tarša

Vilniuje fekalijos į Nerį liejasi per dažnas avarijas, o Kaune, kaip aiškėja  - nuolat. TV3 žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kad dalies Kauno, tai yra tūkstančių miesto gyventojų išmatos jau daugelį metų keliauja tiesiai į Nerį. Tai patvirtina ir aplinkosaugininkai.

Pesticidų likučiais užterštų kiaušinių ir paukštienos skandalo Europoje tyrime kompetentingos institucijos surenka vis daugiau informacijos apie kiaušinių produktų, kurie potencialiai galėjo būti užteršti fipronilu, išplatinimą Europos Sąjungos rinkoje.

Seimo nario Arvydo Anušausko iniciatyvai sumažinti keliuose techninių reikalavimų dėl išmetamųjų dujų neatitinkančių transporto priemonių Seimas po pateikimo pritarė, o pareigūnai tokią idėją pasitiko karčiai. Pasak jų, dabar visi patirs nepatogumų – ir pareigūnai, kurie neva iš akies turės nustatyti techniškai netvarkingus automobilius, ir vairuotojai, kuriuos policija sustabdys ne porai minučių, o visam pusvalandžiui.

Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai aunasi ilgaaulius batus ir netrukus brenda į Minijos upę. Į plastikinius maišus renkamos nugaišusios žuvys. Vos per keletą minučių maišai gerokai pasunkėja. Žuvų – išties daug ir nuo pačių mažiausių, užstrigusių žolėse, iki poros kilogramų sveriančių, kaip kad ši, gulinti krante. Pirmieji nugaišusias žuvis pastebėjo Plungės rajone Minijos upe sekmadienį baidarėmis plaukioję poilsiautojai. Pasak žmonių, žuvų dugne kelių kilometrų ruože matėsi tūkstančiais.

Tūkstančiai negyvų žuvų – tokio reginio nenorėtų išvysti nė vienas vasarą baidare pasiirstyti sumanęs poilsiautojas. Tačiau būtent tai regėjo portalui tv3.lt laišką parašiusi Alberta Lukoševičienė, sekmadienį plaukusi Minija, netoli Žemsodžio (Plungės raj.). Pakraupusi moteris sako, jog daugiau niekada nenorėtų išvysti tokio šiurpaus vaizdo – šimtai kilogramų negyvos žuvies tiesiog guli upės dugne. Pasak liudininkės, vietiniai žmonės kaltina kaimynystėje gyvenantį ir kiaules auginantį ūkininką.

Ekspertai ragina susirūpinti dėl į vandenį patenkančių cheminių medžiagų ir vaistų, kurie turi beveik mirtiną poveikį laukinei gamtai. Reikėtų labiau kontroliuoti chemines medžiagas, nes šios gali feminizuoti žuvų patinus ir sukelti kitus neigiamus padarinius.

Praūžusios liūtys daugelį privačių šulinių ir gręžinių turėtojų paliko be geriamo vandens. Nes į šulinius, iškastus šalia gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų ar daržų, kaip sako maisto ir veterinarijos specialistai, subėgo buitiniai teršalai, ir vanduo tapo netinkamas ne tik gerti, bet ir maistui gaminti. Toks vanduo daug kur net gi pavojingas sveikatai, nes jame padaugėjo nitritų, nitratų, bei mikrobiologinių teršalų. Šalia Vilniaus gyvenanti Stasė rodo pilną šulinį vandens.

Beveik 3 proc. šalies maudyklų neatitinka higienos normų – didesnis nei leistina užterštumas aptiktas Šiaulių, Elektrėnų rajonuose, Druskininkuose, Jurbarke esančiuose vandens telkiniuose. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pranešė, kad tai parodė gauti tyrimų rezultatai iš 105 maudyklų – iš viso į stebėsenos sąrašą įtraukta 114 maudymosi vietų.

