidos – lygios pajamoms arba už jas didesnės.

Eiti į parduotuvę su pirkinių sąrašu – šią taisyklę, kaip sutaupyti, žino bene kiekvienas. Tačiau pastaruoju metu socialiniuose tinkluose populiarėja dar viena gudrybė sumaniam apsipirkimui – atvirkštinis pirkinių sąrašas. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šis metodas gali padėti gerokai sumažinti išlaidas ir išvengti maisto švaistymo, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Pastaruoju metu kylant maisto, būtinųjų prekių ir būsto paskolų kainoms tampa vis svarbesni taupymo bei asmeninio biudžeto planavimo klausimai.  Žmonės ieško vis gudresnių būdų ne tik didinti savo pajamas, bet ir planuoti išlaidas taip, kad pavyktų kaupti pinigų rezervą kartu per daug nenuskriaudžiant savo poreikių. Ar tai aktualu ir Jums? Kviečiame skaityti straipsnį, kuriame daugiau papasakosime, kas yra taupymas, kokie galimi taupymo būdai ir kaip planuoti savo mėnesio biudžetą.

Išaugusios kainos pakoregavo daugelio gyventojų įpročius. Žmonės ėmė taupyti. Tačiau psichologai atkreipė dėmesį, kad gyventojai neturi sveiko santykio su pinigais – taupo per daug arba išlaidauja ir perka daiktus ne pagal kišenę. Bankų atlikti tyrimai irgi rodo, kad žmonėms trūksta finansinio raštingumo ir tik pusė gyventojų yra patenkinti savo finansine padėtimi.

Neturite jokio konkretaus plano, kaip valdyti savo asmeninį mėnesio biudžetą, o pinigus leidžiate labiau pagal norus, neatsižvelgiant į savo galimybes? Ar kada susimąstėte apie savo asmeninių pinigų valdymą? Gebėjimas valdyti savo asmeninį biudžetą yra tiesus kelias į finansinį saugumą ir nepriklausomybę. Sužinokite, nuo ko pradėti asmeninių pinigų valdymą.

Lietuvoje yra daugiausia taupančių gyventojų Baltijos šalyse, rodo naujausia apklausa. Daugiausiai – 32 proc. – neturinčių santaupų žmonių yra Latvijoje, Estijoje – ketvirtadalis, o Lietuvos santaupų neturi tik apie penktadalis (18 proc.) šalies gyventojų, pranešė apklausą užsakęs „Luminor“ bankas.  „Luminor“ Kasdienės bankininkystės produktų skyriaus vadovė Aušrinė Mincienė teigė, kad dėl mažesnių pajamų ir brangstančio pragyvenimo dalis žmonių negali sutaupyti.

Lietuviai pasakė kokia šiai dienai jų svajonių pensija – tai kiek daugiau nei 900 eurų. „Swedbank“ tyrimo duomenimis, dar trečdalis norėtų ir daugiau nei tūkstančio eurų. Ekonomistai tokias lietuvių svajones laiko nerealiomis. Mat vidutinė šiuo metu skiriama pensija siekia vos 500 eurų. Ekonomistai norintiems didesnės pensijos ragina kaupti papildomai ir taupyti.

Augant išlaidoms gyventojai ieško būdų, kaip sutaupyti. Vienas jų – terminuotas indėlis. Bankai skelbia, kad didina terminuotų indėlių palūkanas. Todėl dabar kišenėje turint mažiausiai 100 eurų galima iš jų uždirbti kelis eurus papildomai. SEB bankas paskelbė, kad nuo balandžio 3 dienos pradėjo mokėti palūkanas už trumpalaikius 3–5 mėnesių terminuotuosius indėlius.

Visiems gerai žinomas įprotis taupant elektrą yra šviesos išjungimas išeinant iš kambario ar namų. Tačiau retai kas susimąsto, kad sąskaita už elektrą gerokai sumažėtų sistemingai prižiūrint įvairius namuose esančius prietaisus. Pasirodo, nemažai elektros energijos išeikvoja į elektros tinklą įjungti, bet nenaudojami prietaisai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pabrangus valstybės skolinimuisi rinkose jau šių metų antroje pusėje žadama vėl leisti valstybės taupymo lakštus, skirtus gyventojams. Anot jos, su bankais jau deramasi dėl komisinių mokesčių.   „Tai yra mūsų darbotvarkėje, dabar darbinio proceso vidurys“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo socialdemokratų frakcija teigė ministrė.  Pasak jos, lakštais vėl grąžinami, nes brangsta skolinimasis kitais būdais.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai antradienį susitarė iki 2024 metų kovo pratęsti priemones, skirtas savanoriškam dujų vartojimo sumažinimui visame bloke 15 procentų. Dujų suvartojimo mažinimas padeda išlaikyti užpildytas saugyklas, užtikrinti daugiau energijos tiekimo ir „sumažinti kainas“, pažymėjo deryboms pirmininkavusi Švedijos energetikos ministrė Ebba Busch. ES šalys praėjusią vasarą įsipareigojo sumažinti suvartojimą bent 15 proc.

Padidėjus kainoms daugelis žmonių stengiasi sutaupyti pinigų. Tačiau kai kuriems tai padaryti yra ganėtinai sunku, nežino, kaip tai reikėtų padaryti. Pasirodo, kad pakeitus kelis įpročius namuose galima sutaupyti ne tik pinigų, tačiau ir energijos. Energetikos ekspertai pasidalino keliais būdais, kaip namuose galima sutaupyti pinigų. Nors pasirodęs pavasaris pamažu ir džiugina šylančia oro temperatūra, tačiau pakloti nemažus pinigus už šildymą vis dar tenka.

Finansų specialistai nuolat pataria gyventojams taupyti ir atsidėti pinigų juodai dienai ar galiausiai pensijai, tačiau didžioji dalis Lietuvos gyventojų to nedaro. Ir trečdalis iš jų neturi visiškai jokių santaupų. Be to, kai kurių gyventojų išlaidos nuolat viršija pajamas. Remdamasis Baltijos šalyse bei Švedijoje atlikta gyventojų finansinių žinių ir gebėjimų apklausa, „Swedbank“  sudarė gyventojų Finansinės sveikatos indeksą.

Keturi iš dešimties lietuvių ketina mažiau pramogauti ir geresniems laikams nukelti stambesnius pirkinius. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Kone trečdalis taupys kelionių sąskaita. Ekonomistai pabrėžia – nors kainos kyla jau metus, dabar keisti finansinius įpročius žmones paskatino pakilusios palūkanos. Sulėtėjusi prekyba neišvengiamai smukdys ir pačią ekonomiką, o ji tikriausiai panirs į recesiją.

Energetinės krizės įkarštyje gautos didesnės sąskaitos už elektrą išgąsdino ne vieną. Tačiau jos turėjo ir teigiamą efektą – padėjo greičiau formuotis įpročiams, kaip efektyviau naudoti elektros energiją. Ją labiau taupyti ėmė ne tik gyventojai, bet ir organizacijos bei įmonės. Ekspertai sako, kad įmonės, kuriose prie taupymo prisideda visi darbuotojai, ekonominę tokio žingsnio naudą gali pastebėti jau po pusmečio, o per metus energijos sąnaudas sumažinti 5–20 proc.

Energiją savo būste taupo 80,3 proc. Lietuvos gyventojų, o 19,7 proc. jos netaupo, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atlikta apklausa. Labiausiai linkę taupyti vyriausi ir jauniausi – 65-75 metų bei 18-24 metų žmonės. Tuo metu mažiausiai taupymu rūpinasi tie namų ūkiai, kurių skaitiklių parodymai nuskaitomi automatiškai – tik 39,7 proc. jų sako taupantys.

Tikriausiai visi nors kartą yra patyrę, ką reiškia gyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo. Nemaloni situacija neretai skatina sau pasižadėti, jog nuo kito mėnesio savo biudžetą imsite planuoti atsakingiau. Ir vis dėlto kai kuriems tai taip ir lieka tik pažadais.

Lietuvos restoranuose ir kavinėse daugeliui valgyti tampa vis brangiau. Didelė dalis žmonių viešąsias maitinimo įstaigas išmaino į namų virtuvę ir gamina dažniau patys. Tai pastebi ir restoranų atstovai. Anot jų, žmonės taupo, todėl į restoranus užsuka rečiau.

