tarša

Lietuvos pajūrio gyventojai vėl kovoja su tarša. Jūra į pakrantę išmetė tonas parafino. Jo gabalais nusėtas 50-ties kilometrų ruožas, o kai kurie gabalai beveik pusmetrio skersmens. Anot mokslininkų, šis cheminis junginys žmogui nepavojingas, tačiau gyvūnams gali būti mirtinas. Na, o vietos valdininkai jau skaičiuoja kiek kainuos šių teršalų utilizacija. Dviejų kumščių dydžio, bemat kibirus užpildančius parafino gabalus pliažuose šiandien renka Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai.

Pirmadienį Skuodo gyventojai kaip reikiant sunerimo – socialinėje erdvėje pasidalinus galimai užteršto Bartuvos upelio nuotrauka, kilo nemenkas pasipiktinimas, esą tai dar vienas rimtas taršos skandalas Lietuvoje. Socialinėje erdvėje pasidalinta nuotrauka liudija, kad į upelį atitekėjo neaiškios kilmės medžiagos. Susirūpinimą kelė ir tai, kad šalia teršalų ramiai plaukiojo vandens paukščiai.

Po įmonės „Grigeo Klaipėda“ skandalo Baltijos jūros ir Kuršių marių žuvų mėginius paėmę ir ištyrę inspektoriai skelbia rezultatus.  Žvejų teigimu, kitaip ir būti negalėjo. Mariose ar jūroje „Grigeo“ skandalo metu plaukiojusios žuvys jau seniai prie kaimyninių šalių krantų. Tad meškerėmis vieną po kitos traukia stintas, o klaipėdiečiai be baimes jas perka. Maisto ir Veterinarijos tarnybos specialistai ištyrė žvejų Baltijos jūroje sugautas žuvis.

Klaipėdoje kilęs skandalas, kai buvo nustatyta, kad žinoma bendrovė „Grigeo“ į Kuršių marias nežinia kiek laiko leido nevalytas atliekas, daug ką šokiravo. Vėliau vienas po kito ėmė lįsti nauji faktai apie teršėjus daugelyje Lietuvos vietų.

Seimas imasi atrišti rankas bejėgiams ir pareigų neatliekantiems aplinkosaugininkams. Ruošiamasi inspektoriams vėl leisti iš anksto neįspėjus, net naktį tikrinti potencialius gamtos teršėjus ir jų teritorijoje imti mėginius. Per metus nustačius tris pažeidimus vienoje bendrovėje, aplinkosaugininkams bus leidžiama stabdyti įmonės veiklą. Žadama didinti ir baudas už taršą.

Vilniuje – naujas plastiko taršos skandalas. Išsigandusios patikrų ir atsakomybės už netinkamai valomas atliekas, sostinės įmonės jų nusprendė atsikratyti tiesiog nuotekų šuliniuose. Vilniuje jų rasta jau dviejuose nuotekų židiniuose, o „Vilniaus vandenys“ nebežino, ko imtis. Šiomis dienomis į nuotekų valymo įrenginius plastiko patenka tiek, kiek nėra buvę niekada iki šiol. Ir „Vilniaus vandenys“, ir savivaldybė tai netgi vadina „teroro išpuoliu“ – tyčine įmonių plastiko ataka.

Lietuvoje pastaruoju metu į viešumą iškylant vis naujiems aplinkos teršimo atvejams, Seimas, surengęs neeilinę sesiją, ketvirtadienį po svarstymo pritarė penkių įstatymų pataisoms, griežtinančioms aplinkos taršos kontrolę. Už daugelį vadinamojo „Klaipėdos paketo“ pataisų balsuota vienbalsiai, tačiau dar liko galutinis balsavimas, jis numatytas antradienį, sausio 28 dieną.

Sučiuptas dar vienas fabrikas, naktį tiesiai į upę leidžiantis nevalytas savo nuotekas. Šiąnakt aplinkosaugininkai pričiupo Kėdainiuose cukrų gaminančią įmonę – per specialią operaciją naktį aptiktas nelegalus išleistuvas, kuriuo į upelį gausiai tekėjo nevalytos nuotekos. Manoma, kad vamzdžio sklendės specialiai būdavo atsukamos naktį. Jūsų dėmesiui – išskirtiniai TV3 žurnalistų fiksuoti vaizdai iš naktinio patikrinimo.

Aplinkosaugininkai įtaria, kad Kėdainiuose veikianti bendrovė „Nordic sugar Kėdainiai“ nevalytomis nuotekomis iš nelegalaus išleistuvo teršė bevardį upelį. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) teigimu, nuotekos iš bendrovės teritorijoje esančių tvenkinių, kuriuose laikomos gamybinės nuotekos, į bevardį upelį tekėjo per atidarytą sklendę, prie kurios buvo prijungta šakomis bei gruntu uždengta lanksti 100 milimetrų diametro žarna.

Vilniaus savivaldybė bei aplinkosaugininkai tiria galimos taršos plastiku mėginius iš sostinėje įsikūrusios įmonės „Ecso“. Kaip BNS sakė vicemeras Valdas Benkunskas, „Vilniaus vandenų“ specialistai pirmadienį atsekė kelią, iš kur į šios savivaldybės įmonės nuotekų valyklą, o vėliau – per išleidimo vamzdį ir į Nerį galėjo patekti smulkinto plastiko dalelės.  „Yra trys įmonės po vienu pavadinimu, tai UAB „Ecso“, jie iš esmės perdirba panaudotą plastiką.

Prieš kelias savaites uostamiestyje pakilusi ekologinės taršos banga vilnija per visą Lietuvą. Savaitgalį Neryje, greta Vilniaus nuotekų valyklos ir vos už kelių kilometrų nuo premjero Skvernelio namų žvejai vandenyje aptiko galimai nevalytų nuotekų. Ir jos, pasirodo, išteka iš „Vilniaus vandenų“ išleistuvo. Savivaldybės įmonės atstovai pripažįsta, jog iš jų valytuvų į upę pateko plastiko dalelių. Tačiau taršos šaltiniu galimai įvardijami neatsakingi verslininkai.

„Vilniaus vandenys“ pirmadienį pranešė besiaiškinantys, iš kur nuotekose atsirado plastiko dalelių. „Vilniaus nuotekų valyklos valymo procesas nėra sutrikęs, aiškinamės, kaip ir iš kur prie nuotekų išleistuvo pasirodė dumblo ir plastiko dalelių. Imamės visų priemonių, kad jos neplistų“, – teigia bendrovė. Pasak „Vilniaus vandenų“ pranešimo, bus pastatytos boninės užtvaros ir įrengtos vaizdo kameros, kad būtų užtikrinta tinkama išleidžiamų nuotekų kokybė.

Klaipėdos prokurorai pareiškė pirmuosius įtarimus galimai Kuršių marias teršusiai įmonei „Grigeo Klaipėda“. Bendrovė ir trys jos darbuotojai įtariami žaloję gamtą ir klastoję dokumentus. Už tai įmonei „Grigeo Klaipėda“ gresia 5 milijonų eurų bauda ar net likvidacija, o įtarimų sulaukusiems darbuotojams ilgi metai nelaisvės. Tiesa, ar panašūs nemalonumai negresia ir pačiam popieriaus bei medienos pramonės milžinės prezidentui Gintautui Pangoniui, prokurorai nutyli.

Įtarimai dėl galimos taršos į Kuršių marias pareikšti įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir trims jos darbuotojams, vienas jų – buvęs įmonės direktorius.  „Šiai dienai pareikšti įtarimai keturiems asmenims, tarp jų yra juridinis asmuo (...) Manome, kad įtariamųjų ratas tikrai plėsis ir manome, kad jų turėtų būti daugiau“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos prokurorė Gina Skersinskytė.

Išduodant taršos leidimus, tinkamai neužtikrinamas paraiškų derinimas su atsakingomis institucijomis, prieš taršos leidimo išdavimą ne visada atliekami patikrinimai, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba. „Tinkamai neužtikrinamas paraiškų dėl taršos leidimo išdavimo ar keitimo derinimas ne tik su atsakingomis institucijomis ir savivaldybe, kurios teritorijoje numatoma ūkinė veikla, bet ir su visuomene“, – teigiama STT pranešime.

