studijos

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui nuo 2024 m. taikyti vienodus reikalavimus tiek stojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas, taip pat – aukštosioms mokykloms skirti papildomą finansavimą už studijų pasiekimus. Šios nuostatos įsigaliotų Seimui priėmus Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisas.

Matematikos valstybinis brandos egzaminas gali tapti privalomu visiems abiturientams. Seimo narys Artūras Žukauskas įregistravo pataisas, kuriomis siūlo, jog šį egzaminą privalėtų išlaikyti ne tik valstybės lėšomis, bet ir savo lėšomis studijuoti norintys studentai.

Bent kartą auginę kokį nors gyvūną žmonės pripažįsta: augintinis tampa ne tik geriausiu draugu – jo buvimas mažina stresą, gerina nuotaiką ir fizinę savijautą. Mokslas tam jau turi paaiškinimą: bendraujant su gyvūnu, organizme padaugėja laimės ir meilės hormonų – dopamino ir oksitocino.

Lietuvoje veikia toli gražu ne viena aukštoji mokykla, kuriai nesvarbu, kokio gabumo studentus ji pritrauks, teigia švietimo specialistai. Maža to, esama ir tokių aukštųjų mokyklų, kurios į savo gretas mieliau priima ne puikiai besimokančius abiturientus, o tuos, kurie gali susimokėti už savo mokslus. Žurnalas „Reitingai“ pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Šiemet universitetų ir kolegijų reitingai – kitokie nei iki šiol. Reitingų sudarytojai nusprendė atsisakyti studentų nuomonės apie jų aukštąsias mokyklas. Palyginus su praėjusiais metais, reitingų lentelėje matyti ryškus pokytis – Vytauto Didžiojo universitetas grįžo į geriausių valstybinių universitetų trejetuką. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Vos paaiškėjus, kokiose studijų kryptyse šiemet mažėja valstybės finansuojamų vietų skaičius, kai kurie universitetai ne juokais pasipiktino. Juos stebina, kodėl vis mažiau lėšų sulaukia socialiniai, humanitariniai ir kiti mokslai. Tačiau panašu, kad čia vietų ir toliau gali sparčiai mažėti, mat Seime brandinama idėja Lietuvoje reikšmingai mažinti studentų skaičių.

Trys Darbo partijos frakcijos atstovai siūlo Mokslo ir studijų įstatyme garantuoti dalies palūkanų už studijas kompensavimą. Pagal projektą, valstybės remiamų paskolų studijų kainai sumokėti palūkanos, kurios yra priskaičiuojamos studijų metais ir per penkerius metus po studijų pabaigos, būtų visiškai kompensuojamos paskolų gavėjams Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvis muzikos prodiuseris Deividas Žygas, žinomas sceniniu vardu Zyggo, neseniai kartu su didžiausia Skandinavijos šalyse įrašų kompanija pristatęs savo naujausią darbą „Keep The Love“ remiksą teigia, kad kiekvienam jaunam žmogui yra labai pravartu įgyti bent vieną aukštąjį išsilavinimą užsienyje. Anot vaikino, tai yra labai naudinga. „Londone jau antrus metus studijuoju šiuolaikiškos muzikos institute kūrybinį muzikos prodiusavimą.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) pritaria studijų kainų didinimui, studentai sako nuogąstaujantys dėl mokslo prieinamumo, ypač sunkiau gyvenančių šeimų jaunuoliams.

Studentai negaili kritikos studijas branginti nusprendusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad sprendimą paskatino kelis kartus besiskiriančios studijų kainos bei reikšmingai didesnis studentų skaičius universitetuose nei kolegijose ar profesinėse mokyklose. Antradienį Darbo partijos frakcija susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre J. Šiugždiniene aptarti Vyriausybės sprendimą didinti studijų kainas.

Lietuvos kariuomenei atlikus 2020 m. pabaigoje parengtoje galimybių studijoje numatytų teritorijų, skirtų galimam poligono steigimui, vertinimą, nustatyta, kad dėl gamtinių šių vietovių savybių visumos identifikuotos teritorijos neatitinka kariuomenės poreikių organizuoti kompleksines karines pratybas. Dėl šios priežasties Krašto apsaugos ministerija pateikė prašymą Aplinkos ministerijai atšaukti galimybių studijoje numatytų teritorijų rezervaciją.

