studijos

Prašymus studijuoti pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas Lietuvos universitetuose ir kolegijose pateikė 28,3 tūkst. stojančiųjų, skelbia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Anot jos, iš visų prašymus pateikusių asmenų bent vienam pageidavimui nustatytus valstybės finansuojamos ar nefinansuojamos vietos reikalavimus tenkina 24,2 tūkst. stojančiųjų. Pernai paraiškas dėl studijų pateikė 27,2 tūkst. žmonių, reikalavimus tenkino 23,6 tūkst.

Prasidėjus priėmimui į aukštąsias mokyklas ir daliai jaunuolių ruošiantis naujam gyvenimo etapui – studijoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, ką svarbu žinoti tiems, kurie yra netekę tėvų ar įtėvių ir dėl to gauna našlaičio pensiją ir planuoja studijas derinti su privalomąja pradine karo tarnyba.

Pakistanietė Sidra Lietuvoje gyvena jau penkerius metus. Atvykusi čia iš gimtosios šalies, mergina ne tik uoliai mokėsi medicinos bei lietuvių kalbos, bet ir stengėsi prisitaikyti prie didžiulių kultūrinių skirtumų. Šiandien ji džiaugiasi galėdama savo gyvenimą tęsti čia ir neseniai pasiekė vieną didžiausių savo gyvenimo tikslų – oficialiai baigė studijas Vilniaus universitete ir tapo gydytoja. Šia žinia Sidra sutiko pasidalinti ir su portalo tv3.lt skaitytojais.

Žinomas fotografas, leidėjas ir verslininkas Marius Jovaiša socialiniuose tinkluose pasidalijo džiugia žinia bei jautria akimirka iš šeimos gyvenimo. Jo sūnus Vincentas oficialiai baigė dvylika klasių Vilniaus tarptautinėje mokykloje ir ruošiasi versti naują, itin ambicingą gyvenimo puslapį. Savo „Instagram“ paskyroje M. Jovaiša paviešino nuotrauką iš iškilmingos išleistuvių šventės, kurioje pozuoja kartu su absolventu sūnumi.

Studijos užsienyje Simonui prasidėjo nuo sudėtingo laikotarpio, kai Vokietijoje teko susidurti su vienatve ir sunkumais pritapti prie naujos aplinkos. Pirmieji mėnesiai tapo rimtu emociniu išbandymu, privertusiu abejoti pasirinkimu studijuoti svetur. Socialinė izoliacija ir kalbos barjeras dar labiau apsunkino kasdienybę bei adaptaciją. Vis dėlto ši patirtis ilgainiui virto svarbia pamoka, padėjusia sustiprėti ir geriau pažinti save.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gimusi Ieva Juzumaitė į Lietuvą sugrįžti nusprendė norėdama sustiprinti ryšį su šeima ir atkurti silpstančias lietuvių kalbos žinias. Nors likti šalyje iš pradžių neketino, pasitaikius darbo galimybėms ją dominančioje gyvybės mokslų srityje ir įstojusi į magistrantūros studijas Vilniaus universitete (VU), Ieva nusprendė į JAV bent kol kas nesugrįžti. „Prieš tai Lietuvoje buvau tris kartus – aštuonerių, dvylikos ir sulaukusi pilnametystės.

Lietuvos aukštosiose mokyklose magistrantūros studijų studentai galės vienu metu studijuoti kelias skirtingas kryptis, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pasak institucijos, universitetai galės siūlyti dvi ar daugiau studijų krypčių jungiančias studijų programas, kurios leis studentams mokytis spręsti kompleksines problemas ir tarpusavyje derinti skirtingus metodus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad šiuo metu diskusijų apie universitetinių pirmosios pakopos studijų trumpinimą nėra. „Šiuo metu tai tikrai neturime tokių diskusijų. Jeigu iškils klausimas, jeigu matysime, kad aktualu, kažkas kreipiasi, (atsižvelgsime – BNS), tačiau į mus tikrai niekas nesikreipia. Mes nediskutavome šiuo klausimu“, – BNS šią savaitę sakė ministrė.

Nuo kitų mokslo metų Mykolo Romerio universitete (MRU) bus rengiami saugumo specialistai. Šioje aukštojoje mokykloje bus vykdoma bakalauro studijų programa „Nacionalinis saugumas“ (NASAU). Anot MRU pranešimo, tai išskirtinė studijų programa, kuria siekiama ruošti specialistus, turinčius reikiamas kompetencijas žvalgybos, kriminalinės žvalgybos, korupcinių nusikaltimų tyrimo, pinigų plovimo prevencijos, nacionalinio saugumo ir kitose valstybės atsparumo užtikrinimui svarbiose srityse.