Mokslininkai išsiaiškino, kad atoki Ramiojo vandenyno pietuose įsikūrusi, britams priklausanti, sala yra labiausiai užteršta pasaulyje. Joje yra maždaug beveik 38 milijonai plastiko šiukšlių vienetų. Įdomiausia, kad sala yra negyvenama. Plastiko taršos lygis negyvenamoje Hendersono saloje yra didesnis, nei bet kur kitur pasaulyje. Koralinė sala Ramiajame vandenyne, Pitkerno salų teritorijoje priklauso Jungtinei Karalystei, kaip rašoma independent.

Dyzelinių sunkvežimių ir lengvųjų automobilių sukeliama oro tarša 2015 metais visame pasaulyje nusinešė maždaug 38 tūkst. gyvybių, teigiama pirmadienį paskelbtose tyrimo išvadose.

Viename JAV branduoliniame komplekse Vašingtono valstijoje antradienį įgriuvo dalis tunelio, kuriame laikoma užteršta įranga, bet radioaktyvių teršalų pasklidimo į aplinką nebuvo užfiksuota. Hanfordo komplekse, esančiame maždaug už 275 km į pietryčius nuo Siatlo, po anksti ryte įvykusio incidento dešimtims tūkstančių darbuotojų buvo nurodyta pasislėpti saugiose vietose, užtikrinti saugų vėdinimą ir nevalgyti bei negerti.

Mokslininkai ištyrė, kad Arktyje susiformavo dvi didelės šiukšlių salos. Jos susidarė taip vadinamose aklavietėse, esančiose Grenlandijos ir Barenco jūrose, kuomet šiukšlėms nebebuvo, kur daugiau plaukti. Po šių išvadų, Greenpeace paragino įmones veikti ir mažinti problemą, kuri ne tik teršia aplinką, bet ir kenkia jūrų gyventojams. Mokslininkai įspėja dėl dviejų, Barenco ir Grenlandijos jūrose, susidariusių šiukšlių salų.

Prieš porą mėnesių Šiaurės jūros krante, Vokietijoje, buvo rasti negyvi kašalotai. Neseniai buvo paviešinta šių gyvūnų skrodimo informacija. Mokslininkai buvo labai sujaudinti to, ką rado gyvūnų skrandžiuose. Remiantis Šlėzvigo-Holšteino Vatų jūros nacionalinio parko pranešimais spaudai, daugelio kašalotų skrandžiai buvo pilni plastiko. Skrandžiuose taip pat rastas 13 metrų ilgio žvejybos tinklas, 70 cm ilgio automobilio plastiko gabalas ir kitos plastikinės šiukšlės.

Vilniaus rajone Vanaginės kaime specialistai toliau šalina taršos padarinius, tolesnius galimus veiksmus svarsto rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija. Kaip BNS sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska, savivaldybės samdoma įmonė „Fetoksa“, aplinkosaugininkai ir kiti pareigūnai pirmadienio vakarą pradėjo atliekų surinkimo darbus iš Vanaginės kaime esančio tvenkinio. Darbai buvo vykdomi per naktį.

Dažnai ten, kur vieni mato tik problemą, kiti pamato galimybę. Taip, senų automobilių išmetamos dujos, Graviky Labs steigėjams tapo tobula galimybe naujam verslui kurti. Du azijiečiai Graviky Labs steigėjai, startuoliai, kurie kurdami savo produktą Air-Ink (lt. oro-rašalas) išnaudojo automobilių, sunkvežimių ir autobusų taršos problemą. Išmetamąsias dujas jie sugalvojo paversti rašalu.

Britanijos ekologiškos energijos šalininkai ,Eco Experts, surinko duomenis ir išrikiavo 135 šalis pagal didžiausią taršą. Buvo atsižvelgiama į penkis aplinkosaugos veiksnius: energijos vartojimo kiekį vienam gyventojui, kuro deginimo metu išmetamą CO2 kiekį, oro taršos lygį, mirtis, kurias lėmė oro tarša bei atsinaujinančios energijos gamybą. Tyrėjai ne tik pažiūrėjo kiekvienos šalies oro taršos lygį, bet ir įvertino kiek darbo įdedama į kovą su klimato kaita.