Lietuvoje valdžia nori branginti aukštąjį mokslą, studijas universitetuose ir kolegijose. Nuo kitų metų labiausiai brangtų  pigiausios specialybės. Daliai būsimų studentų tektų mokėti pusantro karto didesnes pinigų sumas nei dabar. Anot Vyriausybės, kainas ji kelia dėl aukštesnės studijų kokybės, tačiau studentai ir mokiniai aiškina, kad valdžia sprendimus priima per daug skubotai ir nepamatuotai, kai abiturientai jau ruošiasi egzaminams.

Didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms. Nuo 2022 iki 2027 metų numatyti apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti.

Mančesteryje organizuojami „COVID Positive“ vakarėliai, į kuriuos įleidžiami tik infekcija užsikrėtę žmonės Didžiosios Britanijos universitetų studentai organizuoja „COVID Positive“ vakarėlius, desperatiškai bandydami gelbėti savo socialinius gyvenimus, kai tuo tarpu universitetų bendrabučiuose įvedami drakoniški apribojimai.

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui priėmimui į profesinio mokymo įstaigas skirti daugiau kaip 500 valstybės finansuojamų vietų papildomai. Kaip skelbiama pranešime spaudai, tai padaryta siekiant patenkinti išaugusį susidomėjimą profesiniu mokymu tarp stojančiųjų paklausiose srityse, kuriose akivaizdus kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Suskaičiavus galutinius bendrojo priėmimo rezultatus, paaiškėjo, kad šiemet didėja valstybės finansavimą studijoms gavusiųjų skaičius – lyginant su pernai jis išaugo beveik 15 proc. arba 1,7 tūkst.: 2020 m. jis atiteks 13,5 tūkst. pirmakursių, 2019 m. jį gavo 11,8 tūkst. pirmakursių.  „Priėmimo skaičiai rodo, kad pasiteisino sprendimas didinti aukštojo mokslo prieinamumą, nesumažinant studijų kokybės.

Lietuvos aukštosios mokyklos netrukus atvers duris savo studentams. Tačiau baiminantis Covid-19 grėsmės, universitetai ir kolegijos bent dalį savo veiklos suplanavo vykdyti nuotoliniu būdu. O tais atvejais, kuomet studentai mokysis įprastiniu būdu, kai kurie universitetai numato, kad bus privalu dėvėti apsaugines kaukes. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų ketina organizuoti paskaitas Covid-19 pandemijos metu.

Šalies universitetuose stojantieji labiausiai rinkosi studijuoti teisę Vilniaus universitete (VU) ir programų sistemas Kauno technologijos universitete (KTU), ketvirtadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Jos teigimu, sutartis su VU dėl nemokamų teisės studijų sudarė 239 stojantieji, su KTU dėl programų sistemų – 235. Toliau penketuke – ekonomikos, medicinos ir politikos mokslų studijos VU, dėl jų sutartis sudarė atitinkamai 195, 167 ir ...

Vyriausybėje pagerbti jau trečius metus iš eilės organizuojamo konkurso „Kitas šimtas" laureatai. Šiemet paramą studijoms geriausiomis pripažintose užsienio aukštosiose mokyklose gaus 35 jaunuoliai. Konkursas „Kitas šimtas“ yra skirtas paremti išvykstančius studijuoti arba jau studijuojančius aukštosiose mokyklose, pagal tarptautinius reitingus patenkančiose tarp 50 geriausiai vertinamų. Šiais metais tokiam tikslui iš valstybės biudžeto buvo skirta 700 tūkst.

Reikšdamas solidarumą su Baltarusijos tauta ir remdamas kaimyninės valstybės piliečių demokratiškumo siekius, Vilniaus universitetas (VU) gabiausiems stojantiesiems iš šios šalies nusprendė įsteigti „LDK stipendijas“, kurios sudarytų galimybę studijuoti universitete nemokamai bei suteiktų papildomas finansines paskatas. Kartu VU siūlys galimybę perstoti dėl pilietinių ir politinių priežasčių persekiojamiems baltarusių studentams. Anot VU rektoriaus prof.

Per pagrindinį bendrojo priėmimo etapą prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pateikė 29,4 tūkst. stojančiųjų. Tai beveik 10 proc. daugiau nei 2019 m., kai jų buvo 26,8 tūkst. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius šiemet didžiausias per pastaruosius ketverius metus nuo 2016 m.  Daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus. Tai 1,8 tūkst. arba 15 proc.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) antradienio vidurdienį baigia pagrindinį prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose priėmimą. Iki pirmadienio 15 val. sulaukta beveik 28 tūkst. stojančiųjų pageidavimų, BNS informavo asociacijos atstovė spaudai Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė. Anot jos, suskaičiavus rezultatus, kvietimus studijuoti planuojama išsiųsti šeštadienį. Valstybė šiemet ketina finansuoti 16,5 tūkst. pirmakursių studijas: 10,3 tūkst.

Lietuvoje apdovanoti gabiausi abiturientai, kurie už egzaminus pelnė šimtukus. Po penkis šimtukus gavo septyni abiturientai, keturis šimtukus surinko devyni abiturientai, o tris šimtukus – 66. Šimto balų įvertinimus iš viso surinko 2132 Lietuvos abiturientai. Pakalbinus gabiausią mūsų šalies jaunimą dažnai buvo galima išgirsti, kad jie palieka Lietuvą ir išvyksta studijuoti svetur. Pasak abiturientų, juos vilioja gera specialybė ir žinomas aukštosios mokyklos vardas.

Pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo gerą tendenciją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Žinoma, norime sulaukti galutinių priėmimo rezultatų, tačiau dabartiniai pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo išties gerą tendenciją“, – trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime teigė ministras.

90-aisiais Vilnius garsėjo savo naktinių pasilinksminimų vietomis, kuriose dažnai lankydavosi ne tik „paprasti“ jaunuoliai, bet ir tuometinės pramogų pasaulio žvaigždės, garsūs sportininkai ir net nusikaltėliai, rašoma pranešime spaudai. Šiandien nei vienas iš populiariausių tuometinių naktinių klubų nebeegzistuoja, o vietoje jų veikia bibliotekos ir mokslo įstaigos.

Dėl prastų matematikos egzaminų rezultatų šiemet daliai valstybės finansuojamų vietų liksiant tuščioms, nepanaudotas lėšas Studentų sąjunga siūlo nukreipti studijų krepšelių indeksavimui arba vyresniųjų kursų studentams. Studentų sąjungos vadovas Eigirdas Sarkanas sako, kad Lietuva turėtų prisiminti 2018-ųjų pamokas, kuomet liko 4300 nepanaudotų studijų krepšelių ir visos lėšos tiesiog buvo padalintos aukštosioms mokykloms kaip paskatinimas.

Lietuva ir Lenkija atnaujina šalių susitarimą dėl šių šalių gyventojų galimybės studijuoti viena kitos universitetuose, kvalifikacijų pripažinimo. Atnaujintą susitarimą dėl aukštojo mokslo pirmadienį Vilniuje pasirašys švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos aukštojo mokslo ir mokslo ministras Wojciechas Murdzekas.

Jei dabar abiturientai jaučiasi lengvai apsvaigę nuo universitetų, studijų programų gausos ir galimybių, ką veikti užvėrus mokyklos duris, tai tarybinio studento norams vietos nebuvo. Baigęs mokyklą ir nusiteikęs krimsti karčią sovietinės aukštojo mokslo sistemos šaknį, jis tegalėjo pretenduoti į vieną specialybę viename universitete.

Studijų ir mokslo įstaigose dirbančių dėstytojų ir tyrėjų algos didinti papildomai skirta 4,6 mln. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dėstytojų ir tyrėjų algų augimas – ankstesnių investicijų į mokslą tąsa. „Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą, pritraukti jaunimo ir sudaryti geresnes, stabilesnes sąlygas dirbti jau pasirinkusiesiems šį kelią“, – pranešime teigė ministras.

Prieglius Žuklys neseniai atsiėmė Vilniaus universiteto filologijos studijų diplomą ir savo kalba sulaukė ne tik šventės dalyvių aplodismentų, bet ir dėmesio socialiniuose tinkluose. Vaikinas negailėjo aštrių pasisakymų ne tik apie pasenusias ir nuo dabarties nutolusias filologijos studijas, bet ir apie tai, kad Lietuvoje bandoma visus įtikinti, kad niekas nemoka kalbėti lietuviškai.

Penktadienį beveik 16 tūkst. Lietuvos abiturientų bandė savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Deja, bent daliai jų egzamino užduotys pasirodė per sunkios. Abiturientai pripažįsta, kad pagrindiniu sunkumu ruošiantis brandos egzaminams buvo nuotolinis mokymasis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip šalies abiturientams sekėsi susidoroti su egzamino užduotimis. Pakalbinome moksleivius, egzaminą laikiusius Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijoje.

Dažnai sakoma, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau visko ir padarai. Šie žodžiai puikiai tinka ir iš Šiaulių kilusiai, šiuo metu Vilniuje gyvenančiai Inidei Jasnauskaitei. Unikalaus vardo savininkė ir vos 21 metų mergina gali pasigirti ilgu veiklų sąrašu: ji vienu metu studijuoja dvejose studijų programose, yra mados tinklaraštininkė, nuomonės formuotoja, kartu su vaikinu užsiima arbatos ir įvairių prieskonių prekyba.

Baigiamųjų darbų gynimas – neišvengiamas žingsnis, laukiantis kiekvieno studento, norinčio pabaigti studijas. Kasmet tūkstančiai studentų jaudinasi prieš šį lemtingą savo žinių ir darbo pademonstravimą prieš komisiją, tačiau šiemet studentų laukia dar neregėtas išbandymas – baigiamuosius darbus dėl karantino teks gintis nuotoliniu būdu. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip karantino metu, kol įvestas nuotolinis ugdymas, atrodys studentų baigiamųjų darbų gynimas didžiausiuose šalies universitetuose.

Abiturientams nenumaldomai artėja kol kas gana daug nežinios keliantys brandos egzaminai ir sprendimas, ką veikti toliau, pabaigus mokyklą? Vieni planuoja imti laisvus nuo studijų metus, galbūt kur nors įsidarbinti, kiti – renkasi tarp kelių specialybių, o štai Šiaulių Didždvario gimnazijos dvyliktokas Lukas Kvietkauskas (19) yra tvirtai apsisprendęs savo ateitį sieti su medicina. Tokiam žingsniui vaikinas tarsi ruošėsi visą gyvenimą.

Geriausiai vertinamų Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinguose matyti pokyčių – kai kurie universitetai šiemet pasiekė aukščiausius savo įvertinimus. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus. Vienas jų – jau septintą kartą pristatomas institucinis šalies universitetų ir kolegijų reitingas. Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į šešis stambius kriterijus.

Numatoma, kad 2020 m. valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 16,5 tūkst. pirmakursių: iš jų 10,3 tūkst. į universitetus, 6,2 tūkst. į kolegijas. Tai 25 proc. daugiau nei buvo numatyta pernai.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymą didinti valstybės finansuojamų bakalauro ir vientisųjų studijų skaičių – lyginant su pernai jis didėja ketvirtadaliu. „Didindami valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių siekiame kelti aukštojo mokslo prieinamumą ir užtikrinti didesnes galimybes studijuoti valstybės lėšomis išlaikant kokybės kartelę“, – pranešime žiniasklaidai sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Aukštasis mokslas Lietuvoje vėl brangs. Nuo rugsėjo kai kurių specialybių studentai, jei nepaklius į valstybės finansuojamas vietas, už studijas per metus turės pakloti ir pora, ir keliais šimtais eurų daugiau. Dalis studijų programų brangs ir beveik dviem tūkstančiais. Tiesa, tuo pačiu daugės ir valstybės finansuojamų vietų, o kartelė norintiems įstotį į aukštąjį mokslą bus kiek pamažinta.

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas, rašoma Švietimo mokslo ir sporto ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Ketvirtadienį Kaune, „Žalgirio“ arenoje, prasideda aukštųjų mokyklų mugė. Kaip jos dalis vyks ir „Profesinio mokymo mugė 2020“, pranešė organizatoriai. Devynioliktą kartą po vienu stogu susirinks aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų atstovai, studentai, rinkodaros ir priėmimo specialistai bei švietimo organizacijų atstovai, konsultuosiantys vyresniųjų klasių moksleivius, jų tėvus, mokytojus ir studijų kryptį keisti norinčius studentus.

Kasmet daugelis abiturientų suka galvas, kokias studijas pasirinkti ir kokia kryptimi pasukti savo gyvenimą. Kol vieniems apsisprendimą palengvina senos svajonės, talentai, šeima ar draugai, kiti apsisprendžia išgirdę ministro pažadą, kad jų studijos bus finansuojamos. Vis dėlto panašu, kad tai tebuvo pažadas, nes ministro žodžiais patikėję pirmakursiai už studijas tebemoka patys.

Lietuvos švietimo sistemoje įsišaknijusi ne viena problema. Kol pedagogai trimituoja apie matai iš metų neaugančias algas, aukštojo mokslo bendruomenė Vyriausybei negaili kritikos, kad ši užmiršo apie savo pažadus ir aukštojo mokslo kokybės skatinimą.

Naujausi Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingai išryškino geriausiai bakalauro ir magistro specialistus ruošiančias aukštojo mokslo kalves. Reitinguose matyti ne tik ryškus Vilniaus universiteto šuolis tarp pirmūnų, bet ir prastesnis nei anksčiau Klaipėdos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno kolegijos pasirodymas.

Kiek apšilus kojas aukštojoje mokykloje, studentams ima kirbėti mintis, o neretai ir poreikis ieškoti su studijomis derinamo darbo. Tai ne tik būdas prisidurti prie stipendijos ar tėvų skiriamos paramos, tačiau ir galimybė susipažinti su profesiniu pasauliu ir padėti pagrindus ateities karjerai. Tiesa, svarbu atminti, kad darbas turi būti derinamas prie studijų, o ne atvirkščiai.

Švietimas įvardijamas kaip svarbiausia ir prioritetinė sritis Lietuvoje, nes tai valstybės bei jos piliečių visuomenės pamatas. Tačiau Vyriausybės pristatytame ateinančių metų biudžete, tai neatsispindi. Analizuojant finansavimo paskirstymą, matome, kad „švietimas“ ir „prioritetas“ neturi nieko bendro. Pasikartojantys pažadai Galima būtų pasidžiaugti, kad bendras finansavimas švietimui, palyginus su praėjusiais metais, auga 97 mln.

Ne vienerius metus iš eilės prastėjant Lietuvos moksleivių matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų pasiekimams, nenuostabu, kad korepetitorių paslaugos tampa ištisu verslu. Vis dėlto papildomos pamokos pagilinti savo žinias prieš egzaminus pasiekiamos toli gražu ne visiems – tokių pamokų kaina svyruoja nuo 5 iki 35 eurų už vieną pamoką, o specialisto paslaugos įmonėje gali kainuoti ir visus 150 eurų už keturias pamokas.

Mokslams Lietuvos aukštosiose besiruošiantiems mokiniams pakvipo valdžios dovana. Vyriausybė rengia naują siūlymą – dvigubai daugiau nemokamų bakalauro studijų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skaičiuoja, kad palaiminus naujovę bakalauro diplomo nemokamai siektų  maždaug aštuoni studentai iš dešimties. Tačiau ir tokia lazda turi du galius – patys universitetų dėstytojai neabejoja, kad tokia valdžios dovana studentams virstų peiliu kolegijoms.

Daliai aukštųjų skundžiantis stojančiųjų stygiumi, Karo akademija giriasi net 16-os metų rekordu. Karininko duoną šiemet pasirinko 40 procentų daugiau jaunuolių nei pernai. Karybos ekspertai pripažįsta, kad karininkų poreikis Lietuvai tik didės. Kol dauguma abiturientų mėgaujasi vasara, būsimieji karininkai jau pluša mokomajame pulke Rukloje. Ir šiemet baziniuose kariūnų kursuose įstojusių pirmakursių kaip niekada gausu.

Pasibaigus dviem stojimo į aukštąsias mokyklas etapams, dalis ugdymo įstaigų lieja nuoskaudas, kad keli universitetai nesilaikė bendro susitarimo laikytis 5,4 balo stojimo kartelės. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia naują modelį, pagal kurį aukštosios mokyklos turėtų laikytis vienodų reikalavimų visiems stojantiesiems.