Jauni darbuotojai Lietuvoje uždirba vidutiniškai apie 1,5 tūkst. eurų į rankas, tačiau jų atlyginimai labai skiriasi priklausomai nuo srities – vieni gauna tik minimalią algą, kiti peržengia ir 3 tūkst. eurų ribą. Tuo metu specialistai vis daugiau kalba apie didėjantį specialistų trūkumą – nuo programuotojų ir inžinierių iki mokytojų bei medicinos darbuotojų.

Jaunosios kartos dainų kūrėjas, atlikėjas Džiugas Joneikis nusprendė pradėti naują gyvenimo etapą – išvyko studijuoti muzikos į prestižinį Nyderlandų universitetą. Tokį sprendimą jis priėmė vedinas noro įgyti daugiau žinių, patirties ir ateityje viską pritaikyti savo kūryboje Lietuvoje. „Norėjau važiuoti į užsienį dėl žinių. Lietuva yra maža šalis, maža industrija, visi vieni tarp kitų sukasi. O iš užsienio gali pasisemti daug daugiau.

Šiuo metu Lietuvoje netyla kalbos apie valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus ir šimtukus, kuriuos surinko sunkiai besimokę mokiniai. Vieni džiaugiasi vienu, kiti dviem, treti trimis šimtukais, tačiau praėjusiais metais Kauno Saulės gimnazija baigusi Ieva Kotryna Macijauskaitė tąkart pribloškė visus – iš VBE ji surinko penkis šimtukus. Naujienų portalas tv3.lt prabėgus metams laiko susisiekė su Ieva Kotryna ir ši papasakojo, kaip laikosi dabar.

Šiemet į aukštąsias mokyklas kviečiama 20,9 tūkst. stojančiųjų, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Iš jų – 12,7 tūkst. kviečiami į valstybės finansuojamas vietas. Pernai kvietimų studijuoti sulaukė 19,4 tūkst. stojančiųjų, 12,5 tūkst. jų – į valstybės finansuojamas vietas. Į universitetus iš viso pakviesta 12,5 tūkst. stojančiųjų, iš jų 8,8 tūkst. į valstybės finansuojamas vietas.

Kretingiškė Rasa Kukson galėtų tapti įkvėpimo šaltiniu kiekvienam. Vos prieš kelerius metus ji, būdama 60 metų, įstojo į Vilniaus universitetą mokytis žurnalistikos, o šiuo metu rašo savo magistro darbą. Kas Rasą pastūmėjo priimti tokį sprendimą ir kaip jai sekėsi mokytis, ji papasakojo naujienų portalo tv3.lt skaitytojams. Rasa pasakojo, kad visą gyvenimą jai patiko žurnalistika, tačiau niekuomet nebuvo galimybės savęs realizuoti šioje srityje.

Alytiškis, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos abiturientas Kristupas Šilalė džiaugiasi keturiais šimtukais, o dar vieno egzamino įvertinimas – 99 balai. Tarptautinių robotikos olimpiadų laureatas ir šimtukininkas Kristupas ryžosi studijuoti Kembridžo universitete, kur pasirinko cheminės inžinerijos programą. Stoti į Kembridžą – sena svajonė  Su Kristupu kalbamės jo išleistuvių dieną, prieš pat diplomų įteikimą.

Įpusėjus stojimo į aukštąsias mokyklas procesui, iki liepos pradžios sulaukta 12,8 tūkst. paraiškų, nurodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).  Pagal dabartines tendencijas, populiariausių pasirinkimų dešimtuke kol kas daugiausiai stojančiųjų sulaukia Vilniaus universitetas (VU). Tarp dešimties dažniausių pasirinkimų iki liepos 1 d. buvo keturios šios aukštosios mokyklos programos.

Buvęs užsienio reikalų ministras bei diplomatas Vygaudas Ušackas dalijasi džiugia žinia – jo žentas Jonas Urbonas baigė Masačusetso technologijos institutą (MIT). Masačusetso technologijos institutas laikomas vienu prestižiškiausių universitetų pasaulyje. Apie tai vyras pranešė feisbuke.   „Didžiuojamės ir džiaugiamės, kad tarp 3751 gavusiųjų MIT 2025 diplomą yra ir mūsų lietuvis – Dr. Jonas Urbonas.

