REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kokią eglę jūs pasipuošėte šioms Kalėdoms? Ar jūsų namai kvepia spygliais ar nusprendėte išgelbėti kelias gyvas egles ir nusipirkote plastikinę? Netrukus sužinosite tikrą tiesą – kuri eglutė labiau teršia gamtą ir kiek gyvų eglių atitinka vienos plastikinės taršą. Ir kas galiausiai nutinka su nutriušusiomis plastikinėmis žaliaskarėmis.

Kokią eglę jūs pasipuošėte šioms Kalėdoms? Ar jūsų namai kvepia spygliais ar nusprendėte išgelbėti kelias gyvas egles ir nusipirkote plastikinę? Netrukus sužinosite tikrą tiesą – kuri eglutė labiau teršia gamtą ir kiek gyvų eglių atitinka vienos plastikinės taršą. Ir kas galiausiai nutinka su nutriušusiomis plastikinėmis žaliaskarėmis.

REKLAMA

Tikra ar plastikinė? Tokį klausimą kasmet, turbūt, užduoda dažnas lietuvis. Tikra lietuviška žaliaskarė. Ji kvepia, šiuo kvapu pripildo namus ir atrodo tiesiog sušildo širdį.

Plastikinė eglė taip pat puikiai atrodo. Ant šios šakų net dirbtinis sniegas. Beje, turi privalumą. Po ja nebyra spygliai, nereikia šluoti, siurbti ir tiek daug tvarkytis. Bet šį kartą ne apie tvarkymosi privalumus ir grožį. Įdomu, kuri gi eglutė labiau tausoja mūsų gamtą. Ar geriau kartą per, tarkime, 10 metų nusipirkti štai tokią plastikinę žaliaskarę ar kasmet pirkti po gyvą eglutę?

Anot plastikinėmis eglėmis prekiaujančio „Senukų“ prekybos tinklo, jų klientai daugiausia perka jau papuoštas nedideles plastikines eglutes. Antroje vietoje pagal pardavimus 1,5 m eglės. Kas šešta parduota plastikinė – net 180 cm aukščio. Kainuoja ir kelias dešimtis, ir daugiau nei pusantro šimto eurų. Ar sumokėjus brangiau, galima išgelbėti kelias ar net kelioliką gyvų, dažniausiai pirkėjų pamėgtų į Lietuvą iš Danijos ar Kaukazo vežamų kėnių?

REKLAMA
REKLAMA

„Vienareikšmiško atsakymo, kas yra ekologiškiau, galbūt jo tokio ir nėra…“, – sako AM atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė.

REKLAMA

Bet Aplinkos ministerija pateikia ir skaičius. Pasirodo, yra paskaičiuota, kiek vienos 2 metrų gyvos eglės užauginimas ir transportavimas pas klientą sukuria šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio. Ir kiek jo išskiriama gaminant plastikinę eglę. O skirtumas – didžiulis: kirsti ir atsivežti kad ir iš Vakarų Europos tikrą eglę yra mažiau taršos gamtai nei gamintis ir turėtis plastikinę.

„Ir ką tai reiškia paprastai kalbant: tai reiškia, kad tam, kad plastikinė eglutė būtų tvari alternatyva, ją reikia naudoti ne mažiau kaip 12–20 kartų, kad ji būtų tvaresnė alternatyva nei natūrali eglutė. Ir šiuo atveju didelę dalį dirbtinės eglutės CO2 pėdsako sukelia pačio plastiko gamyba, vėliau eglutės gamyba ir jos transportavimas“, – pasakoja A. Bagočiūtė.

REKLAMA
REKLAMA

Bet Lietuvos miškininkai, prieš Kalėdas kasdien parduodantys šimtus ar net tūkstančius specialiai Kalėdoms auginamų eglių, sako, kad natūralia egle svarbu ir tinkamai atsikratyti.

„Žmonės turėtų pasielgti atsakingai nupuošę eglutes. Didžiuosiuose miestuose vyksta akcijos, kur statomis konteineriai, surenkamos eglutės. Dažnu atveju jos yra arba iškompostuojamos, arba sudeginamos, kaip biokuras. Jeigu kaime žmonės gyvena – jie patys susmulkina, sukompostuoja arba sudegina“, – teigia VMU Nemenčinės regioninio padalinio vadovė Viktorija Anikevičienė.

O plastikinių gyvenimas baigsis šiukšlių krūvoje.

Dauguma plastikinių eglių į atliekų krūvas pas perdirbėjus atkeliaus jau pasibaigus visoms šventėms. Bet ir dabar čia, šitoje krūvoje galima rasti kalėdinių atributų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 ėda, pasak perdirbėjų, ne tik į mišrių komunalinių atliekų srautą neatsakingų žmonių išmetami tokie papuošimai, bet ir pačios plastikinės eglės.

„Nes jos sudėtis yra iš daugelio plastiko rūšių. Tie plastikai yra ne vienos rūšies, dėl to sunkiai perdirbami. Arba praktiškai ir neperdirbami“, – kalbėjo „Ekonovus“ atstovas Aividas Paulauskas.

Be to, visus šiuos plastikus sunku atskirti nuo metalinio eglės rėmo.

Taigi, plastikinę kalėdinę eglę galima būtų palyginti ir su štai šiuo kalėdiniu papuošimu, ar kostiumo dalimi. 

„Dažnai joms naudojamas taip vadinamasis PVC plastikas, kuris yra sunkiai perdirbamas. Ir perdirbant net energijai gauti naudojant, teigiama, kad jis išskiria toksiškus garus. Tai visa tai turi gyventojai įvertinti“, – sako A. Bagočiutė.

REKLAMA

Tad didžioji dalis jų galiausiai tiesiog nugula sąvartynuose.

„Jeigu jau sakykim pasirenka gyventojas šventiniam laikotarpiui pasipuošti plastikinę eglutę, tai jau mūsų gal tik vienintelis būtų patarimas – kuo ilgiau ją, kuo daugiau sezonų naudoti. Neatsikratyti po vienų metų šventinio laikotarpio“, – pasakoja A. Paulauskas

„Ir nusprendus ja atsikratyti, skatintume ,dabar kuriasi nauji daiktų dalijimosi punktai. Nes jei tau nereikia, tegu naudojasi kažkas kitas, nes jos sunkiai perdirbamos. Ir jų neišmesti į konteinerius, o nuvežti į stambių gabaritų surinkimo aikšteles“, – teigia A. Bagočiutė.

Taigi norint ne tik papuošti namus, bet ir mažiau kenkti gamtai: perkant plastikinę eglę, ją reikėtų naudoti mažiausiai 12-20 metų. O renkantis gyvą – pagalvoti apie tai, kiek kuro buvo sudeginta norint ją atvežti į Lietuvą. Panašu, kad geriausios draugės gamtai – vietinės žaliaskarės; arba štai tokios – socialinių tinklų karalienės iš namie rastų daiktų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų