REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekonominė situacija šiuo metu nėra palanki mūsų piniginei – pabrangęs maistas, elektra, dujos. Tačiau šis laikotarpis gali tapti proga, peržvelgti savo valgymo bei apsipirkimo įpročius.

Ekonominė situacija šiuo metu nėra palanki mūsų piniginei – pabrangęs maistas, elektra, dujos. Tačiau šis laikotarpis gali tapti proga, peržvelgti savo valgymo bei apsipirkimo įpročius.

REKLAMA

Gydytoja dietologė Ieva Laukytė-Gaulė papasakojo, kaip galėtume pakoreguoti savo apsipirkimo įpročius, kad sutaupytume pinigų, bei į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint valgyti sveikatai palankiau, tačiau per daug neploninant savo pinginės.

Naudokime vietinius sezoninius produktus

Gydytoja dietologė pasakoja, kad tie produktai, kurie daugelį metų buvo vartojami Lietuvoje mūsų ainių, verti sugrąžinimo į valgiaraštį: įvairios kruopos, šakninės bei ankštinės daržovės, kurios turi daug reikalingų maistingų medžiagų, tačiau šiomis dienomis būna nustumiamos į antrą (arba į paskutinį) planą.

Taip pat būtų naudinga nepamiršti įvairių namuose daugelį metų taikytų produktų išsaugojimo būdų – rauginimo, džiovinimo ir kitų.

REKLAMA
REKLAMA

„Maitinimosi racione verta atkreipti dėmesį į pakankamą visų grūdo dalių kruopų, ankštinių ir šakninių daržovių suvartojimą, kadangi paskutiniu metu mūsų krašte šių produktų vartojimas yra pasikeitęs. Tam turi įtakos ir besiplečiantis kulinarinis skonis, pažindinantis su kitų kraštų virtuvėmis, ir tam tikros visame pasaulyje būdingos tendencijos.

REKLAMA

Jeigu anksčiau pupos, pupelės, žirniai ir lęšiai buvo itin svarbus maisto produktas kasdienybėje, šiuo metu jaunimo tarpe juos nurungia avinžirniai ar edamame pupelės.

Įprastos visų grūdo dalių kruopos skubančio žmogaus patogumo dėlei neretai išmainomos į greito paruošimo, porcijuotus, trumpesnį sotumo jausmą suteikiančius ir neretai brangesnius variantus. Perlinės, sorų, kartais  net grikių kruopos stoja į eilės galą už kitų su nauja mados banga iškilusių atvežtinių kruopų.

Tam, kad vienas produktas neatsibostų, galime prie tų pačių ingredientų pridėdami įvairius priedus pasigaminti daugybę skirtingų patiekalų: ar norime kažko pikantiško, sūraus, o gal saldaus“, – aiškina I. Laukytė-Gaulė.

REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdys: grikius vieną kartą galime gaminti su avokadu, kitą – įpjaustyti mėsos, trečią – pagardinti pienu, ketvirtą – mėgstamu naminiu padažu. Kruopų pagrindas tas pats, tačiau skirtingi priedai sukuria naujus derinius ir papildo racioną įvairesnėmis maistinėmis medžiagomis.

Vietinius, sezoninius produktus mūsų organizmas pažįsta, savo klimato ir krašto gerybes virškinti ir pasisavinti esame prisitaikę geriausiai. Be to, sutrumpindami logistikos grandinę, ne tik sumažiname produkto kainą, bet ir transportavimo metu galimai išskiriamą taršą.

Tai, kad galiu įsigyti egzotinę prekę, nereiškia, kad privalau. Ieva Laukytė-Gaulė tikina, kad papildyti savo racioną egzotiniais produktais yra puiku, tik nepamirškime pirmenybės teikti savo krašto gaminiams ir produktams. O ir piniginė mums padėkos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sezoninių ir/ar ilgai išsilaikančių produktų pasirinkimas galėtų palengvinti mūsų piniginės naštą ir gauti reikalingų maistinių medžiagų. Didžiausia maistinė produkto vertė yra sezono piko metu. Nepamirškime vietinių daržovių, vaisių, uogų, miško gerybių.

