studijos

Švietimo ministerija (ŠMSM) patvirtino aukštojo mokslo prieinamumo didinimo planą, kuriame numatoma, kad 2024 metais atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, aukštosios mokyklos bus skatinamos plėsti studijų prieinamumą. Šie pakeitimai daromi siekiant visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, pirmadienį pranešė ŠMSM.

Pavasarį dešimtokų ir dvyliktokų įtampos lygis šauna į aukštumas – vieniems tenka rinktis dalykus, kuriuos mokysis iki 12 klasės, kitiems studijų kryptis. Atrodo, kad sprendimas toks atsakingas – taip baisu suklysti ir pakloti netinkamus pamatus visam likusiam gyvenimui. O galbūt yra atvirkščiai, ir vienintelė klaida, kurią jie gali padaryti, tai galvoti, jog šis sprendimas iš tiesų toks daug lemiantis, rašoma komentare.

Gegužės 2 d., Kauno technologijos universitete (KTU) pradedamos priėmimo procedūros į antrąją studijų pakopą, doktorantūrą, pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijas, papildomąsias studijas, aukštesnį studijų semestrą ar leidžiančios studijuoti pasirinktus modulius klausytojo statusu, rašoma universiteto pranešime spaudai. Prašymus dėl priėmimo į KTU galima teikti elektroniniu būdu.

Vilnietė Karolina Simanavičiūtė – jauna ir energinga mergina. Retas, kuris pagalvotų, kad ją jau ištisus metus vargina panikos atakos, o dėl jų mergina yra net patekusi į medikų rankas. Kaip panikos atakos pakeičia gyvenimus ir kaip elgtis jai ištikus? Apie tai tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės su vilniete Karolina bei Kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeute bei vidaus ligų vyresniąja rezidente Indre Lapėniene.

Birželio 1 dieną prasidės pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose šiemet numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių. Profesinio mokymo įstaigose valstybės finansavimą planuojama suteikti 20,6 tūkst. naujai priimtųjų.

Ketvirtadienį prasidėjusi didžiausia Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Karjera & Studijos“ šiemet išskirtinė  – joje nedalyvauja universitetai, skelbia Lietuvos ryto televizija. Įprastai parodoje dalyvauja ir užsienio universitetai, tačiau šiemet studijų mugė yra skirta tik Lietuvos švietimo įstaigoms.

Šiais metais „Karjera & studijos 2023“ parodoje, vykstančioje 2023 m. kovo 30 – 31 d., policijos stende debiutavo Lietuvos policijos muziejus, šiemet švęsiantis pirmuosius įsteigimo metus, rašoma policijos pranešime spaudai. Daugiausiai dėmesio iš lankytojų sulaukė virtualios realybės akiniai, kuriuos nekantravo išbandyti daugybė smalsuolių.

Į valstybės finansuojamas vietas šiemet planuojama priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kaip ir ankstesniais metais. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), numatoma neriboti valstybės finansuojamų vietų stojantiesiems į prioritetines studijų kryptis, jei tik stojantieji atitiks reikalavimus. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,1 mln. eurų, pernai ši suma siekė 13,4 mln. eurų. Tokiam nutarimui trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.

Dirbtinio intelekto programa „chatGPT“, gebanti analizuoti užduotus klausimus ir pateikti išsamius atsakymus į juos, padėjo vienam rusui „parašyti“ bakalauro darbą uždarosios akcinės bendrovės valdymo tema.

Jaunoji nuomonės formuotoja Lina Talžūnaitė (20 m.) 2023-uosius pradėjo svečioje šalyje: mergina penkiems mėnesiams išskrido gyventi į Paryžių. Naujienų portalui tv3.lt Lina atskleidė, kad į Prancūzijos sostinę atvyko ne pramogauti – čia mergina keturis mėnesius studijuos pagal „Erasmus“ studijų programą. „Aš Lietuvoje esu antro kurso studentė, studijuojanti verslo vadybą ir marketingą.

Kitais mokslo metais į valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros studijas bus priimti 365 asmenys, į odontologijos rezidentūros studijas – 12. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo, tokį skaičių būsimųjų medikų kaip būtiną prašė paruošti Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skirs daugiau nei 21 mln. eurų 2023-iaisiais startuojančiai edukologijos krypties mokslinių tyrimų plėtros programai. „Kalbant apie mokytojų rengimą dažnai yra pamirštami tie, kurie rengia tuos mokytojus. Matydavom eilę metų, kad nėra dedikuojamos atskiros programos, nėra skiriamos lėšos, kad turėtume stiprius mokytojų rengimo centrus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Auštosios mokyklos ir mokslo institutai nuo 2024-ųjų galės gauti skatinamąjį valstybės finansavimą už studijų veiklos pasiekimus, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tai numatyta patvirtinus naujas kriterijų, kuriais remiantis bus skirstomos papildomos lėšos, vertes. „Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį.