Jei savo bičiulių draugijoje sutiktumėte pelėdnagiškę Oną KERULIENĘ (66), ši ugningo temperamento dama tikrai kristų jums į akį. Kalbos ji turi daugiausiai, jos juokas skamba garsiausiai, o į šokių aikštelę energingu žingsniu ji skuba pirmiausia. Po tokią Onutę kaimynystėje reikėtų turėti visiems niurzgliams, nes ši moteris – aukščiausios koncentracijos pozityvumo užtaisas ir ryškiausias pavyzdys, kaip reikia mėgautis gyvenimu. Pašnekovės dienos pripildytos veiklų – net braška.

Šiuo metu studijų pagrindu išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turi beveik 8 tūkst. užsieniečių, daugiausia jų – iš Indijos, Baltarusijos ir Pakistano. Lietuvoje šiuo metu studijuoja beveik 1,4 tūkst. Indijos piliečių, 959 baltarusiai ir 709 Pakistano piliečiai.

Prasidėjus naujiems mokslo metams kai kurioms aukštosioms mokykloms kilo klausimas, kur apgyvendinti translyčius studentus – su vaikinais ar merginomis. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pataria priimant tokį sprendimą atsižvelgti į tai, kuriai lyčiai save priskiria patys translyčiai asmenys. Anot Tarnybos lygių galimybių ekspertės Ievos Laugalytės, apgyvendinant studentus ir studentes, universitetų administracijos turėtų gerbti ir atsižvelgti į jų lytines tapatybes.

Po 12 metų trukusių darbų atidaromas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studijų miestelis Olandų gatvėje, Vilniuje. Specialiai pritaikytose erdvėse, teatro salėse bei auditorijose mokytis galės teatro, kino ir šokio specialybių studentai. Pranešime nurodoma, kad pirmųjų dviejų LMTA studijų miestelio pastatų įgyvendinto statybos projekto vertė siekia kone 29 mln. eurų, iš kurių 19 mln.

Pirmadienį bus skelbiami paskutiniai kvietimai šiemet pradėti studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kvietimų sulauks dalyvavusieji papildomo priėmimo antrajame etape.  Pretenduoti buvo galima į po pagrindinio ir papildomo priėmimo likusias laisvas vietas. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, per pagrindinį priėmimą į universitetus ir kolegijas priimta 16 tūkst. 448 pirmakursių, iš jų 11 tūkst.

Per pirmąjį papildomo priėmimo etapą kvietimus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gavo 2 969 asmenys, skelbia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Skelbiama, kad iš beveik 3 tūkst. asmenų, universitetuose pakviesta studijuoti 1 285, kolegijose – 1 684 asmenys.

Per šių metų pagrindinį priėmimą į universitetus ir kolegijas kvietimus studijuoti gavo 19 420 stojančiųjų, kai pernai šis skaičius buvo 21 246, skelbia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Asociacijos duomenimis, į valstybės finansuojamas vietas pakviesta 152 stojančiaisiais daugiau negu praėjusiais metais.

Trečiadienį pasibaigus pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas prašymų teikimo etapui, šalies universitetai ir kolegijos sulaukė iš viso 24,5 tūkst. stojančiųjų paraiškų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).   Pasak Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Justo Nugaro, nors šiemetiniai abiturientai turi atitikti vienodus reikalavimus ir į valstybės finansuojamas, ir nefinansuojamas studijų vietas, jų pasiruošimas studijoms gerėja.

Norintieji studijuoti aukštosiose mokyklose prašymus turėtų pateikti per savaitę, primena Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Priėmimo prašymus jau pateikė beveik 19 tūkst. jaunuolių. Ministerijos duomenimis, šiemet išaugo stojančiųjų į pedagogikos ir slaugos programas skaičius. „Nors stojantieji prašymus aktyviausiai teikia paskutinę savaitę, jau stebime puikias tendencijas pedagogikos ir slaugos studijų kryptyse, kurios išlieka tarp valstybei prioritetinių sričių.

Atlikėjas Justinas Lapatinskas (36 m.) metė sau iššūkį ir nusprendė tęsti mokslus. Jis pasirinko magistro laipsnio studijas Vytauto Didžiojo universitete Kaune, kurios padėjo ne tik pagilinti dainavimo žinias, bet ir tarsi patvirtino, kad Justinas eina teisingu keliu. Magistro diplomą atsiėmęs Justinas Lapatinskas pasidalijo savo emocijomis su naujienų portalu tv3.lt.

Dalis studijas besirenkančių moksleivių svajoja apie karjeros galimybes ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Pasirodo, yra profesijų, kurios suteikią šią galimybę, o tokių specialistų itin trūksta. Būtent tokios yra geodezijos ir geoinformatikos (bakalauro studijos) ir Geografinės informacinės sistemos (magistrantūros studijos) specialybės, kurios reikalingos daugelyje sričių – nuo statybų, kelių tiesimo iki žemėlapių sudarymo ir nuosavybės registravimo.