„Nėra būtina vasario mėnesį ieškoti braškių, jei jų skoninės savybės toli gražu nesiekia skonio sodrumo sezono įkarščio metu. Tačiau tikrai galime rasti kitų daržovių, uogų ar vaisių, kurie neblogai išsilaiko ir vėsesniais mėnesiais. Šaltuoju metų laiku racioną paįvairinti gali vietiniai šaldyti, džiovinti uogos ar vaisiai, kurie nuo seno gelbėdavo mūsų tautiečius“, – primena gydytoja.

REKLAMA

Šiai dienai vis dažniau ne sezono metu ieškoma vaisių, uogų ar daržovių, kai ilgiau išsilaikantys obuoliai, šakninės, gūžinės, ankštinės daržovės, kurie net šąlant orams ilgai išlaiko maistines savybes, pamirštami.  

Nustumtos ir ropės, kurios seniau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų racione buvo tokios svarbios, kad net iš Naujojo Pasaulio atvežtas bulves kraštiečiai iš pradžių vadino „ropkutėmis“. Piniginei labai padeda rėmimasis sezoniškumu.

Dietologė ragina nepamiršti ir kitų produktų, kurie galbūt nėra tokie pigūs, tačiau jų suteikiamos maistinės medžiagos mums yra reikalingos, t. y. pieno produktų, polinesočiosiomis riebalų rūgštimis turtingų augalinių aliejų, riešutų, sėklų, žuvies, paukštienos, raudonos mėsos. Ji siūlo atkreipti dėmesį ne į kiekybę, o į kokybę. „Galbūt būtų geriau mažesnis kiekis, bet kokybiško produkto, negu didelis pusėtino.“

REKLAMA

Atkreipkite dėmesį, kad galimybės ir poreikiai koreliuoja ne visada

Labai svarbu, kokiomis proporcijomis mes valgysime. Tiek finansiškai, tiek sveikatai palanku pasitelkti maisto pasirinkimo piramidę. Gausiausiai turėtų būti vartojami įvairūs pirmojo piramidės aukšto produktai: grūdai ir kiti krakmolingi skaidulomis turtingi produktai, daržovės, vaisiai, uogos.

Tik vėliau pridedame finansiškai brangesnius antrojo piramidės aukšto produktus: mėsą, žuvį, aliejų, riešutus, sėklas, pieno produktus. „Deja, dažnai kasdieniai pasirinkimai apsiverčia, ir piramidė pradeda atrodyti aukštyn kojomis“, – įspėja dietologė.

„Pasikeitus sąlygoms žemės ūkyje ir gyvulininkystės praktikoje, išgauname daugiau produkcijos, nei prieš 100 metų. Mažiau palankios oro sąlygos Lietuvoje nebelemia badmečių, nors dar visai neseniai grybavimas, uogavimas ir žvejyba buvo ne šiaip smagūs laisvalaikio praleidimo būdai, tačiau būdas užtikrinti prasimaitinimą žiemą ir ankstyvą pavasarį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei anksčiau figos galėjo augti tik Radvilų dvaro oranžerijoje, šiai dienai nereikia būti didiku, kad galėtume jų paragauti“, – istoriniais faktais dalinasi dietologė.

Šventiniai patiekalai šiandien lengvai pasiekiami parduotuvių lentynose, tad natūralu, kad keičiasi ir mūsų maitinimosi įpročiai, kai malonumas bei pramoga kartais nusveria sveikatai palankius kasdienius pasirinkimus. Mažiau įmantrus vietinis sezoninis produktas neretai nublanksta prieš mintį, kad „galiu sau leisti šį skanumyną“.

„Šiai dienai kortas yra sujaukusi galimybė pasiekti produktus, kurie anksčiau nebūdavo lengvai prieinami. Praeityje tortai būdavo valgomi tik ypatingomis progomis, o dabar jie atsiduria ir ant mūsų kasdieninio stalo. Tai natūraliai pakeičia vartojimo įpročius“, – apie ankstesnius maitinimosi įpročius ir galimybes primena I. Laukytė-Gaulė.

REKLAMA

Atkreipkite dėmesį į pakuotę

Ieva Laukytė-Gaulė paklausta, ar brangesni produktai reiškia, kad jie sveikatai naudingesni, atsako, kad vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą negalima, nes kartais kokybė ir kaina koreliuoja, tačiau kitais atvejais tai gali būti išpūstas reikalas ir nebūtinai brangesnis produktas bus palankesnis sveikatai.