Nuo kitų mokslo metų vokiečių ar prancūzų kalbos pedagogikos studijas pasirinkę studentai galės gauti 300 eurų stipendijas, BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas. Pasak patarėjo, vokiečių ir prancūzų kalbos studijos bus įtrauktos į prioritetinių specializacijų sąrašą.

Per pastaruosius 22-ejus metus Lietuvos sportininkai šešiose vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojo 23 įvairios prabos medalius. Prasčiausiai vasaros olimpinių žaidynių istorijoje lietuviai pasirodė pernai, kai Japonijos sostinėje Tokijuje vienintelį medalį iškovojo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė. Palyginimui, daugiausia medalių – net 113 – Tokijuje laimėjo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinktinė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo kitų metų sausio vidutiniškai 13 proc. didinti atlyginimus valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Ministerija Vyriausybei siūlo 10 proc.

Šiais mokslo metais Energetikos ministerija skiria  20 stipendijų studentams,  kurie renkasi energetikos studijas. 300 eurų stipendija bus skatinami studentai, kurie 6 aukštosiose mokyklose rinksis energetikos sektoriaus specialybes, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Energetikos sektorius šiandien yra vienas imliausių inovacijoms ir naujoms technologijoms.

Jau aiškūs šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia juos vertinanti gerai, tačiau atskleidžia pastebinti ir nerimą keliančių tendencijų. „Yra dalykų, kurie džiugina, yra dalykų, kurie liūdina ir vis dar neramina“, – trečiadienį žurnalistams teigė ministrė J. Šiugždinienė. Ji pasidžiaugė, kad šiemet mokslo metus pradės daugiau pirmakursių negu praėjusiais metais – 19 162 studentai.

Per papildomą priėmimą kvietimus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gavo 3104 asmenys, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Iš jų dauguma – 2120 – pakviesti studijuoti kolegijose, 984 – universitetuose.

Rugpjūčio 10 dieną vyko papildomas priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Jo metu kvietimus studijuoti likusiose laisvose studijų vietose gavo daugiau nei 3 tūkstančiai asmenų. Visgi į raginimus rinktis slaugos ir informacinių technologijų (IT) studijas būsimi studentai neatsiliepė. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raginimo stoti į rinkoje labiausiai reikalingas specialybes – slaugos ir IT studijas – studentai neišgirdo, į pedagogikos studijas pakviesti 172 asmenys.

Penktadienį baigiasi papildomas priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Nuo trečiadienio stojantieji gali registruoti prašymus į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

Per pagrindinį priėmimą su aukštosiomis mokyklomis šiemet pasirašytos 17 tūkst. 76 sutartys, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Daugiausia studijų sutarčių sudaryta su Vilniaus universitetu, čia studijuos beveik ketvirtadalis visų įstojusiųjų. Į valstybės finansuojamas vietas priimti 10 tūkst. 932 jaunuoliai, 2136 mokės už mokslą.

Trečiadienį prasideda papildomas priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Iki penktadienio stojantieji gali registruoti prašymus į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

Šalies universitetai sulaukė dešimčių, o kai kurie – ir šimtų ukrainiečių prašymų studijuoti. Tarp populiariausių specialybių yra informatika ir su finansais susijusios studijos.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artėjančiais mokslo metais numato finansuoti studijas 700 ukrainiečių studentų, dalimi prisidedant ir pačioms aukštosioms mokykloms.  Ukrainiečių prašymai aukštąsias mokyklas vis dar pasiekia, tačiau jų jau sulaukta gausiai.

Studijuoti valstybės finansuojamose vietose aukštosios mokyklos pakvietė beveik 700 mažiau studentų nei pernai, priimtųjų į mokamas vietas skaičius išaugo daugiau nei tūkstančiu. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) penktadienį paskelbti duomenys rodo, kad iš viso studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviesta per 20,5 tūkst. asmenų, iš jų 10 892 – universitetuose, 9 625 – kolegijose.

Šiemet išaugo pakviestų studijuoti į valstybės nefinansuojamas vietas studentų skaičius, bendras būsimų studentų skaičius auga beveik puse tūkstančio, sako Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas. LAMA BPO vadovas taip pat LRT sakė, kad bendras išaugęs pakviestų studijuoti skaičius nėra džiuginantis, nes susijęs su žemesniais reikalavimais stojant į kai kurias kolegijas.

Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas šiais metais sumažėjo nežymiai, tačiau pretendentų į valstybės finansuojamas studijų vietas ir stipendijas skaičius sumenko 2 tūkstančiais. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenimis, pirmadienį pasibaigus prašymų pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms priėmimo terminui, juos pateikė 25,4 tūkst. asmenų, pernai buvo sulaukta 25,7 tūkst. prašymų.

