Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius švietimo įstaigų reitingus, kur išrikiuoti nauji dalykiniai universitetų, kolegijų, gimnazijų reitingai, savivaldybių reitingas pagal mokinių mokymosi rezultatus, tyrimas kaip korepetitoriai keičia mokymosi kultūrą ir kt.
Geriausių universitetų TOP 10:
Dalykinis universitetų bakalaurų reitingas sudarytas vadovaujantis šiais kriterijais: darbdavių vertinimas absolventų parengimo kokybei, absolventų uždarbis ir įsidarbinimas, 2019 m. priimtų pirmakursių balo vidurkis, šias studijas pasirinkusių geriausių abiturientų skaičius, su kokiu žemiausiu balu į šias studijas priimti jaunuoliai.
Vilniaus universitetas yra pirmas 30 (pernai 29, užpernai 26) vertintų bakalaurų rengimo studijų krypčių.
Kauno technologijos universitetas pirmas yra 14 (pernai 12, užpernai 11) vertintų bakalaurų rengimo studijų krypčių.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmas yra penkiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse (pernai penkiose, užpernai keturiose). Be to, LSMU pirmauja dar ir keturiose vientisųjų studijų programų kryptyse.
Klaipėdos universitetas yra pirmas dviejose (pernai penkiose, o užpernai dviejose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyje.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas pirmas yra septyniose (pernai aštuoniose, užpernai 11) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.
Vytauto Didžiojo universitetas pirmas yra septyniose (pernai keturiose, užpernai septyniose) vertintose bakalaurų rengimo kryptyse.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirma yra keturiose (pernai trijose, užpernai dviejose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, kaip ir užpernai, pirmas yra dviejose (pernai keturiose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.
Vilniaus dailės akademija pirma dviejose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.
Lietuvos sporto universitetas, kaip ir pernai bei užpernai, pirmas yra vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.
Žurnalas „Reitingai“ atkreipia dėmesį, kad net keletas universitetų ignoravo priėmimo į universitetus slenksčius ir dalį studentų į valstybės nefinansuojamas studijų vietas priėmė su žemesniu balu nei buvo sutarta.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas prognozuoja, kad jau netrukus aukštųjų mokyklų laukia sunkus laikas dėl sudėtingos Lietuvos demografinės padėties.
„Daugėja aukštųjų mokyklų, kurios nebesilaiko jokių stojimo kartelių, nes, kai reikia išgyventi, pradeda rūpėti kiti klausimai“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo G. Sarafinas.
Taip pat pristatytas ir dalykinis universitetų magistrų reitingas. Čia be minėtų kriterijų įvertintas ir kiekvieno konkretaus universiteto konkrečios krypties mokslo lygis. Taip pat – kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turi ar neturi doktorantūros teisių ir gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų.
VU, kaip ir pernai, yra pirmas 34 (užpernai 31) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.
KTU pirmas yra 12 (pernai ir užpernai pirmavo aštuoniose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.
VGTU, kaip ir pernai, yra pirmas dešimtyje (užpernai septyniose) magistrų rengimo studijų krypčių.
VDU yra pirmas septyniose (pernai penkiose, užpernai dviejose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.
MRU trečius metus turi tris pirmaujančias magistrų rengimo studijų kryptis.
VDA trečius metus pirmauja trijose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.
LSMU pirmas yra dviejose (pernai šešiose, užpernai penkiose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.
LMTA pirma yra dviejose (pernai trijose, užpernai dviejose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.
KU, kaip ir pernai, pirmas yra vienoje (užpernai keturiose) vertintoje magistrų rengimo studijų kryptyje.
ŠU pirmas, kaip ir pernai, yra vienoje vertintoje studijų kryptyje.
LSU, kaip ir pernai, pirmauja vienoje kryptyje.
Geriausių kolegijų TOP 10:
Žurnalas „Reitingai“ pristato iš viso 45 koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimą. Tiek kolegijų profesinius bakalaurus, tiek universitetų bakalaurus vertinti pagal tuos pačius parametrus.
Vilniaus kolegija šiemet yra pirma 19 (pernai 17, užpernai 18) vertintų studijų krypčių.
Kauno kolegija šiemet pirma yra 12 (pernai 14, užpernai 15) vertintų studijų krypčių.
Kauno technikos kolegija pirma trijose (pernai dviejose, užpernai keturiose) vertintose studijų kryptyse.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirma yra dviejose (pernai keturiose, užpernai dviejose) studijų kryptyse.
Vilniaus dizaino kolegija pirmauja dviejose (pernai ir užpernai pirmavo vienoje) vertintose studijų kryptyse.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla trečius metus pirmauja dviejose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja dviejose (pernai ir užpernai vienoje) studijų kryptyse.
Klaipėdos valstybinė kolegija pirmauja vienoje (pernai ir užpernai dviejose) studijų kryptyje.
Šiaulių valstybinė kolegija, kaip ir pernai, pirmauja vienoje vertintoje kryptyje. Panevėžio kolegija pirmauja vienoje iš visų vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.