Pusė Lietuvos gyventojų pernai sumažino elektros vartojimą ir atsakingiau stebi savo įpročius. Vis dėlto maždaug kas ketvirtas žmogus neketina imtis jokių veiksmų, kad sumažintų mokesčius už elektrą, rodo „Luminor“ banko užsakymu agentūros „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Norėdami sumažinti elektros sąskaitas net pusė gyventojų (51 proc.) teigė kasdien namuose naudojantys mažiau elektros ir atsakingiau stebintys jos vartojimo įpročius.

Ar kada esate pagalvoję, kad sutaupyti galima ne tik kruopščiai planuojant savo pirkinius, bet ir juos perkant tam tikromis valandomis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad „Iki“ parduotuvėse apsipirkinėjant rytinėmis bei vakarinėmis valandomis kasdien siūlomos ypatingos nuolaidos. Be to, visą sausio mėnesio perkant už daugiau nei 10 Eur sekančiam apsipirkimui taikoma 10 proc. nuolaida.

Kasdien pietauti mieste – tampa vis didesniu iššūkiu piniginei. Dienos pietų kaina sostinės centre vidutiniškai svyruoja nuo 5 eurų iki keliolikos. Jų atsisakant, per mėnesį galima sutaupyti mažiausiai 100 eurų, o per metus sukaupti solidžią sumą atostogoms. Todėl lietuviai vis dažniau renkasi pietus pasigaminti namuose arba pirkti parduotuvėje, tuomet jie atsieina vos porą eurų. Šias tendencijas patvirtina ir Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Smarkiai brangstant paskoloms ir būtiniausioms prekėms, dalis lietuvių griebiasi už galvų, kaip gyventi, kad nereikėtų lįsti į skolas. Finansų ekspertai tvirtina, kad susitaupyti gali ir mažas algas gaunantys žmonės, o „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ragina kiekvieną atsakyti sau į klausimą, ar tikrai neišlaidavome kažkam, ko galėjome atsisakyti. Pokalbis su J. Cvilikiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Apklausos rodo, kad 7 iš 10 lietuvių jaučia finansinį nesaugumą.

Vienas iš dažniausių naujametinių pažadų – geresnis asmeninių finansų kontroliavimas. Nors karantinas šią užduotį daugeliui palengvino, savęs ribojimas daugeliui asocijuojasi su vargu, o galiausiai paliaubomis. Didžiausias pinigų siurbikas yra parduotuvės ir prekybos centrai. Kaip stebėti ne tik akcijas, bet ir etiketes, norint sutaupyti? Kainų palyginimo tinklalapio Pricer.

Ar norėtumėte šiemet sutaupyti iki 1 456 eurų juodai dienai be didelių pastangų? Jei vis nesiseka pradėti ar metų pradžioje išsikėlę ambicingus taupymo tikslus neužilgo prarandate entuziazmą, pamėginkite taupymą paversti žaidimu. Taip kaupti ateičiai bus įdomiau. Laikydamiesi aiškių taisyklių, atidėdami po nedaug, metų pabaigoje pasieksite apčiuopiamų rezultatų.

Gražiausios metų šventės jau visai ant nosies. Paruošti 12 patiekalų – nemenka užduotis, todėl idėjų Kūčių stalui gyventojai ieško iš anksto. Tarp užklausų – patarimai, kaip sutaupyti ar iš kelių ingredientų paruošti šventinius valgius. „Gal turite idėjų pasigaminti pigų Kūčių ir Kalėdų stalą 12 asmenų? Norėtųsi kažko pigiau ir skaniau“, – klausiama daugiau nei 100 tūkst. vartotojų turinčioje socialinių tinklų grupėje.

Visi taupo, net ir Seimo nariai. Parlamentarai pripažįsta, kad siaučianti infliacija, augančios maisto ir paslaugų kainos kaip reikiant kirto per kišenę. Kelis tūkstančius uždirbantys Seimo nariai ir ministrai atvirauja, kad pastaruoju metu ėmėsi įvairių taupymo būdų ir teigia, kad jų atlyginimas yra nekonkurencingas.  Lygiai prieš metus premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Automatizuotos namų valdymo sistemos, tai ne tik puikus būdas palengvinti kasdienybę, bet ir sutaupyti pinigų. Skaičiuojama, kad energijos suvartojimo kaštai įdiegus reikiamas naująsias technologijas sumažėja bent 25–30 proc., kartais – ir dar daugiau.