Likus savaitei iki bendrojo priėmimo į aukštąsias šalies mokyklas pagrindinio etapo pabaigos užsiregistravo beveik 27 tūkst. stojančiųjų, daugėja besirenkančiųjų pedagogiką, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  Iš minėtų 27 tūkstančių užsiregistravusiųjų pateikti prašymus studijuoti, norimas programas išsirinko ir pageidavimus į jas priimti pateikė jau per 17,8 tūkst. stojančiųjų.

Garantuota darbo vieta ir geras atlyginimas vis dar neprivilioja tiek inžinierių, kiek reikia Lietuvoje veikiančioms įmonėms. O ypač trūksta moterų. Darbdaviai sako gerų specialisčių laukiantys išskėstomis rankomis, deja, nėra ką įdarbinti. Studentės vis rečiau renkasi inžinerines studijas. Tad inžinierėmis jau dirbančios moterys bando paneigti vis dar gajus stereotipus. Šildančias pirštines Modesta sukūrė sergančiai draugei dar besimokydama universitete.

Nuo birželio pradžios prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užregistravo per 19 tūkst. stojančiųjų. Iš jų 12 tūkst. jau pasirinko ketinamas studijuoti studijų programas. Bendrojo priėmimo prašymus teikti ir koreguoti dar galima iki liepos 25 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad ketvirtadienį Seime priimtos įstatymų pataisos leis didinti studijų kokybę, aukštųjų mokyklų reitingus ir studijų prieinamumą socialiai pažeidžiamiems asmenims. „Mes visi norime, kad aukštosios mokyklos būtų kuo aukščiau reitinguose, turime tikslą turėti universitetą 300-uke.

Studentų, kurie mokosi Lietuvos ar užsienio aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės (dieninės) studijų formos studijų programą arba tęsia nuolatines (dienines) studijas, privalomosios sveikatos draudimas (PSD) yra apmokamas valstybės lėšomis. Vis dėlto nemokamu PSD gali džiaugtis tik nedirbantys studentai: bet kokias pajamas gaunantys studentai turi mokėti įmokas kaip ir visi kiti dirbantys piliečiai.

Birželio 1 d. prasideda 2022 m. bendrasis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šiemet studijų programas siūlo 16 universitetų ir 18 kolegijų. Valstybės lėšomis numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – 8,4 tūkst. į universitetus, 4,3 tūkst. į kolegijas. Stojantieji į profesinio mokymo programas galės rinktis iš 59 profesinio mokymo įstaigų ir 2 kolegijų.

Birželio 1 dieną prasidės šių metų priėmimas į trumpąsias studijas šalies kolegijose. Tokios studijos yra naujovė švietimo įstaigose, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jų absolventai per 1,5–2 metus galės įgyti rinkoje paklausiausias specialybes.  Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino šiųmetę konkursinę eilę stosiantiesiems į trumposios pakopos valstybės finansuojamas studijų vietas.

Nuo kitų mokslo metų planuojama priimti daugiau studentų į valstybės finansuojamas studijų vietas medicinos srityje. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pranešė, kad steigiama beveik 140 papildomų vietų pirmosios pakopos slaugos ir akušerijos bei vientisųjų medicinos krypties studijų programose.

Išvydę žavią juodaodę itin garbanotais plaukais žmonės negali atitraukti akių, o sužinoję, kad ji – Princesė Benido iš Ganos, tik gūžčioja pečiais. Tiesa, karališko kraujo mergina turi, tačiau atvirauja, jog vardas tik simboliškas, o būtent pasirinkimas atsisakyti karališkųjų pareigų ir atvedė ją į Lietuvą.

Šiuo metu rengiama nauja gydytojų rezidentūros studijų tvarka, kai jaunieji medikai atsakomybę už savo darbą prisiimtų etapais. Ministerija viliasi, kad jaunieji medikai, gavę teisę atlikti dalį procedūrų savarankiškai, galės ir norės įsidarbinti regioninėse gydymo įstaigose, kuriose jaučiamas specialistų stygius.

Jau kitų metų rugsėjį kolegijos galės abiturientams siūlyti ne tik bakalauro, bet ir trumpąsias studijas, kurios leis per 1,5–2 metus įgyti rinkoje paklausias, pavyzdžiui, IT specialybes. Tokią galimybę atveria Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pakeistas studijų vykdymo reglamentavimas, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime spaudai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys skeptiškai vertina siūlymą įpareigoti medikus atidirbti už rezidentūros studijas. Pasak ministro, siekiant pritraukti jaunus darbuotojus į sveikatos apsaugos sistemą visų pirma reikia sukurti patrauklias darbo sąlygas, ir į tai riekia koncentruotis.

Siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje. Tokias pataisas teikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų. „Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS sakė A. Matulas.

Pastaruosius kelerius metus traumų kamuotas ir šią vasarą tašką karjeroje padėjęs Renaldas Seibutis nuo krepšinio nesitraukia. Ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas teigia norintis ir toliau savo ateitį sieti su šia sporto šaka, todėl profesinį tobulėjimą tęsia studijuodamas Lietuvos sporto universitete (LSU). „Atidavus tiek metų krepšiniui būtų nelogiška ir neprotinga ieškoti kažko kito, todėl Treniravimo sistemų studijų programos krepšinio specializacija man yra artimiausia širdžiai.

Nacionalinė švietimo agentūra informuoja, kad priimti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimai, rašoma pranešime spaudai. Mokiniai, kaip ir anksčiau, negalės keisti pasirinkto dalyko brandos egzamino ir jo tipo ar individualaus ugdymo plano dalyko brandos darbo, bet iki einamųjų metų kovo 15 dienos galės pareikšti mokyklos, kurioje teikė prašymą laikyti brandos egzaminus, vadovui atsisakymą raštu (elektroniniu būdu) laikyti vieną ar kelis iš pasirinktų brandos egzaminų.

Ne paslaptis, kad rudenį šalies miestus užplūsta studentai. Ir nors mokydamiesi dirba ne visi, darbo ieškančių studentų dalis sudaro reikšmingą darbo ieškančių gyventojų dalį. Į juos rudeniop nusitaiko ir darbdaviai, mat, kaip teigia darbo paieškos platformų atstovai, rudenį pačios įmonės siūlo kur kas daugiau studentams atvirų darbo vietų nei paprastai. Specialistai sako, kad rugsėjis ir rudens pradžia apskritai yra vienas iš aktyviausių darbo paieškos sezonų.

Prezidentūra siūlo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kurie, anot jos atstovo, leistų į aukštąsias mokyklas Lietuvoje priimti ne tik pagal akademinius rezultatus. Šalies vadovo patarėjas švietimui, mokslui ir kultūrai Paulius Baltokas sako, kad yra neteisinga, jog į bakalauro studijas bet kokio amžiaus žmonės priimami remiantis tik brandos atestatu.

Dar rugpjūčio viduryje Vyriausybė nusprendė, kad į aukštąsias mokyklas studentai galės grįžti tik su galimybių pasu. Visi kiti, kurie galimybų paso neturės, mokytis galės tik nuotoliniu būdu. Universitetai jau paskelbė, kaip tikrins galimybių pasus, o studentai piktinasi, kad tokia tvarka atneša vieną rimtą problemą studentams – nespėjus gauti antros vakcinos nuo COVID-19 dozės, jiems tektų už testus dokumentui gauti mokėti patiems.

Šiais metais į aukštąsias mokyklas priima beveik 19 tūkst. pirmakursių, užimtos praktiškai visos valstybės finansuojamos vietos, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasibaigus papildomam priėmimui, paaiškėjo, kad naujus mokslo metus universitetuose ir kolegijose pradės 18 tūkst. 769 pirmakursiai. Du trečdaliai jų – 12 tūkst. 560 – gaus valstybės finansavimą studijoms. Universitetuose stojantieji sudarė 10 tūkst. 579 studijų sutartis, iš jų beveik 80 proc.

Papildomame priėmime studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviestas 3051 stojantysis, penktadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Apie tūkstantis jų pakviesta į universitetus, beveik du tūkstančiai – į kolegijas. Į universitetus per papildomąjį priėmimą pakviesta apie 400 žmonių mažiau, į kolegijas, apie šimtus daugiau nei pernai.

Kaip užkirsti kelią visuomenės pasipriešinimui, kuris prie Seimo peraugo į smurtą? Kaip politiniais sprendimais neatimti žmogaus noro kabintis į gyvenimą, o priešingai – padėti? Šiuos atsakymus jos rastų išsvajotose studijose. Lygių galimybių tyrėja Ugnė Litvinaitė siekia studijuoti vienerių metų Nelygybių ir socialinių mokslų magistrą Londono aukštojoje ekonomikos (LSE, angl. – London School of Economics) mokykloje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ragina stojančiuosius dalyvauti papildomame priėmime į aukštąsias mokyklas: universitetai ir kolegijos laukia būsimų inžinierių, informatikų, pedagogų, slaugytojų. Ministerija pranešė, kad nuo penktadienio galima teikti dokumentus papildomam priėmimui į aukštąsias mokyklas bendrojo priėmimo sistemoje, yra laisvų vietų inžinerijos mokslų, informatikos, pedagogikos, slaugos studijų kryptyse.