Auditas. Kas jums atėjo į galvą, kai perskaitėte šį žodį? Galbūt begalinės skaičių eilutės, sudėtingos skaičiuoklės ir lėtai slenkantis laikas prieš kompiuterio ekraną? Metas išsklaidyti mitus ir stereotipus, kurie tarsi aplipę auditoriaus profesiją, nors gyvename skaitmeninių technologijų ir įspūdingų transformacijų amžiuje. Pirmas mitas – auditoriai yra tik skaičių kaupikai Vienas labiausiai mane pralinksminusių palyginimų yra auditoriaus ir voverės.

Aukštus rezultatus pasiekę sportininkai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose vietose Lietuvos aukštosiose mokyklose, nuo šių mokslo metų bus atleidžiami nuo paskolų studijoms grąžinimo. Tai įteisinta praėjusių metų pabaigoje priimtame Mokslo ir studijų įstatyme. Tikimasi, kad ši priemonė bus svarbus žingsnis skatinant sportininkus dar nebaigus sportinės karjeros siekti išsilavinimo ir užsitikrinti dvikryptę karjerą.

Siekiantys gauti finansuojamą vietą Klaipėdos universitete (KU), stojantieji iš socialiai jautrių visuomenės grupių galės pasinaudoti papildoma – antrąja konkursine eile, skelbiama universiteto pranešime. „Tai dėmesys socialiai jautrioms visuomenės grupėms ir paskatinimas jiems studijuoti bei siekti savo svajonių.

Naujoje Rusijos aukštojo mokslo sistemoje nuo 2025 m. nebeliks „bakalauro“ sąvokos, pareiškė kandidatas į mokslo ir aukštojo mokslo ministro postą Valerijus Falkovas. „Mūsų aukštojo mokslo sistemoje, kuri įsigalios nuo 2025 m., nebus sąvokos „bakalauras“. Tai bus aukštasis mokslas ir specializuotas aukštasis mokslas“, – TASS citavo V. Falkovo žodžius. Pasak jo, kai kurioms specialybėms esą nepakanka ketverių metų mokslo – reikia mokytis penkerius ar daugiau metų.

Vilniaus kolegijoje lietuvių gestų kalbos vertimą studijuojanti Ugnė Rimkutė teigia, jog vis mažiau jaunuolių renkasi šią studijų kryptį – dalis nė nežino apie egzistuojančią studijų programą.  – Kas lėmė jūsų sprendimą pasirinkti šias studijas? – Mano teta yra kurčia, todėl nuo pat mažens buvau supažindinta su lietuvių gestų kalba. Sužinojau, jog šios kalbos vertėjų yra labai mažai, o kurčiųjų – daug daugiau, nei mes įsivaizduojame.

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. Kaip skelbia organizatoriai, šiųmetinio dvi dienas truksiančio renginio akcentas bus tema „Ką veiksime dirbtinio intelekto laikais?“. Iškart po atidarymo ceremonijos bus skaitomas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešimas apie tai, ką svarbu žinoti 2024 metais stojantiesiems į įvairias ugdymo įstaigas.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino tvarką, leisiančią finansuoti studijas aukštosiose mokyklose apie 1,3 tūkst. asmenų iš socialiai jautrios aplinkos, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai leis padaryti formuojama atskira konkursinė eilė tokiems asmenims, numatyta neseniai priimtose įstatymų pataisose. Tokia konkursinė eilė formuojama pirmą kartą.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) pristato naują tarptautinę nanosistemų inžinerijos studijų programą, rašoma universiteto pranešime spaudai. Dvejus metus truksiančios magistrantūros studijos prasidės šį rudenį, ir į jas kandidatuoti jau kviečiami studentai iš Lietuvos bei kitų šalių. „Naująją jungtinę studijų programą kūrė penki Europos technologijų universitetai.

Seimas leido nuo kitų metų sausio supaprastinti mokslo ir studijų institucijų viešuosius pirkimus. Seimas ketvirtadienį 74 parlamentarams balsavus už, priėmė tokius Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus. Nauja tvarka bus taikoma aukštosioms mokykloms ar mokslinių tyrimų institutams, perkantiems tiesiogiai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusias prekes, darbus ar paslaugas.

Pedagogai valstybės finansuojamas magistro studijas galės rinktis dar penkiuose universitetuose, iš viso – jau šešiuose, skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). NŠA penktadienį pranešė pasirašiusi partnerystės sutartis su penkiais universitetais, vykdysiančiais pedagoginių darbuotojų magistrantūros studijas. Pedagogai galės studijuoti M. Romerio universitete, Kauno technologijos universitete, Klaipėdos universitete, Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako studijų Novočerkasko aukštojoje karo mokykloje į gyvenimo aprašymą neįtraukęs, nes jų nebaigė. „Aš buvau įstojęs 1985 metais ir 1988 metais pats savo noru išėjau“, – žurnalistams penktadienį sakė generolas. „Mano nėra baigimo karo mokyklos, todėl gyvenimo aprašyme nėra tokio dalyko nurodyta. Būtų kvaila nurodyti, kur buvai kažkada įstojęs, nepriimta pas mus. (...) Mano visi duomenys yra byloje“, – pridūrė jis.

Verslui skelbiant, kad elektronikos inžinierių Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei reikia, šiemet šalies aukštosiose mokyklose šią specialybę rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei pernai. Darbo rinkos ekspertas teigia, kad teigiamas pokytis jaučiamas, tačiau verslui ir valstybei toliau reikia bendrai dirbti skatinant rinktis šiuos mokslus.

 Vidutiniškai 2-2,5 proc. studentų per metus patiria sunkumų ir nesugeba grąžinti valstybės remiamų paskolų studijų kainai finansuoti ar gyvenimo išlaidoms, sako Valstybinių studijų fondo vadovas Ernestas Jasaitis.   „Kiekvienais metais jau pastaruosius trejus-ketverius metus gerėja situacija – studentų, kurie negrąžina paskolų, paimtų mokslui, arba jas vėluojančių grąžinti studentų skaičius vis mažėja“, – penktadienį LRT radijui teigė E. Jasaitis.

Ketvirtadienį baigiasi prašymų dalyvauti papildomo aukštųjų mokyklų priėmimo pirmajame etape registracija. Kaip nurodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO), kvietimai studijuoti į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose bus skelbiami rugpjūčio 16-ąją. „(...) juos stojantieji ras prisijungę prie priėmimo informacinės sistemos, taip pat informaciją gaus ir elektroniniu paštu“, – nurodo asociacija.

Kvietimų pasirašyti sutartis su šalies universitetais ir kolegijomis sulaukė per 21 tūkst. stojančiųjų, daugiau priimta į valstybės finansuojamas vietas, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Trečiadienį iki vidurdienio bus skelbiami priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatai. Apie pagrindinio priėmimo rezultatus stojantieji bus informuoti tiek informacinėje sistemoje, tiek elektroniniu paštu, nurodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti elektroniniu būdu nuo trečiadienio 15 val. arba atvykę į aukštąją mokyklą nuo ketvirtadienio 8 val. iki penktadienio 16 valandos.

Penktadienį vidurdienį baigiasi priėmimas į aukštąsias mokyklas, ketinimą studijuoti pareiškė beveik 25 tūkst. asmenų. Iki ketvirtadienio vakaro priėmimo sistemoje buvo registruota 24,8 tūkst. prašymų, daugiau negu pusė iš jų – 13,2 tūkst. – yra šių metų abiturientai, BNS informavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose šiemet planuojama priimti 12,7 tūkst.

Zoologija ir politikos mokslai – tokias studijų kryptis planuoja rinktis du daugiausiai šimtukų iš valstybinių brandos egzaminų gavę Alytaus šv. Benedikto gimnazijos abiturientai Lukrecija Gražulytė ir Nojus Kipras Ramanauskas. Abiem abiturientams po šimtą balų pavyko gauti iš valstybinių lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos egzaminų, o trečiąjį šimtuką Lukrecija gavo iš tarptautinio anglų kalbos egzamino. Nojus buvo vienas pirmųjų, baigusių Alytaus šv.

Likus kiek daugiau nei savaitei iki prašymų priėmimo studijuoti aukštosiose mokyklose pabaigos, tokį pageidavimą pareiškė per 24,5 tūkst. asmenų. Pernai tokiu metu sulaukta beveik 27 tūkst. prašymų. Į valstybės finansuojamas vietas šiemet planuojama priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kaip ir ankstesniais metais. Šiais metais 19 tūkst.

Liko daugiau nei savaitė pateikti prašymus studijuoti aukštosiose mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad pasirinkusiems mokytojo profesiją neribojamas priėmimas į valstybės finansuojamas vietas, numatytos iki 539 eurų per mėnesį siekiančios stipendijos.

Nuo artėjančių mokslo metų aukštosios mokyklos siūlys būsimiems ir esamiems švietimo įstaigų vadovams nemokamas specializuotas magistrantūros studijų programas.