Vieno vienintelio patarimo, kuris padėtų apsaugoti šeimos biudžetą nuo infliacijos, nėra, tačiau šiek tiek pakeitus savo įpročius laikui bėgant net ir iš pažiūros nedideli kasdieniai pokyčiai gali virsti gana reikšminga sutaupyta suma. Kokios taupymo taktikos veikia, o ko reiktų vengti, einant apsipirkti? Infliacija ir padidėjusios kasdienės išlaidos gyventojus skatina įdėmiau įvertinti savo finansines galimybes ir atrasti būdų apsipirkti pigiau.

Manoma, kad namų buityje bene daugiausiai elektros energijos sunaudoja elektrinė skalbinių džiovyklė, tačiau pasirodo, kad tai nėra tiesa. Teigiama, kad ne ką mažiau jos sunaudoja indaplovė ar orkaitė. Dauguma gyventojų išaugus energijos kainoms ieško įvairiausių būdų kaip sutaupyti. Žmonės stengiasi namų buityje kuo mažiau naudoti įvairius prietaisus, vengia jungti šviesas.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų taupė arba taupo pinigus šių metų žiemai, tačiau trečdalis jų neturi iš ko taupyti, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Smunkanti mažmeninė prekyba signalizuoja, kad namų ūkiai vis labiau apriboja savo galimybes pirkti, taupyti verčia didėjančios energetikos kainos, aukšta infliacija ir neapibrėžtumas dėl ateities. Apklausos rezultatai liudija, jog artėjančiai žiemai taupo arba taupė beveik 49 proc. gyventojų.

Augant kainoms, vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip sutaupyti, ieško didesnių nuolaidų ar geresnių pasiūlymų. „Instagram“ subūrusi 55 tūkstančių sekėjų auditoriją, vilnietė Renata, kurią drąsiai galima vadinti nuolaidų eksperte, kasdien dalinasi geriausiais prekybos centruose ar internetinėse parduotuvėse aptinkamais pasiūlymais. Beveik dviejų metų patirtį akcijų paieškose turinti vilnietė, paskyros @akcija.

Daugiau nei šimtas milijonų eurų. Tokią sumą siekiančias sąskaitas už šildymą, elektrą ir kitas komunalines paslaugas gavo Lietuvos gydymo įstaigos. Ir kaip kuri išmano puolė taupyti. Ligoninių koridoriuose gęsta šviesos, prisukamas šildymas. Tuo metu pacientai baiminasi, kad taupymo pasekmes pajus savo sveikatos sąskaita. Klaipėdos universitetinės ligoninės koridoriuose pacientus pasitinka tamsa. Gydymo įstaiga yra priversta taupyti, mat sulaukė milžiniškų sąskaitų už šildymą ir elektrą.

Prieš kelis šimtmečius gyvenęs anglų rašytojas Samuelis Džonsonas sakė: „Labiausiai patenkintas yra žmogus, kuris pinigus ir išleidžia, ir taupo – jis gauna abu malonumus“. Bėda ta, kad visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad taupyti nėra malonu, priešingai – tai savęs ribojimas. O gyventi juk norisi šiandien. Tačiau tik tas, kuris įgyja gebėjimą išleisti mažiau, negu uždirba, iš tiesų jaučiasi finansiškai saugus. Svarbiausia pradėti taupyti ir visai nesvarbu, kiek.

Brangsta ne tik būtinosios prekės ir paslaugos, bet ir įvairios pramogos ar kelionės. Tačiau, panašu, joms gyventojai pasiryžę plačiau atverti pinigines. Finansų specialistai skaičiuoja, kad gyventojai atsisako pramogų ar degalų, tačiau kelionėms pinigų negaili. Žiemos kelionė į Egiptą atsieina apie 450 eurų, o Naujųjų metų kelionei teks pakloti ir 1 tūkst. eurų.