Baltijos jūra šią savaitę šėlsta. Žmonių pakrantėje vos vienas kitas, tik ekstremalaus sporto mėgėjai bando pažaboti bangas ir vėją. Nerami jūra, neramios ir klaipėdiečių mintys. Miestiečiai baiminasi, kad įmonės „Grigeo“ vykdyta tarša gali užkirsti kelią uostamiesčio paplūdimiams gauti prestižinę Mėlynąją vėliavą kurios Klaipėda dabar siekia. Ji iškeliama virš aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkančių paplūdimių visame pasaulyje.
„Visai neseniai mes turėjom skandalą, katastrofą nacionaliniu mastu su „Grigeo Klaipėda“ atveju ir šis reiškinys gali daryti įtaką šiuo klausimu, apie kurį dabar diskutuojam. Būtų labai liūdna jei taip atsitiktų, nes Mėlynoji vėliava, tai ne šiaip sau vėliava, kad mes ją turėtume ir didžiuotumėmės. Turime atitikti krūvą reikalavimų“, – sako tarybos narys Audrius Petrošius.
Norintis įgyti Mėlynosios vėliavos statusą paplūdimys privalo atitikti 31 reikalavimą. Valdininkai pripažįsta, kad svarbiausias jų – vandens kokybė.
„Jeigu jau atsitiktų taip, kad neatitiktų vandens kokybė, tai yra vienas iš pagrindinių rodiklių, dėl ko galima atsisakyti suteikti tą Mėlyną vėliavą“, – teigia savivaldybės atstovė Irena Šakalienė.
Baltijos jūros vandens kokybę tiriantys mokslininkai pasakoja, kad galima „Grigeo“ tarša atsilieps ne tik Klaipėdos paplūdimiams. Nuotekos gali pasiekti ir kitus Lietuvos pliažus. Taip ir jie gali netekti ne vienerius metus išlaikomo prestižinių statuso.
„Klaipėdos sąsiauris veikia kaip upė. Praktiškai didžiąją dalį laiko vanduo teka į jūrą ir tik vėjui pasisukus į marias, teršalai gali pasiekti ir Nidą. Didžiąją dalį laiko teka į jūrą ir vidutinis Kuršių marių ištekėjimo atstumas yra iki Palangos“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto mokslininkas Darius Daunys.
Pastaruosius metus Mėlynosios vėliavos statusą gaudavo du Klaipėdos paplūdimiai – Smiltynė ir antrosios Melnragės.
Birutės paplūdimys Palangoje Mėlynosios vėliavos statusą gauna kasmet.
Nidos paplūdimys Mėlynąja vėliava įvertinamas nuo 2002-ųjų ir yra pirmasis Lietuvoje, gavęs tokį apdovanojimą.
2004 metais pirmą kartą apdovanotas ir Juodkrantės paplūdimys.
Pastarieji du šio statuso iki šiol nebuvo praradę nė karto. Turizmo specialistai pastebi, kad egzistuoja tam tikra turistų grupė, kurie lankosi tik Mėlynosios vėliavos paplūdimiuose. Todėl tokio statuso netekę pliažai kirstų ir šalia įsikūrusių miestų biudžetams.
„Bet kuris turistas, bet kuris svečias atvykęs į mūsų miestą palieka tam tikrų pinigų dalį, kuri nueina į miesto biudžetą, į privataus verslo biudžetą. Tad kiekvienas neatvykęs svečias yra finansinis nuostolis miestui ir regionui“, – sako turizmo specialistė Romena Savickienė.
Blogiausia, pasak mokslininkų, jei taršos Baltijoje šiuo metu niekas nenustatys, dar nereiškia, kad ji nesmogs ateityje. Pasak jų, Baltijos jūros vandens apsikeitimo greitis yra daugiau nei 50 metų. Todėl atsipalaiduoti nevalia.
„Baltijos jūra mes įsivaizduokim, kad turime didelę vonią, kurią keičiame kas 50 metų ar dar rečiau. Tad kiekvienas ten patenkantis lašas kaupiasi“, – pasakoja Klaipėdos universiteto mokslininkas Darius Daunys.
Net paplūdimiui gavus Mėlynosios vėliavos statusą, sezono metu inspektoriai uoliai tikrina ar reikalavimai nėra pažeidžiami. Jei vasarą paaiškėtų, kad vanduo užterštas, vėliavą, kurios gavimas metams kainuoja po 10 000 eurų, tektų nuleisti.