  Prancūzijos atominėje elektrinėje (AE) ketvirtadienį nugriaudėjus sprogimui, Lietuvos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pranešė, kad radiacinio pavojaus nėra. „Nėra jokių radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinką: šis incidentas nėra nei radiologinis, nei branduolinis“, - pranešė VATESI.   Pasak inspekcijos, ji gavo oficialią informaciją iš „Tatenos“s, kad Prancūzijoje Flamanvilio branduolinėje elektrinėje 1 bloko turbinų salėje 10.15 val.

Penktadienį pavakare aplinkosaugininkams buvo pranešta, kad Vilniaus mieste esančiame miškelyje kažkas išmetė statines su galimai pavojingomis medžiagomis. Prie Grigiškių buvo aptikta 12 surūdijusių statinių, iš kurių bėgo neaiškius skystis. Statines radęs žmogus pasakojo, kad senos statinės miške atsirado šiandien, jas jis aptiko vaikščiodamas su šunimi. Šalia statinių išverstos ir senos padangos. Į įvykio vietą aplinkosaugininkai iškvietė ugniagesių gelbėtojus.

Didelė dviejų nuotekų vamzdžių avarija Vilniaus Upės gatvėje įvyko šalia kylančio verslo centro „Green Hall 3“ požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybvietės, kurioje leidimas darbams išduotas šių metų gruodžio 13-ąją.

Visuomenės vartojimas tiesiogiai veikia aplinką. Galite su tuo sutikti arba ne, bet šie pavyzdžiai įrodo, kokia paveikta yra aplinka, gyvūnai, žmonės ir tai palietė ne tik atsilikusias šalis. Vaizdai šiurpūs ir sukrečia, retai kada tikrąją situaciją galite pamatyti viešai, rašo loopfyblog.com. Dažnai sakoma, kad kai nematoma, tai mažiau ir rūpi. Nors visi žino, kad planeta – žmonijos namai, veiksmų jai apsaugoti imamasi chaotiškai, pavieniais atvejais.

Birželio 20-22 d. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir Karklės paplūdimio pakrantėje (Klaipėdos r.) vyksta tarptautinės naftos taršos incidento likvidavimo pratybos „Balex Delta 2016“. Pratybose siekiama patikrinti Baltijos šalių pasiruošimą bendrai reaguoti į naftos išsiliejimo Baltijos jūroje incidentą. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (angl. Helsinki Commission, HELCOM) inicijuotas pratybas organizuoja Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras.

Viena JAV Floridos valstijoje veikianti alaus darykla rado išmanų būdą prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Tradicinius plastikinius šešių alaus skardinių pakuotės žiedus ji pakeitė ... valgomais žiedais. Tokie šešias alaus skardines laikantys žiedai, kurių begalė atsiduria vandens telkiniuose, gali būti mirtinai pavojingi gyvūnams. Todėl „Saltwater Brewery“ alaus darykla pamanė, kad juos galima pakeisti nepavojinga alternatyva.

Šiaulių aplinkosaugininkai su policijos pareigūnais miesto pakraštyje stabdo automobilius. Ir senus, ir naujus. Svarbiausia reido užduotis – patikrinti, ar išmetamo anglies monoksido kiekis neviršija leistinų normų. Pirmieji patikrinti automobiliai tvarkingi. Vairuotojai sako nebijoję patikrinimo, mat per techninę apžiūrą sužinoję, kad mašinos tvarkingos. Per kelias valandas prie Šiaulių patikrinta 30 automobilių, tokie patikrinimai rengiami visoje Lietuvoje.