„Pasirinkti maisto produktus gali padėti atsižvelgimas į tai, kiek tas produktas yra išreklamuotas. Kartais mes sumokame už vardą. Žinomesnius produktus renkamės dažniau, nei mažiau pažįstamus, todėl verta pažvelgti į etiketę ir jos suteikiamą naudingą informaciją.

„Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse turime specialų žymėjimo simbolį – rakto skylutę, kuriuo žymimas produktas turi mažiau sočiųjų riebalų, pridėtinio cukraus, druskos ir daugiau maistinių skaidulų lyginant su kitais tos pačios grupės produktais.

REKLAMA

Mes galime lygintis tarpusavyje duoną, tačiau negalime lyginti, pavyzdžiui, duonos ir jogurto, nes tai dvi skirtingos produktų rūšys. Net jei produktas ant pakuotės neturi rakto skylutės simbolio, tai nereiškia, kad jis automatiškai sveikatai nepalankus.

Kartais technologiškai neįmanoma pagaminti produktą, kuris galėtų būti ženklinamas šiuo simboliu, nes pvz. sviestas niekada nebus 3% riebumo, konservuotiems produktams kaip konservantas bus naudojamas didesnis druskos ar cukraus kiekis ir t. t., tad informaciją reikia vertinti kritiškai ir atkreipti dėmesį, ar iš viso tikslinga turėti specifinį lūkestį atitinkamam produktui“, – patikslina pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat renkantis produktą verta atkreipti dėmesį ir į sudedamųjų dalių sąrašą. „Jei pirkdami riešutų kremą, ant pakuotės matome, kad produktą sudaro beveik 100 procentų riešutų ir galbūt šiek tiek druskos, tai bus pakankamai grynas produktas.

Tačiau jei skaitydami matome, kad tik dalį produkto sudaro riešutai, įtraukiami aliejai, cukrus, kvapiosios medžiagos ar kiti priedai – toks sąrašas parodo, kad produktas nėra itin grynas, priedais bandoma sumažinti jo savikainą, ir kokybė nebūtinai išlieka aukščiausia“, – kaip išsirinkti kokybišką produktą papasakojo dietologė.

Tas pats galioja ir su perdirbtu maistu. Pirmenybę reikėtų teikti natūraliniam gaminiui, mėsai, kurią galime patys pasigaminti namie, o perdirbtas maistas turėtų likti tik kaip delikatesas, maitinimosi paįvairinimui nedideliais kiekiais, šventinėmis dienomis, tačiau ne kasdienai.

REKLAMA

Atkreipkite dėmesį į lėkštės turinį

Suaugusio sveiko žmogaus pusę pietų lėkštės (23 cm diametro) turėtų užimti daržovės. Jų kiekį gali papildyti vaisiai. „Viskas priklauso nuo sezoniškumo ir išankstinio pasirūpinimo atsargomis.

Jei rinksiuosi sezoninius savo krašto daržoves ir vaisius, sumokėsiu mažiau. Taip pat galbūt turiu galimybę sezono piko metu užraugti ar užšaldyti dalį gėrybių. Šitokiu būdu savo kasdienybę praskaidrinsiu vasaros skoniais, plačiai neatverdamas piniginės.

Jei dabar neturiu didelio lapinių salotų pasirinkimo, galbūt galiu valgyti burokėlius, kopūstus ar morkas. Nebūtina visus metus valgyti tokias pačias daržoves. Jei dabar nėra braškių ar trešnių sezonas, gal galiu valgyti slyvas, kriaušes ar obuolius“, – kaip išsirinkti produktus pataria dietologė.

REKLAMA

Ketvirtį lėkštės turėtų sudaryti krakmolo turintys produktai: grūdai (pvz. grikių košė, perlinės ar kitos kruopos), bulvės, duona, makaronai. „Paskutinis ketvirtis skirtas baltymų šaltiniams.

Tai gali būti: raudona mėsa ar paukštiena, žuvis, ar vegetariškos alternatyvos. Svarbu nepamiršti pieno produktų. Tai gali būti jogurto pagardas ar sūris, įtarkuotas į patiekalus. Lėkštėje turėtų būti ir šiek tiek augalinių riebalų, pvz. mėgstamas aliejus salotose, avokadas, riešutai ar sėklos.