Lietuvoje orą teršia ne tik seni, bet ir naujausi dyzelinu varomi automobiliai. Nevyriausybinių organizacijų tyrimai rodo, kad naujutėlaičiai dyzeliniai automobiliai, nepaisant griežčiausių jiems keliamų reikalavimų, kartais į aplinką gyvenvietėse išmeta milžiniškus kiekius kietųjų dalelių, normos viršijamos iki 1000-o kartų. Esą ekologiški jie tik popieriuose, bet ne realybėje.

Į didžiausio istorijoje aplinkosaugos skandalo purtomą bendrovę „Grigeo Klaipėda“ vėl sugužėjo būrys aplinkosaugininkų iš kitų miestų, kartu su jais ir prokurorai, ir TV3 žinių žurnalistai. Žinių siužete išvysite ir skandalingąją sklendę, kuria milijonai tonų srutų buvo nukreipiama į Kuršių marias. Prokurorai įsitikinę – tarša naktimis buvo vykdoma sistemingai su bendrovės valdžios žinia.

Sąvartynai kiekviename kolūkyje, į upelius pilamas amoniakas, atviros srutų duobės ir kritusių gyvulių gaišenos viso kaimo akivaizdoje buvo sovietmečio Lietuvos kasdienybė. Aplinkos apsauga, ekologija ir švari gamta sovietmečiu rūpėjo retam, ekologinės katastrofos ar mokslininkų tyrimai, kaip užterštumas kenkia žmonėms, buvo slepiami. O štai miestų vandens nuotekos pradėtos valyti tik įpusėjus septintam dešimtmečiui ir Lietuva čia pirmavo visoje Sovietų Sąjungoje.

Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas prieš metus bandė prastumti įstatymo projektą, kurį priėmus įmonė „Grigeo Klaipėda“ būtų išsprendusi savo taršos problemą be jokių papildomų investicijų ir išlaidų, ir netgi būtų sutaupiusi pinigų. Už tai būtų sumokėjusi uostamiesčiui priklausanti įmonė Klaipėdos vandenys, kitaip tariant mokesčių mokėtojai. Tiesa, įstatymo prastumti nepavyko, o įmonė „Grigeo“ toliau teršė ir taip sutaupydavo šimtus tūkstančių.

Utenos rajone penktadienį nuspręsta neskelbti ekstremaliosios situacijos dėl pavojingų atliekų, rastų bankrutuojančios bendrovės patalpose. „Kol kas ekstremalios situacijos nepaskelbėme, jos nėra. Įvertinome tai, kad dar negavome tyrimų. (...) Preliminariai matosi, koks yra kiekis, bet nei kažkokių pratekėjimų, kažkokios taršos tikrai nematyti“, – BNS po savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio sakė Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Audrius Remeikis.

Klaipėdos prokurorai dėl taršos tiria maždaug dešimt objektų, patvirtino Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė. „Grigeo“ situacija parodė vieną taršos šaltinį, tačiau prokuratūroje tiriami ir kiti taršos šaltiniai. Mūsų prokurorai tiriamų objektų turi daugmaž dešimt, ir ten situacija irgi neblizga, galbūt apimtys yra kitos“, – sakė D. Pocienė. „Aš kalbu apie taršą įvairiais būdais, ne tik fizinę taršą, bet ir kvapų taršą, kas labai aktualu mūsų bendruomenei.

Kol „Grigeo“ vadovas viešai atgailauja ir dėl teršalų kaltina paprastus darbuotojus, savo kaltės kratosi ir Klaipėdos aplinkosaugininkai bei uostamiesčio valdžia. Visgi, bent aplinkosaugos specialistai turi ko drebėti. Aplinkos ministras pareiškė, kad atsakomybė laukia ne tik nuotekas į marias paleidusios įmonės, bet ir nusikaltimo nepastebėjusių specialistų. To jau reikalauja ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Pareigūnams ir aplinkosaugininkams nustačius, kad „Grigeo“ grupei priklausantis popieriaus ir kartono fabrikas Klaipėdoje į marias galėjo tyčia ilgai pilti nevalytas atliekas, apie susidariusią situaciją ketvirtadienį viešai prakalbo pagrindinis bendrovės akcininkas ir prezidentas.

Kartoną gaminančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ tarša buvo organizuojama ir planuojama ilgą laiką, sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Ministro teigimu, tarša galimai vyko nuo 2012 metų. Anot jo, teisėsaugos operacija parodė, kad veiksmams „Grigeo Klaipėda“ ruošėsi iš anksto. „Kaip matome iš paskutinės operacijos, tai buvo gerai pasiruošta ir suplanuota.

Į Kuršių marias patekus nevalytoms nuotekoms, Vyriausybė trečiadienį pavedė institucijoms per mėnesį išanalizuoti taršos situaciją Klaipėdoje ir pateikti siūlymus, kaip geriau kontroliuoti padėtį.  Vyriausybės teigimu, taip pat turės būti ištirta kitų panašių objektų veikla, nustatyti ir patikrinti rizikingi objektai.

Didžiausias šalyje prekybos tinklas „Iki“ pranešė stabdantis higieninio popieriaus gamintojos „Grigeo“ produkcijos pirkimą – ji nebus perkama, kol nebus atsakyta į visus klausimus dėl įtarimų „Grigeo Klaipėdai“ nevalytomis atliekomis teršus Kuršių marias. „Akivaizdu, kad būtent šiandien yra proga verslui ne žodžiais, o realia elgsena pademonstruoti socialiai atsakingą elgesį.

Pareigūnai antradienį šturmavę kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, nustatė, kad įmonė tyčia ir galimai ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas. Tiesa, klaipėdiečiai įtarimų, kad tai vyksta, turėjo jau senokai, bet į jų įtarimus nekreipė dėmesio nei uostamiesčio aplinkosaugininkai, nei buvęs „Klaipėdos vandenų“ vadovas, kuris šiuo metu patarinėja miesto merui.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai trečiadienį ketina pradėti kartoną gaminančios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ neplaninį patikrinimą. „Atliksime neplaninį patikrinimą ir išsiaiškinsime situaciją. Šiandien planuojame pradėti“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius. Šis patikrinimas bus pradėtas prokuratūrai paskelbus apie ikiteisminį tyrimą dėl taršos uostamiestyje.

Kokią eglę jūs pasipuošėte šioms Kalėdoms? Ar jūsų namai kvepia spygliais ar nusprendėte išgelbėti kelias gyvas egles ir nusipirkote plastikinę? Netrukus sužinosite tikrą tiesą – kuri eglutė labiau teršia gamtą ir kiek gyvų eglių atitinka vienos plastikinės taršą. Ir kas galiausiai nutinka su nutriušusiomis plastikinėmis žaliaskarėmis. Tikra ar plastikinė? Tokį klausimą kasmet, turbūt, užduoda dažnas lietuvis. Tikra lietuviška žaliaskarė.

Valdantieji Seime toliau sėkmingai stumia naująjį automobilių taršos mokestį, kuris realybėje greičiau yra papildomas mašinos registravimo mokestis. Jis sieks nuo 14 iki 540 eurų ir labiausiai skriaus dyzelinių mašinų savininkus. Opozicija ragina mokesčio neįvesti ir priekaištauja, kad ūkininkai su savo galinga technika – traktoriais ir kombainais ir vėl pamaloninti – šio mokesčio nemokės.

Europos Sąjungos lyderiai pritarė vadinamajam „Žaliajam planui“, pagal kurį iki amžiaus vidurio Europa turi tapti klimatui neutraliu kontinentu. Po ištisas valandas trukusių ir tik naktį pasibaigusių derybų Europos Sąjungos lyderiai pritarė pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Vienintelė Lenkija pareikalavo daugiau laiko visiškai pereiti prie žaliosios energijos ir keliamus tikslus sieks įgyvendinti iki 2070-ųjų.

Valstiečiai vėl keičia nuomonę dėl savo siūloma taršos mokesčio.  Iki planuojamo įstatymo įsigaliojimo likus tik kiek daugiau nei trims savaitėms jis vėl grąžinamas į pradinę padėtį. Valstiečiai atsisakė idėjos, kad susimokėti tektų tik už pirmą kartą Lietuvoje registruojamą mašiną – kelis šimtus eurų siekiantį mokestį siūloma imti kaskart keičiantis automobilio savininkui.

Jau mėnesį valdžios mokamos tūkstančio eurų kompensacijos už mažiau taršų automobilį lietuvių nevilioja. Su šia išmoka Aplinkos ministerija vylėsi bent kiek apvalyti šalies gatves nuo senų mašinų, tačiau per keturias savaites 1 tūkst. eurų kompensacija už atiduodamą automobilį susiviliojo vos pusantro šimto vairuotojų.

Seime stringa valdančiųjų idėja apmokestinti taršius automobilius – vienas komitetas tam nepritaria ir projektą siūlo Seimui atmesti, kitas jį delsia svarstyti.   Kol papildomi komitetai projekto neapsvarstys, jo negalės imtis pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, kurio išvada Seime yra svarbiausia ir kurio dauguma narių yra valdančiųjų atstovai.

Neatsakingai išmetami vaistai daro ilgalaikę žalą aplinkai, žmonių sveikatai ar net gyvybei. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Organinės chemijos katedros prof. dr. Viktoras Masevičius tvirtina, kad dėl netinkamo rūšiavimo, sąvartyne atsidūrę antibiotikai – išties pavojingi aplinkai. Pasak profesoriaus, irdamos antibiotinės medžiagos turi įtakos nepagydomų ligų atsiradimui, o tai, ko gero, viena didžiausių grėsmių žmonijos išlikimui ateityje.

Nemune ir kituose vandens telkiniuose aplink Alytų tarša nenustatyta, penktadienį pranešė tyrimus atlikusi Aplinkos apsaugos agentūra. Skelbiama, kad nuo gaisro pradžios spalio 16 dieną iki lapkričio 18 dienos reguliariai imti mėginiai trijose vietose Nemune, taip pat lapkričio pradžioje paimti mėginiai iš Kavalio ežero, Gulbynės tvenkinio ir kūdrų, esančių gaisro paveiktoje teritorijoje. Iš viso paimta 119 vandens mėginių, tirti 64 parametrai, atliktos 2407 analizės.

Valdantieji toliau stumia naujuosius automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius. Opozicijai nepavyko stabdyti naujų mokesčių pasiūlymų ir valdantieji viliasi gauti pritarimą naujiems mokesčiams dar iki Naujųjų metų, kuriuos mokėtume nuo sausio. Pakoreguotas taršių mašinų registracijos mokestis sieks iki 760 eurų ir priklausys nuo to, kiek anglies dvideginio išskiria automobilis. Na, o naujasis nekilnojamojo turto mokestis gresia už statinius, kurių vertė viršys 150 tūkst.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Seimo antradienį pradėti svarstyti projektai dėl automobilių taršos ir nekilnojamojo turto apmokestinimo yra žingsnis teigiama linkme, tačiau anksčiau atmesti Vyriausybės pasiūlymai buvo kokybiškesni. Parlamentarams praeitą mėnesį atmetus Ministrų kabineto iniciatyvas, valdančiųjų atstovai Seime užregistravo projektus, jiems pritarta po pirmosios pateikimo stadijos.

Jau po poros mėnesių planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis gali būti kitoks nei planuota. Tiesa, pokyčiai į gerą vairuotojams. Siūloma už taršų automobilį mokėti tik kartą, pirmos registracijos metu, be to, siūlomi ir naujos mokesčių sumos. Ekonomistai sako, kad metodai, kuriais siekiama sumažinti šalyje taršių automobilių parką, stumia vyriausybę į kampą.

Panika Klaipėdoje. Ištyrę žemę specialistai nustatė, kad dalyje gyvenamųjų mikrorajonų ji užteršta ligas sukeliančiu chromu. Sušauktas ekstremalių situacijų komisijos posėdis, teritoriją valo naujosios gatvių valymo mašinos, miesto valdžia prakalbo net apie dalies grunto nukasimą. Užterštos teritorijos gyventojai įsitikinę – juos nuodija kaimynystėje veikiančios uosto krovos įmonės. Klaipėdos Vitės kvartalo stadione šalia mokyklos vaikai žaidžia kamuoliu.

Jau nuo pirmadienio seną automobilį į mažiau taršų keičiantys šalies vairuotojai gali teikti prašymus tūkstančio eurų kompensacijoms. Pirmieji norintys paramos jau registruojasi. Vien šiemet šioms kompensacijoms valstybė žada atriekti penkis milijonus eurų. Visgi vairuotojus specialistai ragina būti budrius: reikia ne tik įvykdyti oficialius reikalavimus, bet ir neapsigauti – senus automobilius atiduoti į legalius autolaužynus. Kodėl netinka populiarūs vadinamieji šrotai.

Gyventojai, seną taršų automobilį keičiantys į mažiau taršų, nuo lapkričio gali prašyti 1 tūkst. eurų kompensacijos.  Į kompensacijas pretenduoja vairuotojai, mažiausiai metus naudojantys taršų automobilį ir atiduodantys jį sunaikinti. Jų įsigyjamo kito automobilio CO2 emisija neturi viršyti 130 gramų kilometrui, jis privalo būti pirmą kartą registruotas Europos Sąjungoe po 2013-ųjų sausio 1-osios ir varomas benzinu, dujomis, etanoliu ar elektra.

Prieš automobilių taršos mokesčio pristatymą Seime, aplinkos ministerija suskubo taisyti įsivėlusias klaidas. Perskaičiavus sumas aiškėja, kad už dalį dyzelinių mašinų ateityje tektų mokėti mažiau, o štai dalis benzinu bei dujomis varomų būtų labiau apmokestintos nei planuota anksčiau. Ši mokesčių karuselė vairuotojams ir toliau neįtikina – mokesčius vadina ne gamtos švarinimu, o tiesiog pasipinigavimu. Panašu, jog taip galvoja ir dauguma Seimo narių – nuspręsta grąžinti įstatymą vyriausybei.

Penktadienį gyventojus pasiekė žinia, kad gaisras Alytaus padangų perdirbimo įmonėje lokalizuotas, o pavojaus gyventojų sveikatai nėra. Tačiau alytiškiams vis dar skundžiantis dėl dvoko paaiškėjo dar kita problema – nebėra kur dėti gaisro gesinimo metu surinkto vandens, tad iš rezervuaro jis tiesiai pilamas į Nemuną. Mokslininkų teigimu, prieš patenkant į atvirus telkinius tokį vandenį būtina ištirti, tačiau kaip padaryti tai praktiškai, patarimų neturi.

Valdantiesiems jau pradėjus skaičiuoti, kiek smarkiai eiliniams tautiečiams pinigines paplonins naujasis transporto taršos mokestis, internete žaibiškai plinta peticija, pasisakanti prieš. Daugiau kaip 45 tūkst. tautiečių pasiruošę mūru stoti, kad Seimas projekto nepalaimintų ir dėl automobilių nereikėtų tuštinti kišenių. Vitalijus, Vilniaus gatvėmis skriejantis su unikaliu 1966-ųjų metų „Mustang“ automobiliu, yra vienas iš 45 tūkst.

Gyventojų pinigines kitąmet plonins ir automobilių taršos mokestis. Aplinkos ministerija jau turi naujojo mokesčio planą su konkrečiais skaičiavimais. Pagal jį susimokėti turės visi asmenys perkantys dyzelinu, benzinu ar dujomis varomas transporto priemones. O sumos dydis priklausys nuo išmetamo anglies dioksido kiekio. Mokestis gali prasidėti nuo 36-ių eurų, o tam tikrais atvejais siekti beveik 1400 eurų už automobilį. Valdžios planai apmokestinti taršius automobilius virsta realybe.

Šiandien Kaune (Noreikiškių stotelėje) oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama (HN 75:2016) ir mokinių kūno kultūros pratybos negali vykti lauke, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Siūlymas ugdymo įstaigoms NVSC specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, kurią rasite Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Visiems Lietuvos vairuotojams teks patuštinti pinigines. Vyriausybė ruošia naują taršos mokestį, kuris kasmet paveiks daugiau nei 100 000 automobilių savininkus. Jeigu jūsų transporto priemonė į aplinką išmes daugiau teršalų nei leis nustatyta norma, teks susimokėti. Automobilių rinkos ekspertai aiškina, kad toks mokestis taršos problemos šalyje neišspręs. Su oro tarša kovojanti Vyriausybė viena ranka duoda, tačiau kita atima.

Vyriausybė galėtų prisidėti prie nemokamo viešojo transporto įvedimo Lietuvoje, sako aplinkos ministras. Pasak Kęstučio Mažeikos, tam galėtų būti naudojamos lėšos, kurios bus surinktos nuo kitų metų įvedus taršos mokestį. Pasak ministro, Lietuvoje gyventojams tenkančių automobilių vidurkis gerokai viršija ES vidurkį, todėl būtina ieškoti būdų, kaip paskatinti žmones savo automobilius naudoti mažiau, taip mažinant CO2 emisijas.