Automobilių spūstys didžiuosiuose Lietuvos miestuose neprilygsta toms, kuriose nuobodžiauja ir kenčia pasaulio megapolių gyventojai. Tačiau gyvenantys atokiau nuo savo darbo vietos nesunkiai suskaičiuos, kad per dieną kelionėje į darbą ir iš jo dėl spūsčių sugaišta valandą ir daugiau. Kokie nuostoliai patiriami dėl spūsčių, ir ar galima šią problemą lengvai išspręsti? Vilniaus mieste šiuo metu dirba apie 282 tūkstančiai gyventojų.

Praėjęs mėnuo buvo šilčiausias sausis per visą meteorologinių matavimų istoriją, rodo JAV meteorologų paskelbti duomenys, papildantys virtinę pastarųjų šilumos rekordų, kurie didina susirūpinimą dėl klimato pokyčių spartos.

Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų pasaulyje. Mokslininkai skelbia milžiniškus kiekius pavojingų pramonės teršalų, kurie upėmis suteka į Baltiją - tai ir trąšos ar fosforas, kuris patenka į kanalizacijas skalbiant. Tad ar galima valgyti Baltijoje sugautas žuvis? Stintas, menkes, lašišas, plekšnes ir kitas. Į krantą grįžta žvejai – kad jie tinkluose parplukdo stintas, išduoda agurkų kvapas. Ir netrukus žvejai vėl skuba atgal į jūrą.

Po euforiško triumfo momento Paryžiuje, kai buvo priimta Jungtinių Tautų klimato sutartis, prasidės sunkioji dalis – veiksmai, kurių turi būti imtasi, siekiant išvengti pragaištingo klimato atšilimo. Ekspertai neturi iliuzijų, jog vien pakilios nuotaikos ir skambios retorikos pakaks, kai ateis laikas realiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Savavališkai šalia Vokės upės tonas statybinių atliekų išpylę vyrai buvo nutverti už rankos, tačiau nuo gyventojų paspruko. Šiukšlintojus nustatyti pavyko, tad jų paiešką perėmė valstybinės institucijos. Filmuota medžiaga perduota Aplinkos ministerijai, o ši įvykį tirti perleido Vilniaus miesto savivaldybei. Pavyko nustatyti ne tik sunkvežimių buvimo vietą, bet ir šiukšlėmis atsikračiusius žmones.

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose ir Kėdainiuose užfiksuota normą viršijanti oro tarša kietosiomis dalelėmis. Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad nusistovėjus sausiems ir ramiems orams, kietųjų dalelių koncentracija šiuose miestuose trečiadienį ribinę vertę viršijo iki 1,4 karto.

ES struktūriniai fondai investicijas nukreipia į reikšmingiausias žmonėms sritis. Viena jų - gyvenimo kokybės gerinimo sistemos, leidžiančios realiu laiku stebėti ir kontroliuoti skirtingus parametrus. Viena tokių - oro kokybės stebėsena internete. Vis daugiau gyventojų tampa svarbu gyventume švarioje aplinkoje ir kvėpuoti neužterštu oru. Dabar oro kokybės lygį galima stebėti internete – svetainėje https://aplinka.lt/oras galima peržiūrėti naujausius oro taršos žemėlapius.

Drastiškai senka didžiosios Lietuvos upės – Nemunas ir Neris. Hidrologai tvirtina, kad nesitraukiantis karštis vandens telkinius alins dar labiau, mat sausringi orai laikysis ir kitą savaitę. Štai Druskininkuose jau keletą dienų pakrantėje ilsisi turistus plukdantis laivas, to priežastis – stebėtinai nusekęs Nemunas. O sveikatos specialistai perspėja įkaitusius gyventojus nekelti kojos į vandenį. Tačiau įkaitusiems gyventojams nei žemas vandens lygis, nei specialistų įspėjimai – nė motais.

 Šveicarijos kantonų valdžia šeštadienį pranešė apie laikinai sumažintas autobusų ir traukinių bilietų kaina, kad paskatintų žmonės palikti automobilius namie, kai šalį užplūdo alinanti karščio banga, sparčiai didėja oro tarša ozonu. Ženevoje šią dieną galima visomis visuomeninio transporto priemonėmis naudotis pigiau, pranešė regioninis aplinkos departamentas, pridurdamas, kad žemos kainos laikysis, kol ozono lygis sugrįš iki normalaus. „Dėl ozono piko.

 „Lietuvoje, pagal paskelbtą 2012-ųjų metų statistiką, didžiausias teršėjas yra pramonė. Po to eina transportas, tačiau riba tarp jų nėra labai didelė“, – apie didžiausius klimato kaitos sukėlėjus įspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys. Iš tiesų, lengvųjų automobilių, autobusų, krovininio transporto ir kitų išmetamos dujos bei jų poveikis gamtai verčia sunerimti.

Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) yra pagrindinė priemonė, padedanti mažinti į išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Ši Europos ekonominėje erdvėje (EEE) veikianti sistema yra 28 Europos Sąjungos valstybėse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine.

Daugelis jau nebeįsivaizduojame savo kasdienybės be automobilio. Naujausiais Europos komisijos duomenimis, automobiliai yra atsakingi už beveik 12 proc. visą Europos Sąjungos anglies dioksido (CO2) ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją. Todėl vis labiau populiarėja alternatyvios susisiekimo priemonės, kurios daro mažesnę neigiamą įtaką aplinkai ir klimatui.

 Pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje diskutuojama apie tai, kad automobilių skaičiaus didėjimas sukelia vis daugiau ekologinių problemų – juk transportas yra vienas iš didžiausių aplinkos teršėjų. Miestų gyventojai skęsta smoge, įkvėpdami vis daugiau teršalų, o automobilių išmetamos kenksmingos dujos ir toliau ardo ozono sluoksnį.

Neseniai Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją, kurioje numatomi ilgalaikiai tikslai iki 2030 metų bei Lietuvos aplinkos vizija iki 2050 metų. Tokios strategijos reikėjo jau gana seniai, nes iki šiol buvo vadovaujamasi dar 1996 metais patvirtinta Valstybine aplinkos apsaugos strategija, kuri jau nebeatspindi šių dienų realijų.

 Didžiuosiuose miestuose aktyviai vystoma pramonės veikla ir intensyvus automobilių eismas skatina padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją ore. Visą tai lemia ne tik aplinkos oro kokybės suprastėjimą, bet ir kylančias grėsmes žmonių sveikatai. Kiekvieną sezoną dėl pablogėjusių oro sąlygų vilniečiai susiduria su ore tvyrančiu smogu, dėl kurio, jei tik yra galimybė, stengiasi likti namuose.

  Pasaulis – neišsenkančių problemų liūnas. Kvailiausia tai, kad tas problemas kuria patys žemės gyventojai. Jei laikotės nuomonės, kad sveikata yra didžiausias turtas – nustebsite sužinoję, kokia sėkmė yra gimti Lietuvoje. Mat čia tiek užterštumas kur kas mažesnis, nei kitose Europos šalyse, o ką jau kalbėti apie likusią pasaulio dalį (ebaumsworld.com).    1. Beveik 700 mln. kinų kasdien geria užterštą vandenį.  2. Kaskart iš 1 mln.

Galutinė plastiko atliekų lemtis nėra aiški – žinome tik tiek, kad ateities geologai ras praėjusios eros pėdsakus akmenyje. Tad sveiki atvykę į plastikoceną. Po milijonų metų, geologai, tirdami betonu padengtą planetos plutą ras keistus praėjusios civilizacijos ženklus. „Tik pažiūrėkite, – šūktelės vienas jų, perskėlęs akmenį, kuriame matysis plonas juodas diskas. – Tai plastikoceno amžiaus fosilija.

Nors kalbant apie klimato kaitą ir jos pagrindines priežastis didžiausiu kaltininku įvardijamas pramonės sektorius, tačiau nemažai įtakos besikeičiančiam klimatui turi ir miestai. Juk kai geriau pagalvoji, mieste pilna mašinų, o transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai sudaro penktadalį visų ŠESD. Miestams taip pat reikia itin daug energijos, nes gyvenimas juose virte verda.

Prasidėjus naujiems metams jau tapo įprasta apžvelgti praėjusių metų įsimintiniausius įvykius. Beveik visos temos yra tinkamos tokioms apžvalgoms: nuo politikos iki žymių žmonių vestuvių. Tačiau viena tema, kurią dažnai pamirštame – klimato kaita. Šįkart pateikiame svarbiausių 2014 metų klimato kaitos įvykių suvestinę.

 Jungtinės Valstijos ir Kinija trečiadienį pažadėjo imtis ambicingų veiksmų ribojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir siekiant suteikti naują postūmį pasaulinei kovai su klimato kaita prieš kitais metais įvyksiančias itin svarbias derybas klimato klausimais. JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paskelbė, kad Amerika daug greičiau mažins savo taršos lygį.

Lietuvos sostinėje ir kituose šalies didmiesčiuose tvyrantis smogas sklaidytis pradės anksčiausiai šeštadienį, o šią naktį ir penktadienį, kaip teigia Meteorologinių prognozių skyrius, kietųjų dalelių koncentracija dėl atsiradusio rūko dar padidės. „Sąlygos rūkui ir smogui išsisklaidyti šias kelias dienas bus nepalankios. Vėjas ir šiuo metu yra, bet jis labai silpnas. Naktį pūs 2–7 m/s, o dieną – 3–8 m/s vėjas. Jis priskiriamas prie nestiprių.

Žinių radijas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys sako, kad elektromobiliai yra labai aktuali transporto priemonė. Ypač tokiame Vilniuje. Laidoje „Patogumo kaina“ jis užsiminė, jog jų įkrovimo infrastruktūros plėtra netrukus itin suintensyvės.

Pasibaigus vasarai vis dažniau prabylame apie orą. Pastebime, kad ankstyvojo rudens rytais jau reikia šiltesnio švarko, o ir pirštinės būtų nebloga apsauga nuo nemalonių oro permainų. Žmogus jautrus šiems pasikeitimams. Tačiau pasijutus nepatogiai, įmanoma rasti būdų, kaip apsisaugoti nuo šio pojūčio. O ar dažnai pagalvojame ne tik apie savo komfortą, bet ir apie klimato kaitą bei apie tai, kaip apsaugoti ne tik save, bet ir savo Žemę nuo šio proceso.

Nuo spalio 1-osios didėjant žalos aplinkai įkainiams už taršą teks mokėti keliasdešimt kartų daugiau, praneša Aplinkos ministerija (AM). Aplinkos ministro įsakymu, nuo spalio 1 d. įsigalioja žalos apskaičiavimo metodikos pakeitimai, nustatantys minimalų taikomą žalos atlyginimo dydį už aplinkai padarytą žalą.

„Koks nuostabus gamtos kampelis – Žalieji ežerai, Verkių regioniniame parke“, – sako tūlas vilnietis ir būriais traukia apšnerkšti ežero. Perskaičius šį sakinį komentatorius ištiks mažų mažiausiai nervinis tikas ir jie puls karštligiškai skrebenti klaviatūra, kad, suprask, žurnaliste, ne visi taip daro. Suprantu, bet mes šiandien kalbame ne apie tą mažą protingų žmonių procentą.

Plastikinis maišelis sūreliui, kitas – ananasui ir dar pora jų smulkiems užkandžiams susidėti. Tai – šių dienų pirkėjų apsipirkimo įpročių iliustracija. Įpratę plastikinius vienkartinius maišelius naudoti perdaug neskaičiuodami, šių jie sunaudoja įspūdingais kiekiais. Vėliau plastikiniai maišeliai patenka į gamtą, kurioje kelia grėsmę joje gyvenantiems paukščiams ir žinduoliams.