Lėkštės turinys gali skirtis ir priklausomai nuo mūsų sveikatos būklės ir poreikių. Augančiam paaugliui lėkštė gali būti suskirstyta trečdaliais – po trečdalį baltymų, daržovių ir krakmolingo maisto. Jei žmogaus kūno masė yra maža ir siekiama ją padidinti (pvz. sergant nervine anoreksija), pusę lėkštės gali užimti kruopos, ketvirtį mėsa, paskutinį ketvirtį – daržovės“, – aiškina pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

Ieškokite pigesnių alternatyvų

Apsiperkant gydytoja dietologė rekomenduoja pasistengti pajusti, kada mūsų pasirinkimams įtaką daro reklama ir emocijos. Kartais sužaidžia mūsų impulsai ar strategiškai tinkamai vietoje – akių lygmenyje, padėtas galimai didesnės kainos produktas, ar prie kasų išdėlioti mažmožiai, kurių pirkti nė neplanavome, tačiau belaukdami eilėje įsimetame į krepšelį.

„Mes kartais renkamės tam tikrus produktus, nes jie parduotuvėje pasitaikė „po ranka“, afišuojama didelė nuolaida arba tai mums žinomos firmos produktas, tačiau kartais jie nebūtinai bus pigesni nei kiti panašūs pasirinkimai. Verta apžiūrėti tiek aukščiau, tiek žemiau esančias lentynas ir nepasikliauti tik akcijos nurodymu.

Taip pat reikėtų palyginti „bendrą vardiklį“ arba tuos pačius kiekius, t. y. kilogramo kainą, o ne tik vieneto kainą, mat vieneto dydis, kiekis, kokybė gali skirtis. Jei lyginsiu dvi pakuotes skirtingų gamintojų kruopų, kurių vieno pakelis sveria 500 gramų, kito – 800 gramų, nepatikrinus kilogramo kainos, gali būti sunku orientuotis, kuris produktas iš tiesų yra pigesnis už tokį patį jo kiekį.

Kartais už mažesnę pakuotę sumokame daugiau. Iš kitos pusės – svarbu kritiškai įvertinti, ar tikrai panaudosiu visą santykinai pigesnį didesnės pakuotės produkto kiekį. Kartais sumokėjus brangiau už mažesnę pakuotę tokio kiekio, kokio mums iš tiesų reikia, sutaupysime, nes besivaikydami tariamo pigumo be reikalo neišleidome daugiau pinigų dideliam kiekiui, kurio nepanaudosime.

REKLAMA

Kalbant apie socialiniuose tinkluose išgarsėjusius internetinio turinio kūrėjus, jų vardo produktai dažnai būna brangesni už rinkoje esančių analogų kainą, tačiau dėl garsaus vardo yra atpažįstami ir žmonės juos renkasi „bent jau išbandyti“. Taigi, jei tikrai norisi šios rūšies produkto, galima pabandyti paieškoti panašių alternatyvų, kurių sudėtis būtų ne prastesnė (o gal net gi geresnė) ir kurių kaina yra patrauklesnė“, – pataria Ieva Laukytė-Gaulė.

Svarbu įsivardinti ir savo silpnąsias vietas. Galbūt pastebiu, jog produktą perku dėl to, kad man kažkas kitas (mama, draugas, internetinio turinio kūrėjas) patarė jį pirkti. Ir iškelti klausimą, kiek šis patarėjas yra kompetentingas atitinkamoje srityje. Jei pasitikiu šio žmogaus patirtimi, skoniu, žiniomis apie palankumą sveikatai ar gebėjimu rasti geriausią kainos ir kokybės santykį – pirmyn.

Tačiau galbūt man šį produktą pirkti patarė žmogus, kuris pats ir yra pagrindinis naudos gavėjas – šio produkto pardavėjas. Ne problema pirkti išgarsintą brangesnį produktą smalsumo vedinam, jeigu tai yra mano sąmoningas apsisprendimas. Svarbiausia, jog paragavęs ir įvertinęs skonį, kokybę ir kainą, sąžiningai nuspręsčiau, ar pasirinkimas buvo to vertas. Tokia patirtis padės pažinti save ir kritiškiau produktus rinktis ateityje.

Gryni pinigai tai laisve
Gryni pinigai tai laisve
Atsiskaityti grynais, tai leis efektyviau valdyti islaidas ir perskirstyti biudzeta
geriau valdžiai patartu kaip nevogti:)
Dabar kiekviena, sugebanti pasikeisti įklotą ar tomponą - jau ekspertė. Užpeisot savo pamokslais ir bukais patarimais. Patarinėkit pionierių laikraštukuose.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų